Visi įrašai, kuriuos paskelbė Ovidijus R.

Ovidijus R.

It\'s good to live in

EMA – Past Life Martyed Saints [2011]

Albumai, Muzika

Amerikietė Erika M. Anderson arba EMA su „Past Life Martyed Saints” debiutavo pakankamai sėkmingai. Toks ganėtinai tamsus folkrokas su geru psichodeliniu prieskoniu ir šiek tiek noizo.

Devynios kompozicijos, varijuojančios nuo vienos minutės vokalinio „Coda” iki septynminučio epiško „The Grey Ship”, įtraukia savo netikėtų posūkių aranžuotėmis, vokaliniu audiniu subrandinta intymumo koncepcija, kuri kuria tamsaus, kiek bauginančio, bet poetiško garso takelio įspūdį.

httpv://www.youtube.com/watch?v=6ZrKAR32WKU

Milkman

http://cameouttanowhere.com/

ROBERT LUDLUM „Prometėjo apgaulė”

Kultūra (kt.), Literatūra

Jūs turite nulį privatumo. Susitaikykite su tuo.

Smagu, kad „Obuolio“ leidykla reguliariai pamalonina ne tik paaugliškomis vampyrų meilės istorijomis, bet ir Roberto Ludlumo trileriais. „Prometėjo apgaulė“ (The Prometheus Deception) originalo kalba pasirodė 2000-aisiais, keli mėnesiai prieš autoriaus mirtį, bet tai nereiškia, kad rašytojas buvo pasiekęs apogėjų ir pateisino lūkesčius.

Šnipų, slaptų agentų ir dar slaptesnių Amerikos žvalgybų tarnybų pripildytoje knygoje Ludlumas perlenkė lazdą. Knygos pagrindinio veikėjo Niko Braisono žodžiais galima pakartoti: Tiesiog prisiminkite Petronijų: saikingumas visam kam. Taip pat ir saikingumui. O rašytojas šįkart saiko visiškai neturėjo. Pripylė virš šešių šimtų puslapių teksto apie tai, kaip vienas vyriokas įveikia visus pasaulio blogiukus. Tai kas, kad jis buvęs slaptas operatyvininkas ir turi daug kovinių įgūdžių bei protinių gabumų (pvz., kalba keliolika kalbų), kad iš beviltiškiausių situacijų kartais ištrūkti padeda kiti, kad su profesionaliais įmitusiais žudikais grumiasi pats būdamas peršautas ir supjaustytas, kad turi išsiugdytą gebėjimą jausti į pakaušį įsmeigtą žvilgsnį. Bet, kaip sakyta, viskam turi būti saikas. Anksčiau lietuviškai pasirodžiusiuose Ludlumo romanuose („Čanslerio rankraštis“ , „Metloko dokumentas“, „Bornas. Sunaikinta tapatybė”) tokių neįtikėtinų visagališkumo apraiškų nebuvo. Todėl, matyt, nuo knygos vidurio tapau labai priekabus ir dėjau į kraitelę ne tik neįtikėtinus superherojaus gebėjimus, bet ir siužetines skylutes. Toliau skaityti ROBERT LUDLUM „Prometėjo apgaulė” →

YEARS OF RICE AND SALT – Nothing Of Cities [2011]

Albumai, Muzika

Post-roko albumų skaičius tikriausiai padvigubėja kasmet, tarp senbuvių vis išlenda krūvos negirdėtų pavadinimų, kurių net prisiekę žanro fanai nespėja perklausyti. Anglai Years Of Rice And Salt taip pat gali praslysti, ir, nors čia nerasite jokių staigmenų, tai kol kas geriausia, ką šiemet teko klausyti. Albumas „Nothing Of Cities” lėtai įsuka į kokybišką įprasto poproko gaudesį, kuriam nėra ką prikišti, o viską dar pastiprina puikiai bendrame kontekste įsipaišę trimitai, styginiai ir lengvutės vokalinės apraiškos. Negrūznas, šviesus, pozityvus, gana iškilmingas ir šventiškas darbas, kurį žanro mėgėjai būtinai turi patikrinti. Toliau skaityti YEARS OF RICE AND SALT – Nothing Of Cities [2011] →

PURE X – Pleasure [2011]

Albumai, Muzika

Amerikiečiai Pure X išsiskiria erdvumu. Retai pas ką išgirsi tiek tolių, kuriuose klaidžiotų nekoncentruoti, lyg nieko bendro neturintys skambesiai ir palaidas vokalas. Klausytojas lyg traukinio keleivis skrodžia tą erdvę, kuri už lango mainosi, bet iš esmės lieka tokia pati: medžiai kiti, bet visgi medžiai. Taip ir albume „Pleasure”: kūrinys kitas, bet visgi kūrinys, kuris net lėtai besisukdamas be įdėmesnės analizės neturi daug skirtumų. Visur – iš urvų sklindantis suveltas aidingas vokalas, paprasti minimalūs mušamieji, bosas ir purvinais efektais įelektrinta gitara – nors ir šiurpokas, puoštas juodais dūmais, bet malonumas, kuriame man maloniausia dar prieš metus ar du girdėtosios „Easy” ir „Voices”.  Toliau skaityti PURE X – Pleasure [2011] →