Visi įrašai, kuriuos paskelbė Ovidijus R.

Ovidijus R.

It\'s good to live in

ba. – RASTI / PASIKLYSTI [2015]

ba

Be abejonės, ba. šiandien yra vienas šviežiausių ir įdomiausių lietuviškosios muzikos startuolių, į kurį tikrai verta investuoti. Prieš porą metų įšokęs į viešumą Benas Aleksandravičius vietinei faunai pateikė mūsuose neįprastą skambesį ir keistą tekstų kūrimo manierą. Daug gyvų ba. pasirodymų (kuriems dar yra kur tobulėti) ir skaitmeninių įrašų vainikavo vasario viduryje pristatytas albumas „Rasti / Pasiklysti”, kurį jau galima įrašyti į būtinosios išgirsti lietuviškosios muzikos sąrašus.

Prie įrašo padirbėta iš visų pusių: nuo pateikimo dizaino, pristatymo kino teatre iki muzikinio turinio. Pastarasis man rūpi labiausiai. Toliau skaityti ba. – RASTI / PASIKLYSTI [2015] →

KINO PAVASARIS 2015

„Kino pavasaris” jau mūsų kiemuose ir teatruose. Ta proga dalinamės įspūdžiais apie tai, kas jau matyta:

SENUKAI IR GEIZERIAI / LAND HO! (2014), rež. Aaron Katz, Martha Stephens

SONY-LHOS-01_27x40_hires_041314 .indd

Islandiškas marketingas ir tikra vyriška draugystė filme „Senukai ir geizeriai“

Reikjavíkas, prabangių restoranų ir naktinio gyvenimo gurmanų sostinė, įspūdingi Skogaro apylinkės slėniai, Jokulsarlono ledyninės kilmės ežeras, su didžiuliais plūduriuojančiais aisbergais, spalvingi Landmannalaugaro kalnai, galingas, kvapą gniaužiantis Gulfoso krioklys, Strokuro geizeris, pasiekiantis net 40 metrų aukštį ir migloje paskendusi, natūraliai karštomis vandens versmėmis betrykštanti Žydroji lagūna. Iš tiesų – kas atsisakytų pasisvečiuoti Islandijoje, ypač kai tau septyniasdešimt? – tarsi klausia režisieriai Aaronoas Katzas ir Martha Stephens, kurių juosta „Senukai ir geizeriai“ šįmet pristatoma „Kino pavasario“ festivalio VIASAT komedijų programoje. Toliau skaityti KINO PAVASARIS 2015 →

DAN MANGAN + BLACKSMITH „Club Meds” [2015]

cover

I want to breathe in all the ashes of the books they tried to burn. I want to feel the pages in my skin and understand the words.

Melancholiškas muzikos albumas visad yra geriau negu linksmas muzikos albumas. Gi kiek čia to džiugesio įgali pakelti mūsų lietaus šalies natūros? Tad tokie skambantys dalykėliai kaip Dan Mangan + Blacksmith „Club Meds” visad laukiami išskėstomis rankomis. Žinoma, toks įrašas prieš penkiolika metų būtų palikęs gilesnį įspaudą mano kasdienybėje, tačiau kartas po karto „Club Meds” pėdsakas mano ausų būgneliuose tik ryškėja. Toliau skaityti DAN MANGAN + BLACKSMITH „Club Meds” [2015] →

MARCEL PROUST „Prarasto laiko beieškant. Svano pusėje”

Laikraščiams aš turiu prikišti tai, kad jie verčia mus kas dieną domėtis visokiomis smulkmenomis, o knygas, rašančias apie esminius dalykus, gyvenime skaitome tiktai kokius tris ar keturis kartus.

846a249919f5a65b4f8543ec0f5e1cad42bac63dSeniai planuotas, ilgai brandintas ir pagaliau paskanautas. Negali gi sakyti, jog visas sukramtytas. “Svano pusėje” – tik septintadalis “Prarasto laiko beieškant” pyrago.

Kažkas buvo nugąsdinęs, jog nieko tame romane daugiau nevyksta, tik arbatos gėrimas, užkandant nepaprasto skonio pyragėliais. Deja, ar ačiū dievui, galiu pareikšti, jog tai tikras melas, nors visai suprantamos jo kilmės priežastys. Marcelio Prousto tekstas tikrai neturi nieko bendro su XXI amžiaus dinamika, todėl reikia tam tikrų pastangų ir savotiškos brandos, jog įžengęs į daugiau nei prieš šimtą metų parašytus prarastojo laiko puslapius, juose liktum iki pergalingojo taško.

Ir man reikėjo nemažai valios pastangų ir prisivertimo (“į dieną po dešimt puslapių Prousto, tada – daryk ką nori”), kad jau bene ketvirtą kartą nepadėčiau knygą ateities kartoms. Toliau skaityti MARCEL PROUST „Prarasto laiko beieškant. Svano pusėje” →

STRAIGHT FROM THE HARP – I’m On Fire Just For You [2012]

SFTHCoverCd

Kokie penkeri metai atgal buvo į galvą įsėdusi tokia dainuška, kurioje nieko daugiau nebuvo ir nieko daugiau nereikėjo tik „Rain Rain Down Down”. Buvo ir albumas tokiu pačiu pavadinimu su ta dainuška. Nepamenu, klausiau ar ne anksčiau, bet patikrinus dabartyje nieko ten ypatingo nerasta: toks balaganėlis, kurio viršuje plūduriuoja vis išnyranti armonikėlė, kurios motyvas būtent ir paviliojo atidžiau pasižvalgyti po „Straight From The Harp” apylinkes.

„Straight From The Harp” yra šeimyninis duetas iš Lady Lützen ir Jarno Varsted – pusė vokiško kraujo, pusė daniško. Žinoma, nieko tai nereiškia, o kalba toliau eina tik dėl to, jog šito projekto albumas „I’m On Fire Just For You” yra armonikėliško nuostabumo viršūnė. Ne, Jarno neišmoko virtuoziškai pūsti į „dūdą”, tačiau tas armonikėlės akcentas kaip firminis projekto ženklas yra tikrai tinkamas, ir jį tinkamai panaudojus buvo įrašytas ankstesnius įrašus lenkiantis albumas. Toliau skaityti STRAIGHT FROM THE HARP – I’m On Fire Just For You [2012] →

BODUF SONGS – Stench Of Exist [2015]

Boduf Songs - Stench Of Exist

You’re welcome to come and collect purchases in person. I’ll make you a cup of tea, and maybe a veggie curry. Don’t like curry? Maybe I can rustle up some vegan cookies. Don’t like cookies? What is wrong with you? You are welcome to bring your own snacks.

Toks tekstas pasitinka keliant ranką paspausti mygtuką ir įsigyti Boduf Songs ‎albumą „Stench Of Exist” iš paties kūrėjo rankų (tokios platformos reikėtų ir mūsų muzikuotojams). Žinoma, būtų smagu užeiti, prisėsti, gurkštelėti arbatą ir paplepėti apie patį įrašą. Paklausčiau Mato Sweeto, Boduf Songs sielos, kelių klausimėlių apie pasaulio beprotybę, neišmatuojamą žmonijos kvailybę ir šį tą apie paskutinįjį albumą. Toliau skaityti BODUF SONGS – Stench Of Exist [2015] →

ARTHUR C. CLARKE „Vaikystės pabaiga”

vp_f

Vienas iš Didžiojo fantastų trejeto ir jo mokslinės fantastikos klasika „Vaikystės pabaiga” – romanas, kuriam tinka būdvardis „kolosalus”.

Ryte rijau puslapius, nes tikrai jau buvau ir pamiršęs, kad sci-fi gali būti tokia paveiki, gili ir didinga. Sudėtinga dabar, kai po „Kosminių odisėjų” ir „Susitikimo su Rama” skaitymo pražygiavo daugiau kaip dešimtmetis, palyginti šiuos kūrinius, bet bent sau nemeluoju teigdamas, kad „Vaikystės pabaiga” yra Clarke’o geriausia knyga. Viena vertus, tekstas literatūriškai nesudėtingas ir siužetiškai kiek padrikas, tačiau iš kiekvieno puslapio trykšta istorijos pateikimo meistriškumas, psichologinės ir futuristinės įžvalgos, iš kurių ne vienam šiandienos rašytojui dar mokytis ir mokytis.

„Vaikystės pabaiga” prasideda žmonijos kosmoso užkariavimo išvakarėse, kai Žemėje apsireiškia ateiviai, Siuzerenai. Pasitelkę turimą techninį pranašumą svečiai numaldo žmonių troškimą užkariauti kosmosą, tačiau mainais į tai sukuria rojų Žemėje: be ligų, be karų, be religijos. Žinoma, ne kiekvienam rojus patinka… Toliau skaityti ARTHUR C. CLARKE „Vaikystės pabaiga” →

WALTER MARTIN „We’re All Young Together” [2014]

images-uploads-album-walter_martin-young_together-1500x1500

Nežinau, ar tai tendencija ir jokių šaltinių netikrinau, bet man atrodo, kad mūsuose daineles vaikučiams pagrinde dainuoja tik vaikučiai. Telebimbam, Džimba, Mokinukės, Linksmasis do…, o Mamontovas, Paškevičius, Kaušpėdas ar Samas vaikučių visai nemyli. Pamenu tik: Džimba su Marijonu, Šeduikyte ir dar kažkuo buvo padarę vaikiškų dainelių duetų rinkinius, kuriuos galėjo klausyti ir suaugęs. Bet vis tiek tai skambėjo gana vaikiškai.

Tuo tarpu Walter Martin, vienas iš The Walkmen grupės muzikantų, ėmė ir įrašė solinį debiutą, subalansuotą bet kokio amžiaus auditorijai – „We’re All Young Together” smagu klausyti tiek darželinukui, tiek mokyklinukui, tiek brendylai, tiek pensininkui. Vien tas faktas, kad vokalinę partiją atlieka suaugęs žmogus, padaro šį albumą daug universalesniu. Toliau skaityti WALTER MARTIN „We’re All Young Together” [2014] →