Visi įrašai, kuriuos paskelbė Ovidijus R.

Ovidijus R.

It\'s good to live in

KASHIWA DAISUKE – 88 [2011]

Albumai, Muzika

Ketvirtasis japono Kashiwa Daisuke albumas „88” nebeturi to, anksčiau vienus žavėjusius, kitus atbaidančius, eksperimentavimo besikeičiančiais elektroniniais efektais skonio. Kūrėjas virto paprastučiu, pliku, minioje neišsiskiriančiu fortepijono klavišų spaudytoju. Fortepijono ir nieko daugiau, jokių efektų, jokių elektroninių įmantrybių. Jei nori gali tai pavadinti George Winston, Suzanne Ciani ar Ludovico Einaudi mokiniu, kuris profesionalumu nestebina, bet skambesyje turi daug grožio, šilumos ir jausmo. Seniems Daisuke gerbėjams gali pritrūkti ieškojimų, ekstravagancijos, beprotybės, futuristinio chaoso, industrinių motyvų, bet neabejotinai atsiras naujų klausytojų, mėgstančių nepretenzingą, atpalaiduojančią, daugiau foninę fortepijono muziką.

Didžiausias grožis: Toliau skaityti KASHIWA DAISUKE – 88 [2011] →

REGINA – Soita Mulle [2011]

Albumai, Muzika

Suomiškai teeiliuojanti suomių grupė Regina pateikia ketvirtąjį albumą „Soita Mulle”. Tiesą sakant, nieko geriau po Reginos 2009-ųjų „Puutarhatrilogia” nesitikėjau: jau ten iš Ilsa Pykäri vokalinių trelių ir gražaus elektroninio dream-pop fono, paremto fortepijoninėmis partijomis, buvo išspaustas maksimumas, o „Saanko jaada yoksi” iki šiol likęs vienas paveikiausių kūrinių, kuriuos girdint nenustygsta visos galūnės.

Su „Soita Mulle” kolektyvas žengia toliau, už nugaros palikdamas viską, ką iki šiol kūrė. Ne, nevirto melodingieji elektrončikai skandinaviškais metalistais, bet lengvas shoegaze su New Order’iška gitara priedas duoda visai kitokį muzikinį skambesį. Žinoma, erdvus ir švarus Ilsa Pykäri balsas, primenantis moteriškąją Asobi Seksu pusę, viską sustato į savo vietas: Regina lieka Regina, kurioje karalienės soste toliau išlieka vokalistė. O jos mielai būtų galima klausyti ir be jokios muzikos. Toliau skaityti REGINA – Soita Mulle [2011] →

FREDERICK FORSYTH – Afganas

Kultūra (kt.), Literatūra

Džiugu, kad pagaliau ant lietuviškai išleisto trilerio randame konkretų užrašą „trileris“, o ne „romanas”, „bestseleris” ar „populiarusis supertrileris”. Smagu, kad tai ne kažkoks nouneimas, o pats Frederick‘as Forsyth‘as ir jo šiuo metu priešpaskutinis romanas „Afganas“ (The Afghan, 2006). Bet viskas mūsuose su verstinių knygų leidimu nebuvo ir, matyt, nebus idealu, todėl jau nestebina, kad pirmiau išleistas „Afganas“, o ne „Dievo kumštis“ (The Fist Of God, 1994), kur pirmą kartą rašytojo tekste pasirodo broliai Martinai. Tiesa, vėlesniojo romano siužetas neturi ankstesniojo tęstinumo, todėl ramiai gali būti skaitomas kaip atskira knyga.

„Afgano“ centre — naujų teroristų išpuolių po 2001 metų rugsėjo vienuoliktosios tragedijos bijantis Vakarų pasaulis ir islamo fundamentalistų tarptautinė teroristinė grupuotė „Al Kaida“. Britų ir amerikiečių žvalgybos aptinka informaciją, kurioje miglotai užsimenama apie organizuojamą naują teroristų išpuolį, tačiau neaišku nei kur, nei kada, nei kokiu būdu. Išeitis paprasta — į teroristų tinklą infiltruoti savo agentą, kuriuo tampa tamsaus gymio, arabiškai kalbantis, Afganistane kariavęs buvęs specialiosios paskirties pajėgų kariškis Toliau skaityti FREDERICK FORSYTH – Afganas →