Kažkaip netyčia užtikau leidyklos “Baltos lankos” serijos “Orientyrai” pristatymą: “Šie kūriniai atskleidžia šiuolaikinės prozos tendencijas ir vienaip ar kitaip veikia nūdienos literatūros procesą. „Orientyrai“ – tai ne sustingę obeliskai, bet veikiau vėjarodžiai, rodantys naujųjų kūrybinių vėjų kryptį.” Smagus ir reikalingas leidybos kryptingumas, tik kaip joje atsidūrė ir kokią tendenciją rodo prieš dešimt metų parašytas Fleur Jaeggy kūrinys, liks, matyt, paslaptis.
Nuostabą kelia ir leidyklos “Tyto alba” Gregory’o David’o Roberts’o knygos „Šantaramas“ pristatymas, pabrėžiantis autoriaus margą patirtį, bet nutylintis faktą, kad tekste gausu pramano, o ne tik autobiografiškumo.
O štai “kitos knygos” išleistam Iaino Bankso romanui “Tiltas” didelės reklamos ir skambių frazių nereikia – iki šiol dar neišblėsę lietuviškai nuskaityto „Širšių fabriko“ įspūdžiai. „Tiltą“ pats autorius laiko savo geriausia knyga ir dabar turėsim progos įsitikinti.
Po siaubingos avarijos jis atrodo lyg gulintis komoje – taip atrodo gydytojams – o iš tikrųjų jis įžengė į kitokį pasaulį, kur ateitis, praeitis ir dabartis susimaišė , kur sapnai ir fantazijos persipynė su tikrove…. Tai – Tiltas… Matau bedugnę džiunglėse, lianų apraizgytą tiltą, upę apačioje. Taku atšuoliuoja didelė balta katė (aš?), šoka ant tilto. Jaguaras albinosas (ar tai aš?) pašėlusiai lekia siūbuojančiu tiltu (ką aš matau? Kur tai vyksta? Ar taip viskas buvo iš tikrųjų?) ilgais šuoliais, balta mirtis (turėtų būti juoda, bet esu, cha cha, užkietėjęs pesimistas), lekia per tiltą… Toliau skaityti NAUJOS G.EROS KNYGOS [2011, gegužė] →