Filmo debiuto Lietuvoje dieną viena iš vedančiųjų mūsų kino kritikių jį pristatė kaip Meksikos vunderkindo filmą. Paprastai po tokio ar panašių epitetų (genijus, šedevras, etc.) mintyse būtinai paironizuoji – na, žiūrėsime, žiūrėsime. Ir intuityviai suabejoji. Šiuo atveju perskaičiau tokią antraštę abejingai, kaip natūralų dalyką, net nesuintrigavusį. Nes žinojau, kad kalbama apie Alejandro Gonzalez Inarritu. Viskas aišku…
Pirmas šio meksikiečio pilnametražis filmas – „Meilė–kalė“ – šokiravo kino pasaulį drastišku vaizdo natūralumu ir kino lygiu. Sodrus filmas nufilmuotas Mexico priemiesčiuose ir centre, rodant, atrodytų, tris nesusijusias istorijas, kurias galų gale suriša arba šuo, arba akimirkai šmėkštelėjęs senis – įtaigumo viršūnės, kurias stipriais „baltais siūlais” susieja nelaimės. Filmą draudžiama rekomenduoti dievinantiems geriausius žmogaus draugus – šunis. Kitame Inarritu filme – „21 gramas“ – vėl istorija, sukelta nelaimės – autokatastrofos, kuri susidėlioja kaip kaleidoskopas, intensyviu klipiniu stiliumi. Įspūdingas detektyvas.
Šie priminimai – ne todėl, kad neturiu ką rašyti apie naująjį filmą, ar, kaip gali pasirodyti, žinojimo demonstravimas. Paprasčiausiai pasirodžius naujausiam režisieriaus filmui „Babelis“, išaiškėjo, kad anie du buvo pirmosios trilogijos dalys, o ši – trečioji. Tik būtų gerai, kad autorius nebetęstų savo atradimų – kritikai mato pasikartojimus. Ir nors lyginamas su „21 gramu“, man „Babelis“ žymiai arčiau „Meilės–kalės“. (Neaiškinsiu kuo – kalė buvo prieinama tik atsipumpavusiems, kabelinių televizijų ir videonuomų vartotojams). Su gramais „Babelis” „panašus” tuo, kad ten trys aktoriai-superžvaigždės (Sean Penn, Naomi Watts, Benisio del Toro), ir čia tas pats (Brad Pitt, Cate Blanchet, Gael Garcia Bernal), nors dabartiniame filme žvaigždžių indėlio reikšmė filmo kokybei pagal užmanymą aiškiai menkesnė.
Trumpai drūtai, „Babelis” – rimtam žiūrėjimui. Jeigu jūsų emocionalumas nuteiktas padoriai – filmas būtinai sujaudins, sukrės, sugraudins. Jei pripažinsim, kad terminas „sunkus žiūrėjimui filmas” egzistuoja, tai „Babelis” būtent toks. Sunkus ne Tarkovskiško, Bartiško pobūdžio. Sunkus drastiškomis scenomis iš realaus gyvenimo. Kūrinio pavadinimas yra pasiskolintas iš biblinės apysakos apie Babilono miesto gyventojus, kurioje miestiečiai užsimano pastatyti didelį bokštą, kad kuo greičiau pasiektų rojų. Tačiau supykęs Dievas juos nubaudžia priversdamas visus bendrauti skirtingomis kalbomis ir norėdamas sukliudyti žmonėms prisiartinti prie dangaus. Iki tol vykęs vieningas darbas staiga užstrigo… Tokia buvo sąlyginė režisieriaus idėja, virtusi scenarijumi.
Į filmą Babelis negalima eiti po sunkios darbo dienos, norint kino teatre rasti atsipalaidavimą, poilsį. „Babelis” – ne pramogai. Jeigu reikia kino meno, patirsite neeilinį, išskirtinį pavyzdį. Aš patyriau. Man įspūdingiausia scena buvo „psichologinė ataka“, kada aiškiai žinai, kad tuo tuoj Cate Blanchet gaus kulką. Stebi Sceną ir jauti kaip nuo laukimo per nugarą eina šiurpas. Tai kur kas didesnis siaubas, negu trykštantys kraujai, ar mėsos gabalai…
Daugelis išskiria meksikietį operatorių Rodrigo Prieto. Stebėdamas vaizdus, negali neišskirti jo darbo. Tai labai patyręs meistras. Įdomumo vardan pažiūrėkite, kokius filmus jis yra filmavęs… Žinoma, tarp jų bus visa A.G.Inarritu trilogija.
Tačiau aš būtinai noriu mačiusiems priminti, o dar žiūrėsiantiems pavydėti, nerealaus malonumo, kurį patirs dėl filmo kompozitoriaus indėlio. Tai taip pat, kaip ir operatorius, savo pašaukimo-talento asas, patyręs Argentinos gitaristas Gustavo Santaolalla. Šis keleto muzikinių grupių lyderis jau seniai yra viena iš geriausių savo šalies eksporto „prekių”. Įsiklausykite… Tokios romantiškos, verkiančios, jaudinančios, nerealaus skambėjimo gitaros greitai gali ir nepasitaikyti išgirsti. Nepraleiskite progos…
(Šios gitaros bei babeliško nesusikalbėjimo garso takelio galite trumpai paklausyti čia ->).
Nors surišta su kitų kontinentų įvykiais bus gan netikėtai, bet man pasirodė, kad japoniškoji dalis scenariškai buvo nebūtina. Komplikavo, apsunkino bei prailgino ir šiaip įtemto įvykių sekimo reikalaujantį netrumpą filmą. Pripažįstu – tai diskutuotinas teiginys, bet man ši dramatiška, daug poteksčių apmąstymui turinti dalis atrodė lyg prie filmo buvo priklijuota dirbtinai.
NUORODOS
Filmas Lietuvos kino teatrų repertuare
Filmas www.imdb.com
Reklaminis klipas – „traileris” 
Oficialus filmo tinklalapis
Tiems, kam „Babelio” pristatymas čia atrodo „skystokas”, siūlau gauti malonumą, skaitant režisieriaus mintis:
http://ct.svs.lt/7md/?leid_id=728&kas=straipsnis&st_id=6450
Vat galvojau ir as apie ta „japoniskaja” dali…jei taip kritiskai/techniskai ziuret, gal jos ir nereikejo. Bet vistik idomiai pateikta sautuvo atsiradimo istorija, galu gale prie to viso kraujo ir skausmo visai tiko ir ta japoniskoji nekaltybe, didmiescio surmulys prie dykumu veju, galas zino, suejo gerai, netrukde.
Arunai, puikiai pastebejai ta „psichologines atakos” scena. Man taip pat ji bene auksciausia filmo itampos virsune, pagaugai ir t.t. Idomu kiek sekundziu ta scena truko? Meistriskai islauktas momentas..
Būtinai dar ir „Infiltruoti” pažiūrėk. Kitas žanras, bet kokybės analogiškos. Gaila niekaip nepažiūriu „Žmogaus vaikai”. Būtinai reikia…
Kiek pamenu, jau mate ;)
Paulius teisingai pamena:)
Ir as mesiu trigrasi del japonu :) manau kad visos abejones del sios dalies prasideda tuomet, kai pradedama lyginti istorijos rysiu stiprumas, ju itaigumas. tarkime jei meksikieciu ir maroko dalis dar gali buti nors kiek reali, ypac su ta nuolatine imigrantu problema jav, tai sansas, jog maroke sutiksite medziojanti japona man palieka dideli klaustuka.. ir nors vaizdine prasme si dalis viena vertingiausiu filme (ypac zavejausi apsiputusiu jaunuoliu scena iki pat tylos akimirku klube), jos tikroviskumas aiskiai atsilieka nuo likusio story line’o.. taip maciau as, bet nematau daug prasmes gincytis ar ji buvo butina ar ne – ji ten yra, ir yra GERA.
apie japono medziokle maroke, kodel gi ne?
Prisiminiau ta proga iš Nacionaliniu žvejybos ypatumu:
Generolas irgi pamenu ziuri i Kuzmičiaus nuotrauką su stručiais. Uzfiksuota kadre kaip bega stručiai ir Kuzmičius su jais, tokia graži juodai balta foto. Generolas galvoja I kogda on uspel tam pobyvat’?
man scena kur mergina sedi stomatologo priimamajame ir tada RODO tą tylą jos galvoje, yra kiek stipresne nei tylos scena klube, na zinia, klubas, vadinasi ten turetu buti labai garsiai, o ji stai neva negirdi muzikos.
Man dar nutylėjimai patiko. Ką parašė mergaitė policininkui. Ir po galais, ar amputavo Keitei ranką ar ne?
aha, o man dar pabaiga, kuri labai puikiam momente atvere ta istoriju rata is naujo :) ir kazkodel ta zinute siejasi man su motinos mirtimi… juk motina nenusoko nuo balkono, kaip tvirtino mergaite, tikroji versija kita. galimas daiktas, kad rastelyje ji uzsimena apie savo sazivudybes plana (kurio versija ir yra balkonas), nuo kurio pareigunas ta vakara ja ir isgelbsti… gal butent todel veliau ir matome ja nuoga balkone ir silta grizusio tevo sypsena…
del Keites rankos.. ar tik ne naujienu reportaze ja rode su dideliu tvarsciu aplink ta ranka? as supratau kad su ranka buvo happy end’as…
p.s. tikiuosi kad nemaciusieji filmo siu komentaru neskaitys :)) nes mes net neperspeje cia kad pilam…
na, pareigunas butu sokes nuo kedes ir lekes jos gelbeti ar ka tai, o dabar tik sake gere ir nieko.
na, as perskaites situos komentarus nieko konkretaus apie filma is ju nesuprasciau, tik dar idomiau pasidarytu:)
p.s. nemate filmo, pamirskit komentarus, kuriuos perskaitete.
beje, ar ne Beigbederis rekomendavo filmus aplankyti is karto kai jie tik pasirodo ekrane, nes filmus visi is karto aptarineja, apie filmus visur isgirsti, tad reikia lankytis juose kol jie sviezi. Tuo tarpu i teatra reikia eiti kuo veliau, kai vaidyba „prisitrina”, aktoriai „susikalba” ir pan.
del rastelio, turbut painiai parasiau, turejau omeny kad pareigunas ta vakara isgelbejo jos nuo savizudybes, ka ji ir prisipazino jam veliau rastelyje… kitokios versijos tiesiog nesumasciau :)
man turbut issivyste savotiska baime skaityti komentarus, cia prie to didziaja dalim prisidejo bite+ aktyvieji plepuneliai :) bet Babelis mano isitikinimu yra butent tas filmas, i kuri susivilioti kaip tik uztenka Aruno straipsnio, bet ne sakiniu daugiau :)
Atrodo, kad Beigbederio mintis skamba paremta paprasta praktine logika, bet kas uzgincys, kad spektaklis yra gyvas kurinys.. kuris keiciasi kas syki ji atliekant? gerai, jei ta vaidyba isties prisitrina, o ne nusitrina :)) o aktoriai juk zmones… su uzkulisinem intrigom, ambicijom ir pan.. Ir kas zino, ar nepagadina ju tarpusavio susikalbejimo kartais visokie rasliavotojai, visaip (teisingai ar ne) iskolioje pasirodymus?… sorry, cia truputi tiesiog pamastymai off-line ;)
A, jo, mintis logiska.
Is tiesu, perskaites butent Aruno zinia, as susizgribau i ta filma nueiti.
Gali buti, bet esu pastebejes, kad sis patarimas veikia, ypatingai filmu atveju. Buvo filmu i kuriuos nenuejau butent todel, kad viskas buvo „isuzta”, juos tik gerokai veliau issinuomojau DVD formate.
O jus jau apsipirkote abonementais i skanorama? Savaitgali i kai kur pirkau, tai maciau kad salese jau uzimta mazdaug penktadalis-ketvirtadalis vietu.
Idomu:
http://whatson.delfi.lt/news/film/article.php?id=11162433
kinas+foto:
http://www.taschen.com/pages/en/catalogue/books/film/all/facts/01376.htm
vaziuoajm toliau..
kinas+muzika=
http://eil.com/shop/moreinfo.asp?catalogid=382916