Mūsų melas sako apie mus nė kiek ne mažiau nei mūsų tiesa.

Kiekvienas Nobelio premijos laureato J.M. Coetzee kūrinys vertas skaitymo ir detalesnio analizavimo, tad džiugu, jog lietuviškai jau sulaukėme trečiojo (po „Nešlovė“ ir „Maiklo K gyvenimas ir laikai“) vertimo – romano „Lėtas žmogus“. Tik kiek keistokas leidyklos pasirinkimas, kurį galbūt inspiravo tai, jog „Lėtas žmogus“ (orig. „Slow Man“, 2005) buvo pirmasis kūrinys, parašytas po Nobelio premijos įteikimo rašytojui, tačiau pilnavertiškai suvokti šį kūrinį nesusipažinus su romanu „Elizabeta Kostelo“ (orig. „Elizabeth Costello“, 2003),  vargu, ar įmanoma. Bet apie viską iš pradžių.

„Lėtas žmogus“ griebia skaitytoją nuo pat pradžių: Polą Reimentą, knygos pagrindinį veikėją, važiuojantį dviračiu partrenkia automobilis ir Polas netenka kojos. Nors ir brandaus amžiaus, tačiau vikrus, per gyvenimą energingai skuodęs vyriškis netikėtai virsta vienišu luošiu, kuriam išlikti apsivertusiame pasaulyje gali padėti tik meilė, jis pats Elizabetos Kostelos vaidmeny ir pasisamdyta kroatė slaugė, kurią, nepaisydamas jos vyro ir vaikų, be proto įsimyli. Toliau skaityti J. M. COETZEE „Lėtas žmogus” →