Nežinia kieno dėka „Brazzaville“ iki šiol nepateko į Pitchfork, Rolling Stone ar Q akiratį, bet tikrai vieną dieną pateks ir pasaulį apims brazavilmanija. Ar ryte, ar vakare, prieš-per-po pietų tokia muzika gali lietis iš garsiakalbių ir niekas tenedrįsta pasakyti „kokį čia š.. klausai“, nes aš klausau šeštąjį „Brazzaville“ albumą „21st Century Girl“.
Jis toks pat pavasariškai vasariškas, kaip ir prieš tai buvęs „East L.A. Breeze“ (2006). Styginiai, akordeonas, klavišiniai, kompiuterinis jūros ošimas ir žuvėdrų rypavimas, švelnus pop ritmas ir svajingos vokalinės linijos suteikia visumai ypatingo lengvumo ir išskirtinio šviesumo bei šilumos įspūdį, pritariamasis Marinos Sala švelnumas prideda žavesio ir intymumo, o sentimentalūs tekstai neleidžia pasiduoti jokiai melancholijai.
Kuo toliau, tuo labiau man ima atrodyti, kad grupės lyderis Davidas Brownas per ilgai užsisėdėjo Rusijoje, nes savo muzikos dvasia ir nuotaika ima artėti prie rusiško šansono. Brownas sudalyvavo ir БИ-2 prodiusuotame projekte „Нечетный воин 2“, bet, mano manymu, tiek ten, tiek apžvelgiamame albume kūrinys „The Clouds in Camarillo“ su rusais „Minerva“ nesiklauso ir tiek. Apskritai tokie dvikalbiai rusų-anglų muzikiniai projektai dažnai nepasiteisina (girdėta išimtis šioje srityje gali būti tik Marco Almondo „Heart on Snow“).
[youtube QYRs8b-o0_k]
Gražiausios albumo dainos: „Anabel“ ir „Hoover ST.“. Pirmoji „Anabel“ – nerūpestinga, valiūkiška ir vasariška istorija apie pajūry sutiktą mergiotę Anabel, ir, aišku, šiuolaikiškus kuriozus: „she laughed the first time that I kissed her/ and said that she thought I was gay“. „Hoover St.“ – senų gerų laikų nostalgija su liūdnoku trimitu priešaky ir dar liūdnesne vienišumo istorija, kuri tikrai ras panašaus likimo draugų.
Nėra „21st Century Girl“ idealus – jaučiama, kad albumas nėra pilnai išnešiotas ir subrandintas, muzikinių idėjų pasikartojimas, dainų muzikinis panašumas viena į kitą, nereikalingos „bonusinės“ dainos rodo, kad grupė ima išlipti iš brazaviliškų basankių ir taiko į tikros odos šveicariškas lakierkas.
Tad, jei iki šiol tau neteko girdėti „Brazavilų“, teišgirstie tai dabar, o jei teko – paklausykie dar kartą.
p.s. Ech, kaip pasiilgau pjūklinių elektrinių gitarų, kokios hipnotizavo pirmuosiuose grupės albumuose..
http://www.brazzaville-band.com/
http://www.myspace.com/brazzaville
Pirkt čia / klausyti iš čia
Savo ramybe dainos labai labai panashios i The Beta Band ;)
Į Beta Band nebent ramybe, daugiau nelabai kuo
Kai Brazzaville pateks i Pitchfork, Rolling Stone ar Q akiratį, nebebus ka apie juos rasyt. O siaip albums visai nieko, aisku nesuperinis, kaip ir ne vienas is ju albumu (nu nebent Hastings Street), bet butent tuo man ir patinka.
Dėkui už tekstą:)
Atradau juos prieš porą metų perskaičiusi recenziją žurnale „Play”. Nuo tada Brazzaville mano tope.
Tiesa, „jie” – tai juk tik David Brown, kiti grupės nariai nuolat keičiasi, ar ne? Berods taip rašė anoj senoj recenzijoj, gal šiandien jau yra ir nuolatinį brazavilų sudėtis.
Daugiau Brazių nebebus, tai teks išmokt naują vardą – David Arthur Brown.
Hello Brazzaville Fans,
This is just a little note to let you know what’s going on in the world of Brazzaville at the moment. I guess the most important thing is that Brazzaville won’t really exist anymore. Over the last 10 years, I have recorded 6 full-length studio albums and released 1 greatest hits CD as Brazzaville and it seems like a good time for a change. From now on, I will be writing, recording and performing music as a singer/songwriter named David Arthur Brown (which is my given name). I am getting close to being finished with my first album under that name. It will be released later this year and will feature many of the wonderful musicians who have contributed to Brazzaville records as well as some new faces. Also, the record I was recording when I was last in Turkey will be released later this year on the great Istanbul based label, Doublemoon. It will feature many classic Brazzaville songs recorded with some of Turkey’s finest musicians. The album is being produced by Deniz Cuylan of the Turkish band Portecho.
I have had a wonderful time playing Brazzaville shows around the world. I would like to thank all of our fans for your kindness and support. I hope that you all will enjoy my new record and look forward to playing shows in your towns soon.
All the best,
David Arthur Brown
He, visgi gerbejai neleido Braziams numirt. liuks.
http://www.brazzaville-band.com/