Ne pirmo šviežumo televizinis produktas, tačiau tikrai vertas serialų ryjikų dėmesio. Ricky Gervais ir Stephen Merchant, idėjiniai britiškojo (vėliau – ir amerikietiškojo) „The Office” kūrėjai, iškepė keliolika serijų ir baigiamąjį ilgametražį apie dviejų „masovkės”, masinių scenų aktorių, ir nevykėlio kino agento darbo ypatumus. Abu minėtieji vyrukai čia pasireiškė ir kaip režisieriai, ir kaip scenarijaus autoriai, ir kaip pagrindiniai aktoriai. Tandemo rezultatas džiugina ir akį, ir ausį.
Pagrindiniai serialo veikėjai, „masovkės” darbuotojai, Endis Milmanas ir jo draugė Megė verčiasi per galvą siekdami kuo daugiau sekundžių pašmėžuoti kino ekrane, deda visas įmanomas pastangas, kad gautų menkiausią repliką filme, lenda į subinę režisieriams, prodiuseriams ir garsiems pagrindiniams atlikėjams. Paikas kino agentas Endžiui nepadeda, o tik labiau viską komplikuoja. Tačiau pagaliau Endžiui nusišypso laimė ir jis tampa pagrindiniu vieno BBC serialo veidu…
Pavydėtinos sėkmės islandų šešeriukės debiutas ir tarptautinė sėkmė, prie kurios daugiausiai nagus prikišo linksmutė kompozicija „Little Talks”. Visas albumas „My Head Is An Animal” nėra toks ištisai šventiškai nuotaikingas, – linksmumą per pusę atskiedžia lyriškas liūdesys, tačiau įrašas nestokoja gražių ir stiprių momentų, kur chorinis pritarimas kaip firminis grupės ženklas švytuoja viso indie poprokinio skambesio priekyje.
Dar prieš pradėdamas Nealo Stephensono romaną “Lavina” (orig. Snow Crash) buvau susidaręs gan teigiamą nuomonę ir lūkesčiai buvo tikrai didžiuliai – knyga daug kur išgirta, nominuota ne tokiems jau nereikšmingiems apdovanojimams (Prometheus, Arthur C. Clarke), lyginima su geriausiais kiberpanko pavyzdžiais, tačiau asmeniškai ne viskas taip šio amerikiečio tekste verta aukštos prabos įspaudo.
Filmas iš tolimosios Australijos. Julia Leigh debiutuoja kaip režisierė, kurios pirmąjį blyną galima vertinti dvejopai: kaip vidutinišką dramą, sukergtą iš padrikų miniatiūrų, stokojančią aiškaus siužeto ir apčiuopiamos problematikos (tai matyt atspindi ir imdb lankytojų, besitikėjusių lengvo ir gražaus, gal net magiško realizmo prieskoniais pagardinto filmo, įvertinimai), arba kaip vojeristinį-psichologinį eksperimentą, kuriame žiūrovas patiria nemažą malonumą gaudamas šansą įkišti nosį į tik pinigingų išrinktųjų sluoksniui prieinamos kasdienybės užkulisius.