Visi įrašai, kuriuos paskelbė Ovidijus R.

Ovidijus R.

It\'s good to live in

[kinas:] FOXCATCHER (rež. Bennett Miller, 2014)

Kinas

foxcatcher-3

Penkiems Oskarams nominuotas, tačiau nei vieno negavęs, filmas „Foxcatcher” pasakoja tikrais įvykiais paremtą istoriją apie brolius Šulcus – geriausius JAV imtynininkus, tapusius ir pasaulio, ir olimpinių žaidynių čempionais. Tarp Marko ir Deivo tvyro šiokia tokia trintis, nes vyresnėlis Deivas mėgaujasi didesniu populiarumu visuomenėje. Nesantaiką dar labiau paaštrina milijonierius Džonas du Pontas, įkalbinęs Marką treniruotis jo vadovaujamai komandai…

Nežinodamas tikrosios istorijos, gerą gabalą filmo maniau, kad viskas baigsis įprastai holivudiškai – su laiminga pabaiga ar su pergalinga amerikietiškojo didvyrio šypsena prieš prasidedant titrams. Žodžiu, tikėjausi dar vieno ekranizuoto Rokio Balboa, bet negavau nieko panašaus. „Foxcatcher” per dvi valandas nugramzdino į tokią gilią depresijos, liūdesio ir šizofreniškos atmosferos duobę, kad neištraukė iš ten nė pasirodę titrai. Po peržiūros norėjosi tik greičiau pamiršti galvoje įsivyravusią sumaištį ir slogumą, bet atsikratyti paranojiškojo du Ponto paveikslo nėra lengva. Toliau skaityti [kinas:] FOXCATCHER (rež. Bennett Miller, 2014) →

DENGUE FEVER – The Deepest Lake [2015]

Albumai, Muzika

cover

Dengue Fever pavadinimas gali būti pritaikomas tai pačiai, klausomos muzikos pabodimo, operai. Tiksliau – kaip egzotiška alternatyva visokiems angliškiems ir kitų vakarietiškų kalbų uliavimams. Bent taip man rodėsi, kol nepasidomėjau iš kur šis kolektyvas nukrito į mano ausis. Žinoma, geriau būčiau nesidomėjęs, nes faktas, jog tai amerikietiškas, losandželiškas, produktas Dengue Fever akcijas bent psichologiškai kiek nusmukdė.

O bet tačiau Dengue Fever vis tiek yra smagūs ir klausosi kaip šviežus vėjo gūsis vakarietiškos muzikos padangėje. Taip, kaip kažkada savo metu buvo taip pat azijietiškų prieskonių turintys Asobi Seksu. Norisi tikėti, kad ir pačioje Kambodžoje galima rasti panašaus skambesio muzikos, o jei ne – sukame paskutinįjį jų albumą „The Deepest Lake”. Toliau skaityti DENGUE FEVER – The Deepest Lake [2015] →

[kino teatre:] VAIZDUOTĖS ŽAIDIMAS / The Imitation Game (rež. Morten Tyldum, 2014)

Kinas

the-imitation-game.34099

„Vaizduotės žaidimas” pretenduoja nurauti net aštuonis Oskarus, įskaitant už geriausią metų filmą. Filmas tikrai geras, vertas būti tarp metų geriausiųjų, nors į Olimpo viršūnę nekelčiau.

Rodoma biografinė istorija sukasi aplinkui Alaną Tiuringą, kiek išprotėjusį geriausią britų kriptografą, kompiuterijos pionierių ir tragiškai gyvenimą baigusį homoseksualą.

Kūrėjai koncentruojasi į tuos laikus, kai Tiuringas vadovavo slaptai mokslininkų grupei, siekusiai nulaužti garsiąją vokiečių šifravimo mašiną „Enigmą”, tačiau paraleliai pateikiama siužetinė linija iš Tiuringo mokyklinių laikų bei paskutiniųjų gyvenimo metų. Ekrane be jokio stopčiojimo ir pagražinimo veriasi didžios asmenybės portretas – kiek išprotėjusios ir asocialios dėl kamuojamo Aspergerio sindromo, neturinčios draugų ir nesuprantančios humoro. Situacija su laiku pasikeičia, žiūrovas Tiuringą pamilsta, tačiau kūrėjai jo charakterio savybių neidealizuoja Toliau skaityti [kino teatre:] VAIZDUOTĖS ŽAIDIMAS / The Imitation Game (rež. Morten Tyldum, 2014) →

SISTERS ON WIRE – EP [2015]

Albumai, Muzika

pat

„Sisters On Wire” apsireiškė patys. Daug vilčių nedėjau, nes akys kažkaip pirmiausia užkliuvo už „it was formed in 2014„. Kaip žinoma, mūsuose yra ir dešimt metų muzikuojančių, bet taip ir negebančių išlipti iš „įdomūs patys sau ir draugams” pižamų. „Sisters On Wire”, ačiū Muzikai, nėra iš to paties pižamų vakarėlio.

Tiesą sakant, tie 2014-ieji nieko šiuo atveju nereiškia – „Sisters On Wire” yra vilkai su patirtimi: Olegas Jerochinas gitaruoja ir kitaip draugauja su muzika ne pirmus, gal net dešimtus, metus, Gints Gascevicius (taip, tas pats, iš BIX’ų) sėdi užu mušamųjų ir tik trečiasis grupės narys, tekstų kūrėjas ir gitaristas Filipas Gusevas į mano akiratį dar nebuvo papuolęs. Žodžiu, šios trys seserys iš tikrųjų yra trys ne iš kelmo spirti vyrukai, kurių pirmasis EP yra labai labai vertas dėmesio. Toliau skaityti SISTERS ON WIRE – EP [2015] →

NAUJOS G.EROS KNYGOS [2015, sausis – vasaris, arba iki Vilniaus knygų mugės]

Kultūra (kt.), Literatūra

Šiaip žadėjau užraukti šitą temą, nes jau kurį laiką manyje neatslūgsta jausmas, kad lietuviškai išleistų ir neperskaitytų gerų knygų mano gyvenimui pakaks su kaupu. O ir tų knygų vis daugėja, tik laiko joms mažėja. Persigalvoti (šį kartą) privertė artėjanti Vilniaus knygų mugė, kitų klausimai, ko ten trenktis, ir paties „namų darbai” prieš trenkimąsi. Tik apie mugės renginius neišsiplėsiu – tegul kiekvienas pasirenka pagal savą skonį. Mano kompasas krypsta tik į tris renginius: į Doris Lessing romano „Auksiniai užrašai” ir Adamo Johnsono knygos „Našlaičių prižiūrėtojo sūnus“ pristatymus bei į susitikimą su Michailu Šiškinu („Veneros plaukas”, „Laiškų knyga”). Taip, tai nelabai ką bendro turintys su šiųmetine mugės detektyvine tematika, tačiau tokia realybė – lietuviškų detektyvų veik neturime, o užsienio detektyvų rašytojams mūsų rinka per maža, kad jų vadybininkams knietėtų atstovaujamus rašytojus tempti į Lietuvą. Toliau skaityti NAUJOS G.EROS KNYGOS [2015, sausis – vasaris, arba iki Vilniaus knygų mugės] →

[kinas:] THE SKELETON TWINS (rež. Craig Johnson, 2014)

Kinas

2014_sinema_39

Vienas iš tų amerikietiškų mažo biudžeto indie filmų, kokių pastaruoju metu užderėjo gal net per gausiai, ir kuriuose dramatiškos situacijos vystomos saikingai atmiešiant juodu ar baltu humoru. Pažiūrėjęs tokį filmą jautiesi nei per daug praturtėjęs, nei labiau pažinęs kino meną, tačiau tuo pačiu nesijauti tuščiai praleidęs porą valandų prie banalaus žiūralo.

„The Skeleton Twins” – vienas iš tokių.

Juosta prasideda scena, kurioje Megė nusprendžia palikti šį pasaulį, bet ji nespėja saujoje laikomų tablečių susiberti į burną – skambutis iš ligoninės praneša, jog po bandymo nusižudyti ten pateko dvynys brolis Milas. Nuo to momento ilgus metus nebendravę dvyniai imasi keisti savo gyvenimą, padeda vienas kitam ir sau.

Juosta lengvai slysta per smegenis ir akis – ne veltui Sundance’o kino festivalyje buvo įvertina už nuostabų scenarijų. „Dvynių” duetas Bill Hader ir Kristen Wiig žiūrisi įtikinamai ir nepriekaištingai įkūnija keistokus personažus. Toliau skaityti [kinas:] THE SKELETON TWINS (rež. Craig Johnson, 2014) →

BELLE AND SEBASTIAN – Girls in Peacetime Want to Dance [2015]

Albumai, Muzika

front

Šitie škotai visad pasižymėjo švelniais, lyriškais, dainingais tonais ir tekstais, kuriuose ne tik saulė ir mėnulis. Sulig „Girls in Peacetime Want to Dance” Belle and Sebastian niekur nuo minkštabalsės savasties nepabėgo, bet šis albumas yra kitoks. Kitoks skambesiu, kurį nusako disko pavadinimas. Šis įrašas, prodiusuotas Ben H. Allen III (Animal Collective, Gnarls Barkley, Washed Out), kviečia į šokių aikštelę. Gerai, kad ne į house, trance, o į tokio šviežaus ir tuo pačiu nostalgiško pop disco skambesio pripildytą salę, kurioje iš lėto sukasi veidrodiniais kvadratėliais aplipytas gaublys ir įsimylėjusios (neapsinešusios) poros trypsi pogreičio valso žingsniu. Toliau skaityti BELLE AND SEBASTIAN – Girls in Peacetime Want to Dance [2015] →

[kino teatre:] DIDELĖS AKYS / Big Eyes (rež. Tim Burton, 2014)

Kinas

1b12fc5d2b4f8a642208631c544f90e4

Kas pasidarė filmų anonsų kūrėjams? Jie specialiai daro pristatomuosius filmukus tokius, kad visas siužetas per porą minučių būtų patiektas lyg ant lėkštutės? Paprastai aš jų specialiai nežiūriu, bet „Didelės akys” „prisistatė” man kino teatre prieš kažkurį kitą filmą. Žinoma, nesinorėjo tikėti, kad didysis Timas Burtonas nepateiks daugiau gražių vaizdelių. Deja, reikia pasakyti, kad nepateikė. Visa esmė ir prasmė jau buvo aiški, tiesiog teko laukti pabaigos, kurioje atsiskleidė vienintelis juostos nežinomasis – kaip baigsis teismo procesas.

Žodžiu, jeigu nematėte „Didelių akių”, taip vadinamo, „treilerio”, tai jo ir nežiūrėkite – tada apturėsite visai neprastą biografinę juostą apie Amerikos dailininkę Margaret Keane ir jos antrąjį vyrą Walterį, kuris pasisavina žmonos paveikslų autorystę, ir maudosi šlovės spinduliuose, kai tuo tarpu Margaret tiesiog … piešia. Piešia vieną paveikslą po kito. O kiekviename paveiksle telpa jos firminis braižas – neproporcingai didžiulės žmonių ar gyvūnų akys, kuriose telpa labai daug. Toliau skaityti [kino teatre:] DIDELĖS AKYS / Big Eyes (rež. Tim Burton, 2014) →