BEN GOLDBERG – Orphic Machine [2015]

FrontAs soon
as I
begin to read a poem
I stop talking

Jeigu būčiau nakties muzikos inžinierius, tai šią plokštelę šiuo momentu įrašyčiau pirmuoju numeriu. Ir čia nesvarbu, kad kartais Beno Goldbergo komanda albume „Orphic Machine” užaštrina kampus ir verčia jaustis nepatogiai lyg vidurnaktį pro langą įspindusi pilnatis.

Prieš porą metų įrašytas ir šiemet dienos šviesą išvydęs albumas groja džiazo rėmuose, tačiau net savo muzikiniu avantgardiškumu yra be proto lyriškas. Dešimt kompozicijų, dešimt amžinatilsio Amerikos poeto Alleno Grossmano, kuriam ir dedikuojamas šis albumas, traktato “Summa Lyrica” ištraukų „Orphic Machine” daro dvigubai vertingesniu, negu eilinis džiazo įrašas.

Šį šedevrą galima klausyti kaip tobulą modernaus avantgardinio džiazo albumą arba kaip poetišką Grossmano frazių pagrindu sukurtą vokalinį įrašą. Arba mėgautis abiem iš karto. Klarnetistas Goldbergas su draugų kompanija (trimitu, fotepijonu, vibrofonu, perkusija, saksofonu) vysto muzikinius pasakojimus – nuo konkrečių pusantros minutės trukmės iki daugianarių istorijų, besitesiančių virš trylikos. Erdvės ir vietos pakanka kiekvienam instrumentui, kiekvienam muzikantui ir ne vienam žanrui. Kartais džiazas pabėga iš jam skirtų vietų ir virsta svaiginančiu bliuzu („Care”) ar folko balade („The Inferential Poem”).

https://www.youtube.com/watch?v=zkCM2z7CE_0

Visam muzikiniam „Orphic Machine” grožiui diriguoja pats Goldbergas, tačiau albumo kertinį akmenį laiko ir Carla Kihlstedt, kurios erdvus ir švelnus vokalas glosto, pagauna ir kartu su poetiškais tekstais suteikia melodijai aiškesnę teminę kryptį, nei pasufleruotų vien instrumentai (kažkodėl „Orphic Machine” muzika man asocijuojasi su Pink Panther ir kitais 70-aisiais kurtais šnipų filmų garso takeliais). Žinoma, Grossmano teoriniai tekstai apie tekstus, poezijos funkcijas, Williamo Blake’o „matymą”, poemą „Orfėjo mašina” neteikia daug apčiuopiamumo, tačiau šimtu procentų skleidžia filosofinę poezijos aurą,  kuria persisemia ir tekstus papildanti muzika.

The limits of autonomy of will
discovered in poetry are
death death death

https://www.youtube.com/watch?v=IKn9ZK2ZBNI

„Orphic Machine” – gilus, daugiaprasmis albumas, kuriam šiemet kol kas nėra lygių, tad jį išgirsti privaloma.

http://www.bengoldberg.net/home

fb-share-icon

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.