„Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas“ – tokiomis nuotaikomis gyvena valstybės primirštos leidyklos. Vilniaus knygų festivalio organizatoriai nepaiso liaudiškų posakių bei prietarų ir rugsėjo 13 d., penktadienį, renginį pradeda aktualia diskusija apie leidybos politikos situaciją Lietuvoje. O festivalį baigia pokalbiu apie literatūros sklaidą.

Diskusijoje apie kokybiškos literatūros leidybą dalyvaus įvairių šalies leidyklų darbuotojai, verslo ir mokslo žmonės bei Kultūros ministerijos atstovai. Jos metu bus nagrinėjamos leidybos rėmimo spragos ir svarstomos galimos perspektyvos.

„Nors per keletą metų ir padidėjo literatūros finansavimo biudžetai, tačiau rimtų knygų leidybos Lietuvoje klausimas išlieka probleminis ir atviras. Neseniai buvo įkurta nauja institucija – Kultūros ir meno taryba, kuri administruoja kultūrai skiriamas lėšas. Šis faktas – gera priežastis pokalbiui“, – teigia Gediminas Baranauskas, leidyklos „Kitos knygos“ direktorius ir vienas iš Vilniaus knygų festivalio organizatorių.

Paskutinę festivalio dieną, sekmadienį, Vertėjų sąjungos rengiamoje diskusijoje apie literatūros sklaidą bus svarstoma, kaip gerą, intelektualią literatūrą priartinti prie žmonių, kaip ugdyti jų skonį ir skaitymo kultūrą? Jos metu bus aptariamas ir bibliotekų bei jų fondų formavimo klausimas.

„Dažna biblioteka neturi konkrečių atrankos kriterijų, todėl rimtų knygų užsako po vienetą, o meilės romanų, detektyvų ir kitų vienadienės literatūros knygelių – penkiolika ar dvidešimt. Jei biblioteka neformuoja skaitytojo, nebando pateikti jam geros literatūros, tuomet kyla klausimas, kas dar už tai atsakingas?“ – svarsto Eurika Stogevičienė, viena iš festivalio organizatorių.

Festivalio lankytojai taip pat galės aktyviai įsitraukti į pokalbį apie valstybės remiamą meną. Architektai diskusijų cikle „Miesto skaitymai“ kalbėsis apie miesto erdvės kultūrą Lietuvoje. Filosofai ir kultūros žmonės leisis į pokalbį apie vaizduotę, kūrybiškumą ir atmintį bei diskutuos apie lietuvišką kontrkultūrą.

Antrasis Vilniaus knygų festivalis sostinėje vyks rugsėjo 13–15 dienomis Vilniaus dailės akademijos dizaino inovacijų centre „Titanikas“ (Maironio g. 3).

Daugiau informacijos www.knygufestivalis.lt

Patvirtinus vienos lyderiaujančių britų roko grupių „Editors“ koncertą Vilniuje, organizatorius kaip mat užplūdo vietinių ir kaimyninių šalių grupių siūlymai apšildyti žymiuosius britus.

Tačiau neseniai paaiškėjo, kad grupė atvyksta su savo naujais numylėtiniais, belgais „Balthazar“, kurie spalio 2 dieną ir gros prieš „Editors“ koncertą menų fabrike „Loftas“.

„Balthazar“ – nors šiuo atveju tik apšildys „Editors“ – verti atskiro dėmesio. Paklausiau jų įrašų – tai tikrai jau nebepradedanti grupė, muzikaliai jie pažengę gerokai toliau”, – sako „Lofto“ vadovas muzikantas ir prodiuseris Victoras Diavara.

„Balthazar“ šiuo metu vienareikšmiškai yra karščiausia belgų indie pop scenos grupė, kuri per trumpą laiką nuskynė laurus beveik visuose šalies muzikiniuose konkursuose, pasirodė didžiausiuose festivaliuose ir niekada dėl bandymo patikti publikai negrojo kitų atlikėjų garsių kūrinių.

Žinoma, prie jau dviejų šios grupės albumų sėkmės ir fakto, kad juos keliauti kartu kviečia tokia įsitvirtinusi grupė kaip „Editors“, prisidėjo amerikiečių prodiuseris Noah Georgesonas. Iki to jis dirbo su tokiomis muzikos įžymybėmis kaip „The Strokes“ Adam Green ar Devendra Banhart.

Daugiau nei 10 metų kuriantys ir koncertuojantys „Editors“ yra pripažinti kaip gyvai viena efektingiausiai skambančių grupių Europoje šiuo metu. Jau spalio 2 d. „Editors“ turo autobusas kartu su belgais „Balthazar“ prisišvartuos Vilniaus Naujamiestyje.

Balthazar – I’ll Stay Here

httpv://youtu.be/Y3GFsUYq2b8

Šiemet į Tarptautinį Kauno kino festivalį pristatyti naujausių savo filmų atvyks airių režisierius Markas Cousinsas. Festivalyje bus parodytos dvi dokumentinės jo juostos „Vaikai kine“ (angl. „A Story of Children and Film“, 2013) ir „Filmas pavadinimu „Meilė“ (angl. „What Is This Film Called… Love“, 2012).

Ilgai buvęs žinomas kaip kino kritikas, savo BBC kanalui kurtoje laidoje „Scene by Scene“ kalbinęs garsius režisierius – Davidą Lynchą, Martiną Scorcesę, Romaną Polanskį – M. Cousinsas ėmėsi pats kurti originalų eseistinį kiną, ypač daug dėmesio skirdamas kino istorijai ir apmąstymams apie kino prigimtį. Jo 2011-ųjų projektas „Kino odisėja“ (angl. „The Story of Film: An Odyssey“, 2011) – epinė kelionė po kino istoriją, šią vasarą Lietuvos žiūrovams parodyta ŠMC kino salėje, Vilniuje, – pasak kritikų, radikaliai perrašė kino istoriją.

Režisierius M. Cousinsas garsus ir bendromis akcijomis su britų kino aktore Tilda Swinton. 2009-aisiais jiedu organizavo kino festivalį, kurio metu vežiojo mobilų kino teatrą po visą Škotiją. Vėliau drauge įkūrė fondą “8 ½”, skatinantį aštuntojo su puse gimtadienio proga vaikams dovanoti pažintį su platesniu kino pasauliu, peržengiančiu multipleksų ir TV produkcijos ribas.

„Tarptautinis Kauno kino festivalis ne tik siūlo kino patirtį, bet ir kuria erdvę diskusijoms. Todėl auditoriją supažindiname su įsidėmėtinais autoriais, siūlome naujų kino žiūrėjimo būdų bei kviečiame intelektualiam pokalbiui. Kadangi Markas Cousinsas yra unikali, kritiška asmenybė, aktyviai besireiškianti ne tik kino, bet ir politikos srityje, susitikimas su juo daugeliui tampa įkvepiančia, akis atveriančia patirtimi. Tai išties įspūdinga asmenybė, kinu užkrečianti net ir pačius didžiausius skeptikus“, – sakė festivalio meno vadovė Ilona Jurkonytė, kviesdama žiūrovus susitikti su M. Cousinsu, kuris Kaune svečiuosis spalio pirmąją savaitę.

I.Jurkonytė pridūrė: „Šio režisieriaus kūryba – tai daugiau nei kinas apie kiną. Pradėjęs kaip kino istorikas bei kritikas, jis karjerą tęsia kaip filmų kūrėjas. Marko Cousinso kuriamos dokumentikos žanras dažnai priskiriamas kino esė, o kūryba apibūdinama kaip reflektuojanti kino istoriją ir ja besiremianti.”

„Vaikai kine“ – tai filmas, atidžiai žvelgiantis į vaikų dalyvavimą skirtingų šalių, skirtingų laikotarpių, įsidėmėtinų režisierių filmavimo aikštelėse. Nuoširdi, nesuvaidinta paties M. Cousinso strategija filmuoti savo sūnėną ir dukterėčią, siekiant išryškinti vaikų nuoširdumą prieš kino kamerą – tai etiškas ir tuo pačiu efektyvus būdas supažindinti žiūrovą su tuo, kas slypi viename ar kitame garsaus filmo epizode. Šis filmas yra ne tik informatyvus, bet tuo pačiu jis ir pats siūlo kino patirtį.

„Filme pavadinimu „Meilė“ M. Cousinsas lanko savo garbinamo režisieriaus Sergejaus Eizenšteino mėgtas vietas Meksikoje. Tai egzistencinis kelio filmas po kino istoriją, taip smarkiai susijusią su intelektinėmis bei socialinėmis tradicijomis ir su mėginimu sudabartinti vieną ar kitą tebeaktualų reiškinį. Keldamas gana filosofiškus, tačiau labai suprantamus klausimus, M. Cousinsas kalbina S. Eizenšteiną, kuris galiausiai pateikia intriguojantį atsakymą savo meilės iškankintam gerbėjui. Filmo garso takelį sukūrė britų roko ikona P. J. Harvey.

Septintasis Tarptautinis Kauno kino festivalis vyks 2013 m. rugsėjo 25 – spalio 6 d. Kaune. Vilniuje festivalis svečiuosis spalio 2–13 d., Panevėžyje – spalio 11–13 d., Klaipėdoje spalio 17–20 d., Šiauliuose – spalio 18–20 d. Daugiau informacijos www.kinofestivalis.lt.

Rugsėjo mėn. 25 dieną kultūros bare „Kablys“ (Kauno g. 5, Vilnius) pristatomas garso, vaizdo ir muzikos meną apimantis projektas „Kabinti“. Pirmoje tarpdisciplininio projekto dalyje žiūrovai išvys šiuolaikinės menininkės Kristinos Inčiūraitės naujausių audiovizualinių kūrinių parodą, antrojoje – išgirs šiuolaikinės muzikos kompozitorės ir vokalistės Eglės Sirvydytės, žinomos iš muzikos grupių „Mmpsuf“ ir „Kurak“, specialiai šiam renginiui sukurtą ir atliekamą vokalinę instrumentinę kompoziciją „Oša“.

Apjungiant muziką bei audiovizualinį meną, projekte stengiamasi užkabinti prieštaringą laikmečių sandūrą, ideologines transformacijas, moters tapatybės klausimus. Projekto autorės – Eglė Sirvydytė ir Kristina Inčiūraitė – bandys konceptualiai sulieti matomo ir nematomo, tikrovės ir iliuzijos ribas. „Kablio“ erdvė prisipildys moteriško balso, iki lakoniško fotografinio vaizdo ar girgždančio garso suspenduotos emocijos.

Anot projekto autorių, sunkiasvorėje „Kablio“ erdvėje trūksta moters identiteto ženklų. Galbūt šioje erdvėje stipriausias moterišką tapatybę konstruojantis įrankis galėtų būti moters balsas – tai, kas neapčiuopiama, nepamatuojama kvadratiniais ar kubiniais metrais, kas pasklinda ore ir transformuojasi, kas įsigeria į pastato sienas ir išnyksta redukavęs maskuliniškumo perteklių bei lyčių prieštaras.

Pagrindinis tarpdisciplininio projekto akcentas – šiuolaikinės muzikos kompozitorės ir vokalistės Eglės Sirvydytės specialiai renginiui sukurtos vokalinės ir instrumentinės muzikos kompozicijos „Oša“ pristatymas. Šiame projekte atsigręžiama į talentingą sovietmečio kompozitorę Konstanciją Brundzaitę (1942-1971), kuri stojo į vieną gretą su kitais sovietinės epochos modernios muzikos kūrėjais ir buvo įvertinta kaip pirmoji moteris moderniosios lietuvių muzikos istorijoje. Sovietinius laikus menančiame pastate bus pagerbiamas kuklios, šiandien retai prisimenamos kūrėjos atminimas. Eglė Sirvydytė savo muzikinėje kompozicijoje minimalia vokaline ir instrumentine raiška sulydys asmenines patirtis su Konstancijos Brundzaitės dienoraščio bei muzikos fragmentais.

Kitoje tarpdisciplininio projekto dalyje šiuolaikinė menininkė Kristina Inčiūraitė kritiškai apmąstys reprezentatyvų maskulininį sovietinių pastatų ir monumentų charakterį. Vesdama audiovizualinį dialogą su sovietiniu „Kablio“ pastatu, ji atsigręžia į kelis ikonografinius alegorinio pobūdžio sovietinius monumentus, esančius Kijeve ir Volgograde. Menininkė akcentuoja su šiais monumentais susijusio garso reikšmę: iš monumentų sklindantys garsai atveria erdvę apsvarstymams apie kolektyvinę atmintį, asmeninę patirtį bei kintančius visuomenės lūkesčius.

šankstinius bilietus galima įsigyti tiketa.lt sistemoje:

http://www.tiketa.lt/tarpdisciplininio_meno_projektas_kabinti_43658

Programa:

Kristinos Inčiūraitės audiovizualinio projekto pristatymas: nuo 18.30 iki 21 val.

Eglės Sirvydytės vokalinės ir instrumentinės muzikos koncertas: 20 val. (trukmė: 50 min)

Renginio vieta: kultūros baras „Kablys“, Kauno g. 5, Vilnius

Renginio data: 2013 09 25

Artėjant vienai laukiamiausių šio teatrinio sezono premjerų – „No theatre „aukštosios mados spektaklio „Nematomi monstrai” – pasirodymui, jaukioje kavinukėje susitikome su pagrindinius vaidmenis spektaklyje kuriančiomis artistėmis. Kaip paaiškėjo iš pokalbio, jas jungia ne tik meilė teatrui bei gyvenimui, bet ir dar daugiau intriguojančių aplinkybių. Būtent apie tai ir skaitykite šiame nestandartiniame interviu.

Kas jus atvedė į teatrą?

E.- Kojos.

E.- Noras būti ant scenos.

E.- Vaizduotė ir noras gyventi kitų gyvenimus. Būti tokia, kokia gyvenime neišdrįsčiau. Smalsumas žmonėms.

Kodėl jūs aktorė?

E.-Todėl,kad man pasisekė būti tinkamoj vietoj,tinkamu metu ir, svarbiausia,- su tinkamais žmonėmis.Todėl,kad man gera vaidinti, ieškoti savęs apsimetinėjant ne savimi,tikrinti savo ribas.

E.- Taip susiklostė.

E.- Nes norėjau ja būti.

Prieš aštuonerius metus, tik pradėjusios studijuoti, visos trys susitikote pirmą karta, dabar vėl esate scenoje kartu. Kas per šį laiką pasikeitė?

E.- Taip, mes jau aštuoneri metai pažįstamos. Kartu išaugome, keitėmės, brendome kaip asmenybės. Tai kolegės, draugės, kurias myliu ir branginu.

E.- Plaukų ilgis, spalva, aprangos stilius, šeimyninė padėtis, vairuotojo teisės ir pasas ,Emilijos pavardė ir t.t. O šiaip, manau, kad dabar šiek tiek geriau viena kitą pažįstame.

E.- Man visada labai gera kurti su savo kolegomis iš kurso. Labai brangu ir prabangu scenoje partneriu pasitikėti 100 procentų.Repeticiju metu labai smagu matyti,kaip tiek Eglė,tiek Elzė subrendo kaip žmonės ir kūrėjos , išsigrynino individualybės.Todėl kiekviena repeticija pilna malonių staigmenų, vaidybinių netikėtumų .Nepamenu, ar repeticijų metu dar kada buvo tokia puiki atmosfera. Moterų solidarumas Lietuvoje retas reiškinys,o teatre – ypač, todėl labai didžiuojuosi mūsų sukurtais santykiais, gebėjimu palaikyti, sakyti kritiką tinkamais žodžiais, pasidžiaugti pasiekimais ir priimti viena kitą, kad ir kokios skirtingos bebūtumėme.

Visų jūsų vardai prasideda E raide? Kaip manote ką tai reiškia?

E.- E raide fizikoje žymima energija.

E.- Kad yra visai nemažai moteriškų vardų, prasidedančių raide E.

E.- Kad viskas gerai, nes Dievas myli trejybę.

Kas jūsų nuomone iš jūsų trijulės yra geriausia artistė? kodėl?

E.- Mergina,kurios vardas prasideda E raide.

E.- Emilija ir Elzė, mano nuomone, yra pakankamai skirtingos raiškos aktorės, todėl jas lyginti viena su kita, bent jau man, nelabai pavyksta. Jos abi puikios. Tai sakau nuoširdžiai, visiškai nebandydama kažkaip išsisukti iš klausimo.

E.- „No theatre“ nėra geriausių – „No theatre“ yra komanda.

Kas jums yra „No theatre”?

E.- Laimė kurti ir augti kartu, džiaugsmas, kad gali išsisakyti ir – kad atsiras tie, kurie padės tau būti suprastam, nuolatinis darbas su savimi. „No Theatre” – tai įrodymas,kaip mintys materializuojasi.

E.- Vido Bareikio teatras, kurio pagrindą sudaro studijų metų aktoriai. „No Theatre“ – kūrybinė platforma, kurioje aktorius jaučiasi reikalingas, įdomus, kurioje aktorius gali ieškoti naujų raiškos būdų. „No Theatre“ – draugų kompanija, kurie susirenka ir eksperimentuoja, kurie „žaidžia TEATRĄ“, kurie smagiai leidžia laiką kartu.

E.-Namai teatre.

Kuo skiriasi darbas su V.Bareikiu nuo darbo su kitais režisieriais?

E.- Tuo,kad prašokamas “pažindinimosi” etapas. Vidas yra iš tų režisierių, kurie pirmiausia yra žmonės tarp žmonių, o ne bendraujantys „iš viršaus” ir galintys žeminti, rėkti, slėpti savo kompleksus po neva aukštesniu statusu. Vidas nuolat stebina nepažabojama vaizduote, drąsa ir tikėjimu.

E.- Viskuo. Kiekvienas režisierius, tarp jų ir V. Bareikis, yra skirtinga asmenybė ir, savaime suprantama, dirba skirtingai vienas nuo kito.

E.- Su Vidu esame studijų laikų draugai. Vienas kitą puikiai pažįstame. Dirbti su juo – visada įdomu ir netikėta.

Šį rudenį startuosite net su dviem premjeromis, papasakokite plačiau.
Apie ką bus spektaklis „Nematomi monstrai”?

E.- Man asmeniškai šis spektaklis apie paradoksą, kad žmonės nori tapti savimi įgyvendindami visuomenės stereotipus, o ne išdrįsdami įsiklausyti, kas jie YRA.
Apie savęs paieškas. Lytiškumą. Kūną, kaip priemonę būti laimingam. Meilės ir dėmesio poreikį, būdingą kiekvienam iš mūsų.

E.- „No awards“ – spektaklis, kuriuo pradėsime sezoną, turėtų būti ganėtinai atviras ir tikras, nes jame kalbėsime ir darysime tai, ką kiekvienas mūsų tikrai norėjo pasakyti ir padaryti. Apie „Nematomus monstrus“ jau ir taip nemažai pasakyta ir parašyta.

E.- Psichiatro Viktoro Franklio žodžiais tariant – „Žmogus
Ieško prasmės“. Apie tai.

Trimis žodžiais apibūdinkite savo kuriamą personažą ?Kokie buvo didžiausiu iššūkiai jį kuriant?

E.- Aš jį myliu.
Sunkiausia buvo atsikratyti savo vidinių moterišmumo klišių ,vaidmenį kurti pasitelkiant vyriškąją savo pusę.

E.- Mano personažas yra daug dirbanti, fanatiška ir ryški būtybė. Įdomiausia buvo ir yra atrasti dalykų, kurie provokuotų mane pačią ir padėtų tapti provokatyvia.

E.- Tylioji ramunėlė. Nematomas monstras. Tai nebylus vaidmuo, kuris žavi savo kitoniškumu. Veidas paslėptas vualiais. Vaidmenį kuriu akimis ir plastika. Ar tai ne įššūkis?

Ką pasakytumėte į šį spektaklį besiruošiantiems ateiti žmonėms?

E.-Ateikit!!!!

E.- „Nesitikėkite, kad čia bus viena tų istorijų, kuriose pasakojama: ir tada, ir tada, ir tada. Bus panašiau į mados žurnalų puslapius, „Vogue“ arba „Glamour“ chaosą. Nesitikėkite rasti ką nors iš karto. Čia nėra jokios sistemos. Tokiame pasaulyje mes gyvename. Sekite instrukcijas“ – tai citata iš spektaklio, kuri pasako, ko galima tikėtis.

E.- Linkiu malonių įspūdžių ir gero vakaro.

Ar nebijote,kad jūsų spektaklis bus uždraustas?

E.- Ne. Nemanau, kad taip įvyktų.

E.- O bus? Neturėtų…

E.- Labai nustebčiau ir rimtai susimąstyčiau apie emigraciją…Bet,jei prieš spektaklį prie Teatro arenos melstųsi būrelis su rožančiais(kaip prieš Romeo Castellucci „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“),tai jausčiausi tikrai gerai,nes esu praktikuojanti katalikė ir tikiu maldos galia.

Kas jus erzina ir kas jus žavi kuriant ir gyvenant Lietuvoje?

E.- Erzina vyraujantis „Pažįstamų ratelio“ modelis. Žavi, kad tą ratelį galima sugriauti, jeigu nori.

E.-Labiausiai erzina negatyvumas. Teatro bendruomenėje mažai supratimo ir palaikymo vieni kitiems. Esame maža šalis, visi vieni kitus pažįstame, o dažniausiai nepripažįstame arba neigiame. Norėtųsi vieningumo, geranoriškumo, bet tai, matyt, utopiška. Žinoma, teigiamų dalykų yra kur kas daugiau. Esu laiminga gyvendama ir kurdama Lietuvoje. Čia yra žmonių, kuriuos labai myliu, iš kurių mokausi.

E.- Erzina įvairovės trūkumas ir baimė save mylėti ir deklaruoti kaip duotybę ir vertybę.Baimės ir nuolatinė visuotinė įtampa.
Žavi žmonių idialistiškumas,degimas noru ir tikėjimu, didžiulis kūrybiškumas .Esu Vilniaus , jo istorijos ir kultūros mylėtoja.Visada jo pasiilgstu,kad ir kur bebūčiau.Esu pakerėta Lietuvos NAcionalinių parkų pažintinių takų.Ir nuolat žavi mano mylimiausi žmonės,kurie irgi yra Lietuvoje.

Ar buvote kada nors scenoje įsimylėjusi? jei taip, ką ir ar ilgam?

E.-Pamilstu kiekvieną partnerį, su kuriuo repetuoju ir vaidinu. Tai neišvengiama. Bet tai praeina – spektaklis baigiasi ir meilė išgaruoja.

E.-Dažniausia įsimyli partnerį, su kuriuo vaidini duetą. Bet savotiškai, tai nėra ta įprastine, buitine prasme suvokiama meilė. Ar ilgam? Laikas, matyt, priklauso nuo spektaklio trukmės.

E.- Tikrai įsimyliu,kai tik to reikalauja spektaklio siužetas.Tik dabar sunku apskaičiuoti su kuo daugiau meilės vaidinau , ar su Vidu Bareikiu , ar su Dovydu Stončium….
Kaip tai ar ilgam???Kol baigiasi scena!!!

Jūsų scenos idealas?

E.- Scena,kurioje jausčiausi išsisakiūsi ir suprasta.

E.- Mokaisi iš daugelio aktorių. Ir moterų ir vyrų. Todėl įvardyti vieno asmens negalėčiau.

E.- …

Papasakokite kokį nors nutikimą kuriame dalyvavote visos trys.

E.- Vieną žiemą labai smagiai autostopu keliavome po šiaurės Italiją. Pamenu nakvynę Veronos mieste, labai įdomios atmosferos svečių namuose. Fantazija liejosi laisvai.

E.- Klaikūs stojamieji į aktorinį,kur pirmą kartą susitikome ir pradėjome bendrą kelią ir kelią viena į kitą.

E.- Napamenu, kur tai buvo ir kada tai buvo: mes trise keliavome po Italiją. Apsistojome kažkokiame miško name. Atmosfera nebuvo labai jauki: seni medžiai, civilizacija tolokai.. Išėjusios į lauką su Emilija, matom, kad tolumoje bėgioja pusnuogis liliputas. Tas liliputas Eglei įvarė didelę baimę. Žinoma, ten jokio liliputo nebuvo, tai tebuvo mūsų su Emilija pokštas – norėjome išgąsdinti Eglę. Bet mes ir pačios tuo liliputu taip įtikėjom, jog naktį nebegalėjom užmigt. Atrodė, jog mus puola liliputai.

Ačiū už pokalbį.

Jaukus, kamerinis ir intelektualus – toks šiemet bus Vilniaus knygų festivalis. Nors praėjusiais metais pirmą kartą vykęs renginys sulaukė pripažinimo ir daugybės lankytojų, festivalio erdvė ir formatas nesikeičia – programoje dalyvaus leidyklos, pristatančios rimtą, intelektualią, masių dažniausiai ignoruojamą literatūrą. Festivalis vyks rugsėjo 13–15 dienomis Vilniaus dailės akademijos dizaino inovacijų centre „Titanikas“ (Maironio g. 3).

„Turime geros literatūros viziją ir jos laikomės. Veikiame kaip filtras, į programą nepraleidžiantis vienadienių, lengvų skaitalų. Kviečiame mažesnes leidyklas, kurios sunkiai patenka į didžiuosius knygynus, kurių literatūra intelektualesnė, įdomesnė, skirta siauresniam skaitytojų ratui. Taip filtruoti literatūrą nebuvo paprasta, tačiau festivalio erdvėje negali tilpti visi norintys dalyvauti, daliai leidyklų tenka pasakyti ne“, – teigia Eurika Stogevičienė, viena iš festivalio organizatorių.

Šiais metais festivalyje dalyvaus apie 40 šalies leidyklų. Programoje jos pristatys naujus leidinius, organizuos susitikimus su jų autoriais, rengs diskusijas.

„Maža festivalio aplinka leidžia kurti jaukią, patogią lankytojams atmosferą. Skaitytojai gali tiesiogiai bendrauti su autoriais, apie knygas rašančiais žmonėmis, galiausiai – bendraminčiais“, – pasakoja Gediminas Baranauskas, leidyklos „Kitos knygos“ direktorius ir vienas iš festivalio organizatorių.

Festivalyje vyks specializuotas architektūrai skirtas renginių ciklas „Miesto skaitymai“, koncertai, filmų peržiūros, įvairios dirbtuvės, netradiciniai literatūros skaitymai (vieni jų – ekranizuoti skaitymai „Dvylika tekstų filmais lakstančių“), naktinės ekskursijos po senąjį ir naująjį literatūrinį Vilnių, protmūšio turnyras ir net performansai.

Be „Titaniko“, literatūriniams festivalio renginiams atsivers ir kitos miesto erdvės – Vilniaus dailės akademijos gotikinė salė, Rašytojų klubas, knygynas „Mint Vinetu“, barai „BIX“ ir „Vienuolio pub“.

Rugsėjį Vilniaus vėl laukia skambi muzikinė  šventė – šių metų „Vilnius Music Week 2013” švies ryškiausiais ne tik Lietuvos muzikinės scenos vardais, tačiau publikai pristatys ir žinomus užsienio atlikėjus. Vakarėlių organizatorių ir geriausių garso sistemų komandos vardą užsitarnavę SOUNDBOYS.LT į sostinės „Vasaros Terasą“ atveš ukrainiečius SUNSAY su vokalistu Andrey Zaporozhets iš kultinių „5’nizza”.

Vokalo meistru vadinamas A. Zaporozhets, geriau žinomas kaip SUN, jau ilgus metus klausytojus žavi perfekcionistišku atlikimu bei požiūriu į jį lydinčią gyvą muziką, tad SUNSAY muzikantai taipogi verti atskiro paminėjimo. Jų virtuoziškai atliekama skirtingų muzikinių stilių, tokių kaip fusion, funk, reggae, folk samplaika, kurią grupė vadina pasaulio muzika (World music) yra sulaukusi dėmesio iš žymių atlikėjų. Įsimintiniausia SUNSAY kolaboracija tapo itin pozityvus kūrinys “Wind song” su John Forte, žinomu iš legendinės grupės “Fugees” bei bendras įrašas “Home” su Alina Orlova.

Nuo 2007 m. gyvuojanti charizmatiškojo SUN vedina grupė į Vilnių atvyks su malonia staigmena – klausytojai turės išskirtinę galimybę išgirsti naujausią ukrainiečių albumą “Blagodari”. Eksperimentinių elektroninės ir gyvos muzikos garsų pripildyti kūriniai su reggae stiliaus prieskoniu rugsėjį SOUNBOYS.LT dėka leis “Vilnius Music Week 2013” lankytojams pažvelgti į ukrainiečių grupę kitu kampu.

„Ambicingas spektaklis“, „stereotipus laužanti interpretacija“, „inovatyvus mąstymas“ – taip Norvegijoje buvo liaupsinamas Oskaras Koršunovas ir jo spektaklis „Peras Giuntas”. Lietuvoje šį pastatymą pagal Henriko Ibseno pjesę bus galima išvysti vos vieną dieną. Trupė iš Norvegijos „Perą Giuntą” Lietuvos publikai pristatys dešimtojo Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ metu. Drąsiausias šalies teatro festivalis sostinėje prasidės rugsėjo 26 dieną.
Po O. Koršunovo spektaklio premjeros Oslo nacionaliniame dramos teatre žiūrovai ir kritikai negailėjo pagyrų. Šiais metais prestižiniuose Norvegijos teatro apdovanojimuose „Heda“ lietuvių režisierius buvo pripažintas geriausiu.
„Sirenos“ niekada nebijojo pristatyti tų teatro režisierių, kurie kuria naują teatro realybę. Galbūt ji ne visiems įkandama ar maloni, kai kam skaudi ir gluminanti, tačiau nepaliekanti abejingų, priverčianti susimąstyti. Oskaras Koršunovas drąsiai dekonstravo norvegų literatūros pasididžiavimą – Henriko Ibseno „Perą Giuntą“, klasikinį kūrinį paversdamas modernia fantasmagorija“, – teigė Audra Žukaitytė, festivalio meno vadovė.

Eiliuota penkių veiksmų pjesė virto pusantros valandos spektakliu, o kūrinio erdvės platybės „susitraukė“ iki kamerinės aplinkos. Pjesės istoriją, vykstančią XIX a., režisierius perkėlė į cirko erdvę. Spektaklis kunkuliuoja nuo intelektualaus humoro, ekspresijos, aktorių šėlsmo scenoje, stebina radikaliais sprendimais.
„Sukūrėme metafizinį cirką, kuriame didžiausia atrakcija ir fokusu tampa mirtis. Norvegai pakvietė mane „Perą Giuntą“ susprogdinti iš vidaus. Tai – avantiūra, tačiau pats Pero Giunto personažas yra nenuilstantis avantiūristas, tad turėjau savotišką jo leidimą rizikuoti. Nusprendęs kurti spektaklį pagal klasikinį kūrinį, tikrai negali nueiti lengviausiu keliu. Turi su pjese įnirtingai susigrumti, diskutuoti, nuolat perklausti – ką jis sako dabar?“ – teigė Oskaras Koršunovas.

H. Ibsenas – ne vienintelis klasikas, kurio tekstas šių metų „Sirenose“ bus perkeltas į teatro sceną. Festivalio programoje – naujos ir ne mažiau drąsios interpretacijos pagal Euripido bei Williamo Shakespeare’o kūrinius. Bus parodytas italų režisierės Emmos Dante spektaklis-koncertas „Medėjos link“, gruzinų kūrėjo Davido Doiašvilio „Makbetas“, o „The Tiger Lillies“ interpretuos anglų poeto klasiko Samuelio Tayloro Coleridge’o poemą „Eilės apie seną jūreivį“.
Norintys išvysti ir įvertinti unikalią O. Koršunovo „Pero Giunto“ interpretaciją galės tai padaryti vos vieną dieną. Rugsėjo 30 d. spektaklis bus rodomas du kartus Menų spaustuvės Juodojoje salėje.
Spektaklio anonsas: http://vimeo.com/48583268