Nesu ir nebuvau prisiekęs grupės The Cars gerbėjas, nejaučiu jai jokių sentimentų, o ir detaliau paknebinėjau šiuos amerikiečius tik prieš porą metų netyčiomis susidūręs su „Heartbeat City”, tad jų naujas atsikūrimas po tylos nuo 1988-ųjų ir šiųmetis albumas „Move Like This” man klausosi kaip natūrali kompanijos kūrybinė tąsa. Juolab, kad dvidešimt keleri metai The Cars tylos nei skambesyje, nei atlikimo stilistikoje nieko naujo neįnešė. Čia toks ne pirmas ir ne paskutinis praėjusių laikų scenos dinozaurų susibėgimas, kai sena šlovė neša naujus pinigus. Bet dėl to apie „Move Like This” nebūtų verta užsiminti. Toliau skaityti THE CARS – Move Like This [2011] →

Du iš trijų pavadinimų mums labai gerai žinomi. Kronos Quartet – ne kartą Lietuvoj lankęsis bene populiariausias styginių instrumentų ansamblis, performinantis nuo klasikos iki Sigur Ros’ų ir bendradarbiaujantys nuo Philip Glass’o iki Nelly Furtado. Kimmo Pohjonen‘ą, suomį akordeono virtuozą, taip pat galėjome klausytis gyvai prieš trejetą metų vykusiame XII Tarptautiniame akordeonų festivalyje. Trečiasis projekto dalyvis, suomis Samuli Kosminen‘as, anksčiau specialiaisiais efektais akomponuodavo minėtam Kimmo, dabar traktuojamas kaip islandų grupės múm narys, trijulės albume „Uniko” dirba prie perkusijos ir semplavimo, sujungia į vieną kvarteto styginius ir akordeoną.

Toliau skaityti KRONOS QUARTET, KIMMO POHJONEN & SAMULI KOSMINEN – Uniko [Ondine Records; 2011] →