2006 06 12 / ZAKAT

Reikia džiaugtis, kad Davidas Brownas kažkada nusprendė nebepūsti saksofono pas Becką. Kitu atveju rankose nelaikytume penktojo (neskaitant „Best of…“) „Brazzaville“ albumo – „East L.A. Breeze“.

Naujas darbas su nauju, kaip visada nepretenzingu viršeliu veda į tokią pat nepretenzingą (brazavilišką) muziką, nuo kurios paskutiniu laiku ėmė „vežtis“ Rusijos gyventojai. Tad nieko nuostabaus, kad „East L.A. Breeze“ pirmiausia buvo išleistas Rusijoje bei, tikriausiai, pataikaujant tos pačios šalies publikai, dainoje „Star called Sun“ panaudojama Viktoro Cojaus dainos „Zvezda po imeni solnce“ muzika. Iš pirmo žvilgsnio visa tai kvepia komercija siekiant surinkti daugiau pinigų už jau sukurtas idėjas. Vienok albumas nėra prastas.

„East L.A. Breeze“ dėl vientisumo galima pavadinti „Hasting street“ tęsiniu. Bet „East L.A.Breeze“ skamba daug lengviau, šviesiau ir šilčiau negu ankstesnieji Browno darbai. Vyrauja akustiniai instrumentai ir smuikas su nedideliais sintezatoriniais pagardais. Tinkamai panaudoti styginiai („Bosphorus“, „Taksim“, „Peach tree“, „East LA Breeze“) duoda muzikai čigoniško graudumo, o minimalistinė elektroninė sintezė („Mr. Suicide“, „Star called Sun“) nukelia į prirūkytą septintojo dešimtmečio kavinę.

Įpusėjęs klausyt albumą, mintyse nusikeikęs pagalvoju, kad „Brazzaville“ skamba lyg lėtesni „Kings of Convenience“ albumo “Rion on an Empty Street” kūriniai. Tai nėra gerai. Nėra gerai ir tai, kad „East L.A. Breeze“ į rankas pateko už lango pučiant rudeniui, nors visos dainos nuo tekstų iki muzikos yra be proto vasariškos. Tai liūdina, nes imi svajoti apie „lonely summer afternoons smoking in a turquoise furnished room“.

http://www.brazzaville2002.com/
p.s. Albumas dedikuojamas 2005-ųjų vasarą anapus išėjusiai David’o Brown’o senelei, kuri padėjo anūkui paauglystėje – “heroino fazėje”.
p.p.s. “Digipackinėje” albumo versijoje rasite “Star called Sun” vaizdo klipą, kuris nevertas žiūrėjimo antrą kartą.