Visi įrašai, kuriuos paskelbė Ovidijus R.

Ovidijus R.

It\'s good to live in

OTT – Mir [2011]

Haliuciogeninė ne šios planetos elektronika iš ambiento ir dub’inio ritmo. Viskas būtų paprasta, jei ne psichodelinė grybukų nuotaika, svyruojanti nuo visiško išsekimo iki šviesaus džiugesio šėlsmo, kuriam nepasiduoti, skambant azijietiškams motyvams, neįmanoma.

Ilgos, iki dešimties minučių, „Mir” kompozicijos pavergia iš pirmo karto. Bent taip turėtų būti linguojant pagal tropišką Bonifacijaus atostogų garso takelį „One Day I Wish To Have This Kind Of Time”, klausantis arabiško haremo džiūgavimo po kosminio mūšio „Squirrel And Biscuits” ir keliaujant po indiškų garsų balaganą „Mouse Eating Cheese”.

IAMX – Volatile Times [2011]

Užpernai IAMX albumą klausėm vietoj depešų, šiemet IAMX vėl stebina savo kabaretiniu prašmatniu synthpopu. Nors kai kurie kūriniai savo muzika neša į DM ir kitus sintezatorių spaudytojus, IAMX skamba savaip – tamsiai, griežtai, garsiai, pilnai, grubokai, užvaldančiai.

Prasidėjęs vokaliniu pasisveikinimu, „Volatile Times” pateikia daug stiprių emocijų.

O tokie kūriniai kaip „Bernadette” ( savo pradžia primenanti Muse), rodo, kad IAMX projekto autorius Chris Corner jau yra pasiruošęs dėlioti natas pragariškam miuziklui.

Toliau skaityti IAMX – Volatile Times [2011] →

Laimėk knygą: HUGH PRATHER „Užrašai sau: mano pastangos tapti asmenybe”

„Užrašai sau” — ištraukos iš dienoraščio, kuriame Hju Prateris (Hugh Prather) sąžiningai aprašo savo jaunų dienų skausmus, rūpesčius ir didžiulį tiesos ilgesį.

„Užrašų sau” skaitymas yra vienas iš retai pasitaikančių patyrimų. Leidėjas, atradęs šią knygą, pasakojo: „Pirmą kartą Pratherio rankraštį skaičiau vėlyvą vakarą būdamas pavargęs, tačiau užbaigęs jį pasijutau žvalus ir pailsėjęs. Nuo to laiko knygą skaičiau daugybę kartų ir dabar ji man atskleidžia dar gilesnių dalykų”. Knyga skatina skaitytoją pradėti tyrinėti savo gyvenimą ir siūlo pasisemti iš jos įžvalgos ir nuojautos.

Ko gero, vienatvė — netinkamai vartojamas žodis. Man būti vienam reiškia būti kartu — tai dar vienas mano susitikimas su gamta, su būtimi, dar vienas mano savasties susijungimas su visomis kitomis savastimis. Vienatvė reiškia, jog mano sielos dalys surenkamos iš naujo, jog savasties gabalėliai, išbarstyti pykčio ir baimės, sulipdomi, ir aš vėl galiu matyti, kad maži dalykai yra maži, o dideli dalykai — dideli.

http://www.facebook.com/leidykla.trigrama

Knygos konkursėlį rengiam šiandien G. facebooke.

NAUJOS G.EROS KNYGOS [2011, gegužė]

Kažkaip netyčia užtikau leidyklos “Baltos lankos” serijos “Orientyrai” pristatymą: “Šie kūriniai atskleidžia šiuolaikinės prozos tendencijas ir vienaip ar kitaip veikia nūdienos literatūros procesą. „Orientyrai“ – tai ne sustingę obeliskai, bet veikiau vėjarodžiai, rodantys naujųjų kūrybinių vėjų kryptį.” Smagus ir reikalingas leidybos kryptingumas, tik kaip joje atsidūrė ir kokią tendenciją rodo prieš dešimt metų parašytas Fleur Jaeggy kūrinys, liks, matyt, paslaptis.

Nuostabą kelia ir leidyklos “Tyto alba” Gregory’o David’o Roberts’o knygos „Šantaramas“ pristatymas, pabrėžiantis autoriaus margą patirtį, bet nutylintis  faktą, kad tekste gausu pramano, o ne tik autobiografiškumo.

O štai “kitos knygos” išleistam Iaino Bankso romanui “Tiltas” didelės reklamos ir skambių frazių nereikia – iki šiol dar neišblėsę lietuviškai nuskaityto „Širšių fabriko“ įspūdžiai. „Tiltą“ pats autorius laiko savo geriausia knyga ir dabar turėsim progos įsitikinti.

Po siaubingos avarijos jis atrodo lyg gulintis komoje – taip atrodo gydytojams – o iš tikrųjų jis įžengė į kitokį pasaulį, kur ateitis, praeitis ir dabartis susimaišė , kur sapnai ir fantazijos persipynė su tikrove…. Tai – Tiltas… Matau bedugnę džiunglėse, lianų apraizgytą tiltą, upę apačioje. Taku atšuoliuoja didelė balta katė (aš?), šoka ant tilto. Jaguaras albinosas (ar tai aš?) pašėlusiai lekia siūbuojančiu tiltu (ką aš matau? Kur tai vyksta? Ar taip viskas buvo iš tikrųjų?) ilgais šuoliais, balta mirtis (turėtų būti juoda, bet esu, cha cha, užkietėjęs pesimistas), lekia per tiltą… Toliau skaityti NAUJOS G.EROS KNYGOS [2011, gegužė] →

TERRY TEMPEST WILLIAMS „Prieglobstis. Nepaprasta vienos šeimos ir vietovės istorija

Mirtį sunkiausia ištverti gyviesiems.

Yra paukščių, pagal kuriuos vertini savo gyvenimą.

Terry Tempest Williams bent taip daro — vertina savo ir kitų gyvenimą pagal paukščius, kurie padėjo jai ištverti mamos mirtį. Pagal urvines pelėdas ir vidutines kuolingas, pagal avocetes ir kojūkus. Žarstosi amerikietė gamtininkė paukščių pavadinimais išmaniai, liūdnai ir pergyvendama ne tik dėl jų rezervatų plotų mažėjimo, bet ir dėl žmogaus veiklos, naikinančios gyvastį.

Tiesa, „Prieglobsčio“, talpinančio ne vieną globalią ir vietinės reikšmės temą, pirmieji puslapiai nekėlė jokių jausmų, išskyrus žiovulį ir skepsį. Na, nekaso manęs Didysis Druskos ežeras, jo vandens lygis, Solt Leik Sičio gyventojų potvynių ir atoslūgių problemos, vandens pompavimas iš vienos vietos į kitą ir pakrantėse perinčių paukščių arealai. Smalsu buvo įkišti nosį į mormonų virtuvę — autorė Toliau skaityti TERRY TEMPEST WILLIAMS „Prieglobstis. Nepaprasta vienos šeimos ir vietovės istorija →