Stipriausiai šitame amerikiečių ketveriukės debiute atrodo vokalinis audinys, ypač kaip vieną vokalą papildo antrasis ir tęsinys jau vyksta duetu. Nuotaika primena operiškų sesučių CocoRosie, Kate Bush širdgėlos ir Heather Nova paprastumo mišinį. Bendrą vientisumą kiek griauna akivaizdus atlikėjų jaunatviškumas ir neapsisprendimas groti linksmai ar verksmingai, labiau link pop, folk ar elektronikos. Visgi „Bellow” turi puikių momentų, kuriuos rekomenduočiau paklausyti: „I’m Still the Same Person”, „Anti-Psalm”, „Ixchel, the Lady Rainbow”, „Souls of Gold”.

httpv://www.youtube.com/watch?v=BklxcL7li_o

(in) Reverse Toliau skaityti SISTER CRAYON – Bellow [2011] →

Amerikiečiai „For Against” ir šiaip yra gėris, nusipelnęs ne vieno albumo nostalgijos, o šis naujai pasirodęs ep – tikras gardėsis fanams. Trijų takelių EP tik sąlyginai galima vadinti nauju: „Black Soap EP” sudarytas iš kūrinių, įrašytų dar 1984-aisiais į Tascam keturių takelių juostą ir tik dabar perkeltų į cd formatą. „Black Soap EP” prasideda ir baigiasi greičiau nei norėtųsi. O norėtųsi, tiesiog, daugiau.

Titulinė „Black Soap” oficialiai laikoma pačiu pirmuoju grupės įrašytu kūriniu, bet savo postpankiškumu ir svajotojų nuotaika nestebina. Labiau virškinasi „Dark Good Friday”, kurioje lyg dainuojantis aitvaras gali lakstyti paskui tolimą, plačių erdvių gitaros skambesį, ir „Amen Yves (White Circles)” – šoklus, kiek popsovas, fleita pagražintas hipnozės seansas su tobulais šamaniškais ritualais, sakyčiau, lenkiantis anksčiau pasirodžiusias „In the Marshes ep” įrašo versijas. Toliau skaityti FOR AGAINST – Black Soap EP [Words On Music; 2011] →

Šitie islandai man vis daugiau patinka: nuo kažkurio albumo jau tik išrankiodavau razinas, o šitas pribloškia savo visuma, tobulai gaivinančia per tvyrančius karščius. Niekur nebėgdami nuo savo, prieš niolika metų pradėto, ledinės elektronikos stiliaus, GusGus’ai pateikia dešimties kūrinių porciją, kurioje žemi dažniai veda iš proto. „Arabian Horse” nuo pirmojo kūrinio nuneša į stalaktitais apaugusias olas ir įkalina ten visai valandai. Šalta, tamsi gūduma ir tuneliai, kuriais klaidžioja pagalbos šaukiantys bet nesusitinkantys vyriškis ir moteriškė. Toliau skaityti GUSGUS – Arabian Horse [2011] →

Mūsų puslapio herojus Atgrubnagis, gyvenantis ir įrašinėjantis savo solinę kūrybą Škotijos sostinėje, paleido naują albumą, atitinkantį pavadinimą „Puse velnio”. Nors, tiesą sakant, čia visas velnias, visas velnio tuzinas iš trylikos ragų, kurių iš vieno prasukimo nesuprasi. Kaip buvo pirmajame ir dvigubame antrajame albumuose, taip ir trečiajame viršų ima bliuzas. Visumoj piktas ir tik vietomis griežtas („Skalpų šokis”, „Piranijų klanas”), kantriškas („Kasdien”) ir lyriškas („Išdžiūvusios upės”).

Atgrubnagio gitara ir armonikėlė virkdo kaip niekad tamsiai ir beviltiškai. Muzika vis stipriau ir giliau kerta į širdį, lyg garsai būtų atkeliavę iš juočkių kvartalų, kur susirinkę seniai, supranta, ką nori paporinti kiekvienas gitaros akordas. O, kai žinai, jog visa tai padaryta namų sąlygomis, vieno, fizinį darbą dirbančio žmogaus jėgomis, imi manyti, kad neįmanomo nėra, reikia tik daryti, o ne virkauti dėl nepalankios aplinkos ir teisintis šimtu kitų priežasčių. Toliau skaityti ATGRUBNAGIS – Puse velnio [2011] →