Hear it through the ceilings
And through the night
Those sweet sounds of silence
Till morning light
(from Husky Rescue „Sound Of Love”)

foto: Valdas Žilevičius
httpv://www.youtube.com/watch?v=LduW6DOCxis
Husky Rescue – Sound of Love
Hear it through the ceilings
And through the night
Those sweet sounds of silence
Till morning light
(from Husky Rescue „Sound Of Love”)

foto: Valdas Žilevičius
httpv://www.youtube.com/watch?v=LduW6DOCxis
Husky Rescue – Sound of Love
httpv://youtu.be/oRGXqP6fdUI
“Romanu vadinamas toks fantazijos kūrinys, kuris pasakoja apie keisčiausius atsitikimus iš vyrų gyvenimo”.
Markizas de Sade’as “Mintys apie romaną”
Paryžiaus Denis Diderot universiteto šiuolaikinės literatūros katedros docento Pierre Chartier “Įvadas į didžiąsias romano teorijas” – naudinga ir įdomi studija kiekvienam knygiui.
Tik pavadinimas kiek atgrasantis eilinį grožinės literatūros rijiką, manantį, jog tai labiau akademiniam humanitarui skirtas tekstas, todėl knyga ilgus metus pratūnojo šešėlyje, bet pradėta nereikalavo daug valios pastangų pabaigti.
Knygos pratarmėje apibrėžiamos “Įvado” analizės sritys: romano kaip žanro ribos, jų kitimas istorinėje perspektyvoje, pasakojamojo žanro arba romano teorijos (nuomonių apie romano žanrą sistemos prasme) ir romano teorijų atsispindėjimas kai kurių didžiųjų romanų tekstuose.
Skamba kiek nuobodokai ir sausokai, tačiau man asmeniškai buvo labai smalsu nusikelti iš šiandienos kasdienio romano, tapusio romanu apie romaną, apsupties, kuriam enciklopedijos skiria po keliasdešimt puslapių, į tuos antikinius laikus, kai net “romano” sąvokos dar nebuvo, arba į renesansą, kai romanas buvo lakoniškai apibūdinamas kaip pramanų knyga, kurioje yra istorijų apie meilę, riterius ir karo nuotykius. Toliau skaityti PIERRE CHARTIER „Įvadas į didžiąsias romano teorijas”
httpv://youtu.be/Py_-3di1yx0
httpv://youtu.be/0lXkAhGRDBo
httpv://www.youtube.com/watch?v=Wvgb-HkxGaw
Opa. Opa. Opa. Kosheen buvo ir lieka gerai. Net po to, kai sužinojau – o tas nutiko visai neseniai – jog jie yra britiškas reikalas. Kažkodėl Kosheen man nuo pat jų pradžios asocijavosi su vokiečiais, gal kad „Resist” buvo išleistas su blizgančiu BMG lipduku ant viršelio, bet čia nuklydimai atėję į galvą tik užsidėjus naująjį albumą „Independence”.
Iš pradžių bijojau, nes į ausis patekusios Kosheen DJs muzikinės kentampliacijos ūpo nekėlė, bet gal ir neturėjo kelti, bo tai visai kitam reikalui skirtos kompozicijos. Kosheen buvo ir liko vokaline grupe, kurios išskirtinis veidas – skandinantis Sian Evans vokalas (kartais ima pyktis, kad jis „pagrąžinamas” ir užgožiamas efektų liūtimi) ir kietas bytas. Toliau skaityti KOSHEEN – Independence [2012]
Being loved is a talent too, that it takes as much guts and as much work as loving
Kaip jums patiktų, jeigu knyga baigtųsi toje vietoje, kur virš Hario Poterio galvos kabo Voldemorto kardas – taip sakant, pačioje įdomiausioje vietoje – o kitame pagal eiliškumą romane taip ir nepaaiškėtų, kokių aplinkybių dėka herojus išsprūdo iš piktadario nagų? Manau, ypatingai nedžiūgautumėte. Gi kelis šimtus puslapių perskaityti, tai ne pusvalandžio filmuką pažiūrėti. Gaila ir laiko, ir nervų, ir norisi prieš akis matyti tokį akibrokštą tėškusį asmenį, jog galėtum išrėžti viską, ką apie jį manai.
Tokios mintys sukosi ir tebesisuka smegeninėje po antrojo Tana’os French romano apie Dublino žmogžudysčių skyriaus virtuvę “The Likeness” (“Panašumas”). Toliau skaityti TANA FRENCH „Panašumas” („The Likeness”)