Su pavasariu į „Skalvijos“ kino centrą atkeliauja itin lauktas naujausias Mike‘o Leigh filmas „Dar vieneri metai“ (Another Year, 2010). Vieno žymiausių britų kino kūrėjo darbas šiemet buvo itin sėkmingai sutiktas Vilniaus tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“. 2010 m. Kanų kino festivalyje „Dar vieneri metai“ kartu su filmais „Melancholija“ (Lars von Trier) ir „Gyvenimo medis“ (Terrence Malick) rungėsi dėl Auksinės palmės šakelės. M. Leigh Kanuose pelnė specialų Ekumeninės žiuri paminėjimą. „Skalvijos” kino centre filmas „Dar vieneri metai“ pradedamas rodyti nuo balandžio 12 d.

Pasak „Skalvijos” programų koordinatorės Sonatos Žalneravičiūtės, naująjame M. Leigh filme, kaip ir ankstesniuose („Paslaptys ir melagystės“, „Karjeristės“, „Vėjavaikė“), pagrindinės herojės dažniausiai yra moterys, paprastos ir atpažįstamos. Merės vaidmenį juostoje sukūrusi Lesley Manville buvo pripažinta geriausia metų aktore Anglijoje ir ne viename JAV festivalyje.

„Nepažintus, nesuprastus moterų pasaulius jau įpratome matyti gausioje moterų režisierių kūryboje (neskaitant literatūros). Tačiau neretai moterų filmai apie moteris tampa jų pačių savianalizės projekcijomis, o M. Leigh savo filmuose į moteris geba žiūrėti moters žvilgsniu ir tai jam suteikia didesnes galimybes atskleisti moteris be melo grimo“, – pastebi S. Žalneravičiūtė.

Pagrindiniai istorijos „Dar vieneri metai“ herojai – buvę hipiai Tomas (Jim Broadbent) ir Džeri (Ruth Sheen) – gražiai senstanti sutuoktinių pora. Jie vis dar jaunatviški ir energingi. Grįžę iš darbų Tomas ir Džeri kartu vakarieniauja, krapštosi darže ir mielai į svečius kviečiasi senus, dažniausiai vienišus draugus. Nereikšmingi pokalbiai prie stalo vienišiams suteikia laimės ir artumo jausmą, o Tomas ir Džeri priima juos su meile ir atlaidumu. Kartais juos aplanko nevalyvas hipių laikų draugas Kenas (Peter Wight). Ne vienerius metus prie šios šeimos židinio šildosi jaunatviška, bet nervinga Merė (Lesley Manville).

Interviu „Cinematical“ M. Leigh yra minėjęs, kad jo filmų šaknys slypi ne dokumentiniame natūralume, su kuriuo dažnai siejama režisieriaus kūryba, bet labiau varjetė žanre ir teatre, kylančiame iš absurdo bei komiksų humoro.

„Mano filmai yra daug gilesni, jie primena tai, ką aš vadinu simfoniškumu. Jo dėka pajuntame pakilimus ir nuosmukius bei visa, kas su tuo susiję. Noriu paprieštarauti tiems, kurie teigia, kad mano kūryba yra socialinis realizmas, natūralizmas ar socialinis natūralizmas. Žinoma, mano filmuose egzistuoja istorijų realumo aspektas, ir aš noriu jais tikėti taip pat, kaip ir dokumentika, bet jie veikia per daugelį kitų gerokai sudėtingesnių tragikomiškų reginių ir literatūrinių priemonių,“ – kalba kino kūrėjas.

Filmo anonsas:
httpvh://www.youtube.com/watch?v=ilv0aVRJPps&feature=player_embedded

Daugiau informacijos apie filmą www.skalvija.lt

Balandžio 11–15 dienomis duris lankytojams atversianti festivalio „Jauna muzika“ Garso galerija šįkart pasiūlys ne vien jau įprastą teminių „parodų“ seriją, kurioje kasmet pristatomos naujausios elektroninės ir elektroakustinės muzikos tendencijos bei garso meno aktualijos. Šiemet festivalio programą papildė ankstyvosios lietuvių eksperimentinės muzikos retrospektyvos ir keliaujančio projekto „Sound Exchange“ renginiai, supažindinantys su eksperimentinės muzikos ištakomis ir šiuolaikine kultūra Centrinėje ir Rytų Europoje.

Festivaliui „Jauna muzika“ šiemet sukanka 20 metų. Per šį laikotarpį jis radikaliai pakeitė savo repertuarinę kryptį ir formatą, – nuo 1992 m. buvo rengiamas kaip šiuolaikinės kamerinės ir eksperimentinės muzikos festivalis, o pastaruoju dešimtmečiu ėmėsi nuodugniau tyrinėti elektroninės ir elektroakustinės muzikos teritorijas, – tačiau programose išliko gyva jaunatviška atradimų dvasia ir nenumalšinamas laisvo eksperimentavimo alkis. Tai, be abejo, būdinga ne vien jaunųjų kompozitorių kūrybai. Tad kalendorinio dvidešimtmečio proga festivalio rengėjai šalia nūdienos garso meno apžvalgų nusprendė atsigręžti ir į vyresnės kompozitorių kartos jaunystės kūrybinius eksperimentus, pristatydami ankstyvosios lietuvių elektroninės ir elektroakustinės muzikos retrospektyvas bei XX a. 8–9 dešimtmečiais Lietuvoje gamintus elektroninius instrumentus.

Pirmoje retrospektyvoje „Juostinės invencijos“ (balandžio 13 d. 18 val.) pristatomi ankstyvieji lietuvių kompozitorių eksperimentai su magnetofono juosta bei fonogramos sąveika su gyvai grojančiais atlikėjais. Skambės tokie embleminiai XX a. 8–9 deš. opusai, kaip Mindaugo Urbaičio „Invencijos“ (1976), Algirdo Martinaičio „Rojaus paukščiai“ (1981) ir Fausto Latėno „Albinoso judėjimai“ (1987). M. Urbaičio „Invencijos“ 3–5 obojams buvo bene pirmasis lietuvių muzikos istorijoje kūrinys, kuriame realizuota idėja gretinti iš fonogramos skambančius „virtualius“ ansamblius su gyvais atlikėjais. Nemaža dalimi ji buvo nulemta ne tiek estetinių, kiek praktinių aplinkybių: kūrinio premjerą atlikęs Juozas Rimas tuomet buvo vienintelis obojininkas Lietuvoje, grojęs daug šiuolaikinės muzikos. Beje, šiame koncerte įvyks istorinė dviejų obojininkų akistata – su Juozo Rimo įgrota fonograma dialogą gyvai megs jaunesnės kartos obojininkas Robertas Beinaris.

Tuo tarpu psichodeliniam rokui artimą A. Martinaičio „Rojaus paukščių“ skambesį nulėmė kito tuo metu aktyvaus atlikėjo – violončelininko Imino Kučinsko – eksperimentai, mėginant praplėsti griežimo violončele tembrines, dinamines ir ekspresyvias galimybes. Jis pirmasis Lietuvoje nuo 8-to deš. pradžios į savo koncertų programas įtraukė elektrinę violončelę, amplifikuotą kontaktiniu mikrofonu ir gitaros efektų procesoriais. „Jaunoje muzikoje“ ekstatiškus „Rojaus paukščių“ garsovaizdžius įveiksmins charizmatiškasis violončelininkas Mindaugas Bačkus.

9-tame dešimtmetyje rengtų „Laisvojo garso sesijų“ bei Alternatyviosios muzikos festivalių atgarsių kupina F. Latėno kompozicija „Albinoso judėjimai“, kurioje ties beprotybės riba balansuojantį instrumentinį teatrą kuria iš fonogramos sklindančių sintezatoriaus tonų ir saksofonisto Petro Vyšniausko įrašytų bei gaivališkai atliekamų džiazo improvizacijų kontrapunktai. Atgal į XXI amžių koncerte trumpam sugrąžins kito aktyvaus anų laikų hepeningų, akcijų, performansų organizatoriaus ir dalyvio Gintaro Sodeikos naujas kūrinys „Apparatus Exarchia“ penkiems, trims arba vienam gitaristui, įkvėptas viešnagės anarchistinio siautulio apimtuose Atėnuose.

Fonogramą kaip papildomą savo kūrinių elementą nuosekliai savo kūryboje naudoja ir kompozitorius Šarūnas Nakas. Tačiau įvairialypės jo muzikos inspiracijos ir daugiasluoksnės koncepcijos kuo toliau, tuo dažniau pareikalauja tarpdisciplininės raiškos. Tuo bus galima įsitikinti „Zikurato garso galerijoje“ (balandžio 12 d. 18.30 val.), kurioje eksponuojami du Šarūno Nako „suprojektuoti“ lietuvių eksperimentinės muzikos „paveldo objektai“: karjeros pradžioje į daugiakanalę juosta įrašytas „Merz-Machine“ (1985) virtualiam 33 instrumentų orkestrui – ironiška džeržgiančios ir stringančios totalitarinės mašinos metafora, tapusi vienu iš naujos kompozitorių kartos (paskui dar ilgai pravardžiuotos „mašinistais“) manifestų, ir 1998 m. pradėto montuoti elektroakustinio garsoraižio „Ziqquratu“ naujausia versija multimedijos kvintetui. Elektroniką ir vaizdo projekcijas valdančiam kompozitoriui koncerte talkins performeris Benas Šarka, multiperkusininkas Arkadijus Gotesmanas, videomenininkė Aurelija Maknytė (VJ makaura) ir gyvosios elektronikos partiją atliksianti kompozitorė Alla Zahaikevič.

Antra retrospektyvinė festivalio tema išsirutuliojo iš sentimentų dabar jau antikvariniam elektroninės muzikos instrumentarijui, anuomet žavėjusiam kompozitorius naujomis techninėmis garso galimybėmis ir netradiciniu skambesiu. Lietuvoje vienus pirmųjų tokių instrumentų sukonstravo mikroschemų gamyklos „Venta“ inžinieriai: 1970 m. gavusi nurodymą plėsti buitinės produkcijos asortimentą, įmonė nusprendė pradėti gaminti elektroninius muzikos instrumentus, pavadintus „Vilniaus“ vardu (vėliau pavadinimas buvo pakeistas į sovietams labiau priimtiną „Elektroniką“). Dviejų manualų elektrinius vargonus „Vilnius–5“ savo pasirodymuose ir įrašuose naudojo 1980 m. kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus Kaune įkurta elektroninės muzikos grupė „Argo“. Šių instrumentų „vintažinį“ skambesį padės prisiminti programa „Fonozaurai“ (balandžio 14 d. 18 val.), kurią kaip tik ir pradės G. Kuprevičiaus „Fonozauro sugrįžimas“ – autoriaus reminiscencija apie įmantrių akustinių ieškojimų laikus. Koncerte taip pat skambės rekonstruota Osvaldo Balakausko „Auletika–3“ (1984), sukurta Juknaičių sveikatingumo komplekse vykdomiems šviesų ir kvapų terapijos seansams, tačiau taip ir likusi neatlikta, nes pasirodė pernelyg emociškai intensyvi. Seniems instrumentams naujas kompozicijas sukūrė Antanas Kučinskas, Linas Paulauskis, Zita Bružaitė ir Rytis Mažulis.

Išskirtinis dėmesys ikiskaitmeninėms technologijoms bus juntamas nuo pat pirmos festivalio dienos. „Ventos garso galerijoje“ (balandžio 11 d. 18 val.) į pažintinę ekskursiją po lietuviško analoginio sintezatoriaus schemą pakvies Arno Stasiulevičiaus ir Rolando Venckio duetas, o Tobias Faar sceniniu pseudonimu pasivadinęs Žydrūnas Mačiulis „Ventos“ vargonus pasitelks kaip istorinį garsinį objektą savo „lauko įrašų“ kompozicijai. Panašiai, t.y. kaip atminties ir istorijos fenomeną, šį instrumentą savo kompozicijoje traktuos ir Artūras Bumšteinas („Aplinkos garso galerijoje“ balandžio 12 d. 20 val.), tik atjungtą nuo elektros maitinimo – tarsi vaikas, kuriam smalsu pamaigyti instrumento klavišus ir mygtukus, pabelsti į korpusą, bet nedrąsu pačiam įjungti elektros prietaisą. Analoginių aparatų skleidžiamų garsų skaitmeninėmis transformacijomis bus grįsta ir kvarteto „Diissc Orchestra“ kompozicija, kaip visada atliekama realiu laiku (balandžio 14 d. 20 val.).

Svečių programas ir kitus renginius „Jaunoje muzikoje“ šiemet pristatys tarpregioninio bendradarbiavimo projektas „Sound Exchange“. Tai sudėtinis (arba modulinis projektas), prasidėjęs kaip tyrimas, kuriuo buvo siekiama surinkti visą išlikusią informaciją apie šiuolaikines eksperimentinės muzikos kultūras ir jų tradicijas septyniose Centrinės ir Rytų Europos šalyse ir tokiu būdu užtikrinti, kad jos išliktų ir būtų girdimos ne vien tų šalių, bet ir viso regiono kontekste. 2010 m. vokiečių muzikologas Golo Föllmeris Goethe‘s instituto kvietimu lankėsi Budapešte, Bratislavoje, Prahoje, Krokuvoje, Rygoje, Vilniuje ir Taline, rinkdamas medžiagą ir megzdamas ryšius su šiuose miestuose gyvenančiais eksperimentinės kultūros atstovais – menininkais, festivalių rengėjais, tyrinėtojais. Tyrimo dokumentacija bus išleista atskira antologija (straipsnį apie Lietuvos eksperimentinės muzikos kultūrą joje publikuoja Tautvydas Bajarkevičius), o rezultatai nuo 2011 m. lapkričio iki 2012 lapkričio viešinami „Sound Exchange dienose“ – koncertuose, instaliacijose, „keliaujančiose“ parodose ir kūrybinėse dirbtuvėse, kuriuose vyksta dvišaliai mainai glaudžiai bendradarbiaujant su vietos festivalių kuratoriais ir kitomis institucijomis.

„Jaunoje muzikoje“ bus pristatomi trys projekto moduliai: keliaujanti paroda (balandžio 11–15 d. Šiuolaikinio meno centre), kurioje per aštuonių skirtingų šalių eksperimentinės muzikos „pionierių“ biografijas pasakojama XX a. II pusės eksperimentinės muzikos istorija Centrinėje ir Rytų Europoje; kūrybinės dirbtuvės „Vilniaus garso vietos“ (balandžio 10–14 d.), kurių metu dalyviai nagrinės erdvinės atminties fenomeną, rinkdami „lauko įrašus“ uždarose urbanistinėse erdvėse ir „Sound Exchange diena Vilniuje“ (balandžio 14 d.). Dviejose „Svečių garso galerijose“ klausytojai išgirs garso menininkų iš Estijos – Raulio Kellerio ir Hello Upan radijo šou „Lokaal raadio – Symbolistica“ ir gerai eksperimentinės muzikos mėgėjams žinomos leidybinės kompanijos „Rastermusik“ įkūrėjo Franko Bretschneiderio (jau dalyvavusio 2008 m. „Jaunoje muzikoje“ su projektu „Ritmas“) naują dar neišleistą darbą „Kippschwingungen“, kuriame menininkas naudoja garsus, išgaunamus 1969 m.sukurtu subharchordu – pirmuoju Vokietijos Demokratinėje Respublikoje pagamintu analoginiu sintezatoriumi.

Festivalio programą savo pasirodymais užbaigs svečių teisėmis dalyvaujantys Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedros studentai („Akademijos garso galerija“ balandžio 15 d. 16 val.).

Dauguma festivalio renginių vyks Šiuolaikinio meno centre (balandžio 12, 13, 14 d.), taip pat po vieną Lietuvos kompozitorių sąjungos namuose (balandžio 11d.) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos II rūmuose (balandžio 15 d.).

Bilietai parduodami koncertų vietose, valandą prieš renginių pradžią. Studentams, pateikusiems galiojantį pažymėjimą, bilietai parduodami su 50% nuolaida.

Festivalio programa: http://www.mic.lt/lt/events/view/1133?ref=%2Flt%2Fevents%2F81

Balandžio 27-29 dienomis šiuolaikinio meno renginių organizatorius Agharta pristato “Diverse universe” festivalį trijuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Jonavoje. Renginio programoje bus galima pamatyti performansų, klausytis muzikos ir triukšmų, kuriuos pristatys devyni svečiai menininkai iš Azijos, Amerikos, Europos, o taip pat lietuviai Benas Šarka, Ramūnas Jaras, Vaida Tamoševičiūtė, Klaipėdos meno kūrėjų sąjunga “Mekusa”, menininkų kolaboracija “Dear dead deer”, grupės Vilkduja, Rumunija, Flesh Flash, Laisva Struktūra, Verslo Rizikos Rezervas, atlikėjai Assassid ir Pichismo.

Visų miestų programos skirtingos, informaciją sekite čia:
Vilnius, balandžio 27d.
Kaunas, balandžio 28d.
Jonava, balandžio 29d.

DIVERSE UNIVERSE yra unikalus klajokliškas performansų festivalis, 8 savaitėms suvienijantis daugiau nei 200 kūrėjų iš viso pasaulio. Jų jau septintąjį kartą vykstančius aukštos kokybės performanso ir gyvojo meno pasirodymus išvysta įvairiausių Europos valstybių ir miestų žiūrovai.

DIVERSE UNIVERSE – kintantis, įvairiapusis pasaulis, kurį atveria performanso menas. Publika stebinama naujais kūriniais – emocionaliais, provokuojančiais mąstymą ir atspindinčiais šiuolaikinį pasaulį.

Laukiniai vaizdiniai, keisti garsai, beprotiški veiksmai ir netikėti rezultatai!

http://diversefestival.tumblr.com/

Jau kelerius metus “Tamsta worldwide” muzikos renginių ciklą organizuojantis „Tamsta“ klubas šiemet gali pasidžiaugti išskirtiniais svečiais – išlydėję Pigeon John (JAV), balandžio 20d. jie laukia Benny Sings iš Nyderlandų. Šis atlikėjas lietuviams turėtų būti žinomas iš jau legendiniu tapusio renginio „Baltas Batas“ – jame ne kartą skambėjo Benny Sings darbas „Little Donna“ ir kiti kūriniai.

Soul, hip pop, elektroninę, pop muziką kuriantis dainininkas itin mėgstamas dėl lengvų, melodingų ritmų.

12 metų muzikuojantis, naujausią 4-ąjį albumą „Art“ išleidęs pernai gegužę, Benny Sings pasakoja savo kūriniuose besistengiantis surasti stebuklingus momentus: „Kartais parašai nuostabius žodžius, puikią muziką, padarai gerą aranžuotę – ir gaunasi nebloga daina. O kartais atrodo, kad žodžiai bet kokie, aranžuotė
nevykusi, o visa daina bendrai paėmus išeina nuostabi, nes turi kažką tokio papildomo, neapčiuopiamo – kažką stebuklingo.“

Beieškodamas tokių stebuklingų akimirkų, Benny Sings sukūrė ištisą kolekciją šiltų, lengvų, iš pažiūros nerūpestingų dainų. Tačiau tame lengvume slepiasi skausmas, liūdesys, gyvenimo pamokos, ir būtent kontrastų dėka jo kūriniai tampa unikaliais, stipriais – tokiais, kokius norisi atsiminti, niūniuoti, klausytis vėl ir vėl.

Kaip bebūtų keista, Benny Sings pasakoja nesantis populiarus Olandijoje, savo gimtojoje šalyje. „Olandai yra labai savikritiški, be to, jie mieliau klausosi dainininkų iš užsienio, nei savų muzikantų,“ – sako atlikėjas.

Jo muzika itin paklausi Japonijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, naujausias albumas išleistas ir JAV.

Multiinstrumentalistas, virtuozas, prodiuseris, dainų autorius ir atlikėjas į Lietuvą atvyksta pirmą kartą ir joje surengs vienintelį koncertą „Tamsta“ klube Balandžio 20 dieną 21:30 val.

httpv://www.youtube.com/watch?v=dqdjnfmzmYY&feature=related

httpv://www.youtube.com/watch?v=u_Hp7bdcp4I&feature=list_related&playnext=1&list=AVGxdCwVVULXfqAhDUcGwDdnzXor5cGVic

Bilietai parduodami muzikos klube „Tamsta“

Bilietų kaina: 30lt

Festivalis „Vilnius Jazz“, tęsia jubiliejinių metų priešfestivalinių koncertų ciklą, pradėtą prancūziška MeTal-O-PHoNe intriga, ir balandžio 26 dieną kviečia į Vilniaus Mažąjį teatrą, kuriame džiazo gerbėjai turės progą dar sykį išgirsti įstabųjį trio Das Kapital, kurio bendras darbas su videomenininke Aurelija Maknyte puošė 24-ojo Vilnius Jazz festivalio programą.

DAS KAPITAL plays HANNS EISLER

Das Kapital (Germany/Denmark/France):
Daniel Erdmann – ts
Hasse Poulsen – g
Edward Perraud – dr

Das Kapital – tai 2002-aisiais susibūrę trijų šalių – Vokietijos, Danijos ir Prancūzijos muzikantai: vienu kūrybiškiausių tarptautinės scenos muziku vadinamas, bene dešimtmetį migruojantis tarp Berlyno ir Paryžiaus vokiečių saksofonininkas Daniel Erdmann, Kopenhagoje gimęs, Paryžiuje gyvenantis gitaristas Hasse Poulsen bei išradinga raiškos palete garsėjantis prancūzų būgnininkas Edward Perraud.

Jų bendras vardiklis ne tik Paryžius, improvizacinės muzikos raidos kelių paieškos, bet ir nepaprasta kūrybinė energija bei įspūdinga kūrybinių bendražygių galerija. Danielis Erdmannas be darbo su savo grupe „Erdmann 3000“, grojo su Aki Takase, Edu Schulleriu, Johnu Schröderiu, Linda Sharrock, Joachimu Kühnu, Yvesu Robertu, Conny Bauer, Gebhardu Ullmannu, Franku Möbusu, Herbu Robertsonu, Tony Bucku, Axeliu Dörneriu, Johnu Betschu, Rudi Mahallu, Pierre‘u Dörge, Joe Williamsonu, Peteriu Kowaldu, Chrisu Dahlgrenu ir daugeliu kitų džiazo meistrų. Jis taip pat bendradarbiauja su choreografu Joshua Bisset ir kino kūrėjais Nicolas Humbertu bei Martinu Otteriu. Hasse Poulsenas muzikuoja grupėse „Carta Bianca In Clusone”, „Invisible Correspondance”, „Louis Sclavis Napolis Walls“, „Sound Of Choice”, „Speeq”. Edwardas Perraud žinomas ne tik kaip mušamųjų virtuozas, bet ir kompozitorius bei muzikologas. Jis gilinosi į klasikinę, šiuolaikinę, indų muziką, džiazą bei laisvąją improvizaciją, yra neabejingas alternatyviajam rokui. Būgnininkas įgrojo gausybę įrašų, bendradarbiavo su Paulu Rogersu, Danu Warburtonu, Johnu Butcheriu, Johnu Edwardsu, Johannesu Baueriu, Michel‘iu Portalu, Vincent‘u Courtois, Dauniku Lazro, Jean-Luc Cappozzo, Didier Petit, Camel Zekri, Lucias Recio, Olivier‘iu Benoit, Peteriu Scherru ir kitomis žinomomis Europos bei JAV muzikos asmenybėmis. 2005-aisiais jis įkūrė kompaniją „Quark Records“, kuri leidžia „Das Kapital“ albumus.

Kūrybiška trijulė surado savitą kūrybos nišą – jų kūrybinių inspiracijų ir muzikinių improvizacijų pagrindu tapo XX a. vokiečių kompozitoriaus, dainų kūrėjo Hannso Eislerio muzika.

httpvhd://www.youtube.com/watch?v=kbNjEkvEr1Y&hd=1

Hannsas Eisleris – Bertoldo Brechto ir Ernsto Buscho draugas, gerai žinomas kaip nebeegzistuojančios valstybės VDR himno autorius. Sakytum, tokia ideologija puikiai atliepia pasirinktam „marksistiniam“ trio pavadinimui „Das Kapital“. Tačiau nėra taip paprasta. H.Eisleris – unikalus kūrėjas, nukentėjęs nuo trijų centrinių XX amžiaus ideologijų. Jaunam ir labai perspektyviam avangardiniam kompozitoriui H.Eisleriui 4-tame dešimtmetyje teko bėgti iš nacistinės Vokietijos. Apsistojęs Kalifornijoje jis kūrė muziką kinui, tačiau 1948 apkaltintas revoliucine-politine veikla („komunizmo platinimu per savo dainas“), buvo priverstas išvykti iš JAV. Grįžusį į Berlyną H.Eislerį socializmo diktatūra privertė kurti agitacinius-patriotinius himnus.

Nors ir melodinga, dainų kūrėjo H.Eislerio muzika anaiptol nepaprasta, kaip ir jo biografija. „Naujojo dainingumo“ kūrėjas H.Eisleris – Arnoldo Šchoenbergo mokinys, ir, sakoma, vienas talentingiausių. Jis pirmasis pritaikė mokytojo sukurtą dodekafonijos ir serializmo sistemą ir siekė net ir dainas praturtinti moderniomis kūrybinėmis priemonėmis.

Trio Das Kapital akiratyje – visų H.Eislerio kūrybos periodų kūriniai: ankstyvosios avangardinės atonalios kompozicijos, lyriški Holivudo periodo šlageriai, bei maršo pobūdžio socialistinio periodo kūriniai. Savitomis jų interpretacijomis kūrybingoji trijulė tiesia tiltą tarp praeities ir šiandienos ir į XXI a. kalbą verčia XX a. vidurio H.Eislerio avangardines, kabaretines, holivudines ir patriotines dainas, suskambančias rafinuotai ir subtiliai, su postmodernistine ironija ir be jokio patoso. Grupė imponuoja šiltu ir šelmišku požiūriu į H.Eislerio kūrybą, šio trio kompozicijoms būdingu įdomiu intymumo, švelnios ironijos ir pašėlusios „free“ džiazo energijos deriniu, natūralia parašytos ir spontaniškos, populiarios ir sudėtingos muzikos sinteze.

Šie bruožai lėmė, kad jau debiutinis, H.Eisleriui skirtas trio albumas „Ballades and Barricades“ (2002) buvo įvertintas Vokietijos įrašų kritikų Metų prizu. Pastaraisiais metais „Das Kapital“ groja beveik vien H.Eislerį. Šiam kompozitoriui skirtas ir neseniai pasirodęs antrasis grupės albumas „Conflicts & Conclusions“. Apkeliavę daugybės šalių festivalius ir džiazo klubus, šį sykį Das Kapital kviečia ir Lietuvos džiazo gerbėjus patirti nepamirštamų įspūdžių su istorijos dulkėmis jau beapnešama Hannso Eislerio muzika.

Bilietus platina Bilietų Pasaulis , kaina – nuo 33 Lt.
Su Vilnius Jazz 2012 abonementu bilieto kaina nuo 23 Lt (Abonemento ID (8 skaičiai) vesti į nuolaidos laukelį)

Moksleiviams ir studentams, pateikusiems galiojantį pažymėjimą – 10 Lt nuolaida (tik perkant internetu ir „Bilietų pasaulis” kasose).

Bilietų kiekis ribotas. Bilietų kaina prieš koncertą – 53 Lt.

Jurga Ivanauskaitė

Bomba arba Ariel

Režisierė Rita Urbonavičiūtė

Vaidina: Linas Barauskas, Saulius Čėpla, Gabrielia Kuodytė, Jūratė Vilūnaitė, Margarita Žiemelytė, Rasa Strauzaitė, Česlovas Gabalis, Aurimas Blaževyčius, Gabrielius Liaudanskas (Svaras).

Pjesė „Bomba arba Ariel“ – vienas iš paskutiniųjų rašytojos Jurgos Ivanauskaitės kūrinių – publikuotas jau po mirties. Tai sukrečianti, maištinga istorija apie tikėjimą.

Pasakojimas stebina atvirumu ir netikėtais siužeto vingiais. Veiksmas vyksta bažnyčioje, kur susikerta skirtingi žmonių likimai. Pjesės scenose skleidžiantis veikėjų charakteriams išryškėja jų gyvenimus susiejęs bruožas – nepatirta meilė (moters meilė, motinos meilė, dukros meilė, pasaulio meilė). Asmodėjus, Barbelo ir Samaelis vadina save puolusiais angelais. Jų personažai įkūnija pasipriešinimą visuomenei, maištą prieš jos vartotojiškumą. Angelai kovoja prieš reklamos vaidmenį formuojant vartotojų visuomenę, kritikuoja prekinių ženklų vaikymąsi. Idiliškai prasidėjęs pasakojimas staiga tampa įkaitų drama, kurioje skleidžiasi toli gražu ne tobuli jaunavedžių santykiai, o maištaujantieji personažai.

Dramatiška istorija atveria veikėjų sielos užkaborius, aikštėn iškyla kiekvieno jų gyvenimo skauduliai.Tarp veikėjų vykstantys dialogai yra tarytum mažos jų išpažintys, po kurių kiekvienas gauna išrišimą.

In memoriam. Jurga Ivanauskaitė
Spektaklis skirtas 50-osioms iškilios lietuvių prozininkės, eseistės, dramaturgės, dailininkės, Lietuvos nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatės Jurgos Ivanauskaitės gimimo metinėms. Tai pirmoji ir kol kas vienintelė J. Ivanauskaitės pjesė, po rašytojos mirties pastatyta teatro scenoje.

Balandžio 11 d., gegužės 10 d. ir 30 d. 19:00 val. Ūkio Banko Teatro Arenoje, Vilnius.

Daugiau informacijos www.uzupioteatras.lt

Bilietų galite įsigyti: www.bilietai.lt

Jau pusę metų, žinomas bardas, pirmasis Vytauto Kernagio vardo gitaros laureatas – Domantas Razauskas, važinėja po Lietuvą pristatydamas savo naujausią programą. Jos pavadinimas keičiasi su kiekvienu koncertu. Kokia tai programa? Paslaptinga ir užburianti, tiesi ir kreiva naujų ir senų dainų programa. Viena jos pusė – smuikininkas virtuozas Simas Butavičius, kita – bosininkas šamanas Paulius Rukas. Tai kas lieka – Domantas Razauskas su gitara ir eilėmis.

Trijulė metų sandūroje įrašė naują albumą, prie kurio suvedimo šiuo metu dirba garso režisierius Mantas Tamulionis. Būtent šio albumo dainos („PVM“, „Išgyvenimo“, „Tamsioji Mėnulio pusė“, „Žvaigždžių spygliai“, „Budėjimas“, „Vėjas per tavo kelius“ ir kt.) ir sudaro programos pagrindą. O šalia skamba ir senos, naujai gyvybei prikeltos dainos.

Kiekvienam koncertui Domantas Razauskas su grupe repetuoja atskirai, dainų aranžuotės kiek pakeičiamos, įtraukiama ir naujų dainų, repetuojami šokiai. Pavyzdžiui, paskutinio trijulės koncerto, Panevėžio muzikiniame teatre, metu, smuikininkas Simas surengė vandens šou, tuo nustebindamas net ir kolegas scenoje.

„Mūsų soliniai koncertai Kaune visada yra ypatingi. Per 10 metų atsimenu kiekvieną iš jų, nes Kaune būtinai nutinka kas nors žavaus ir netikėto. Tu ir publika tampi vienas žmogus“, – sakė D.Razauskas. Kūrėjas unikalus tuo, jog per 10 muzikinės ir poetinės veiklos metų apsiėjo be prodiuserių, vadybininkų, reklaminių kampanijų ir aktyviai pasisakė prieš muzikos suvaržymą autorinėmis teisėmis. Visi prie albumo dirbę žmonės darė tai nemokamai.

Daugiau apie albumo pristatymo laiką ir vietą rasite čia.

Jau šį ketvirtadienį, kovo 29 d., menų fabrike „Loftas“ įvyks vienas iš „Kino pavasario“ uždarymo renginių. Susirinkusiems bus pristatytas kultinio režiesieriaus Martino Scorseses filmas apie „kiečiausią iš bitlų“ – „George’as Harrisonas: gyvenimas materialiame pasaulyje“, o petraukos metu mėgausimės specialiu koncertu.

Po to, kai „The Beatles“ nustojo kurti, Paulas McCartney buvo ir tebėra šou versle komerciškai sėkminga, tačiau dažnai kritikuojama figūra; Johnas Lennonas visiems atminty liko kaip komplikuota ir kartu drovi asmenybė; o George’as Harrisonas – kaip nenuspėjamas žmogus, kuris pradėjo kurti vienas, ir kurio gyvenimas buvo daug spalvingesnis nei kitų grupės narių.

G. Harrisonas dar aštuntojo dešimtmečio pradžioje vienas pirmųjų surengė puikų labdaros koncertą. Jis buvo skirtas Bangladešo gyventojams. Tačiau jis taip pat buvo iš tų žmonių, kuris labai nenoriai mokėjo mokesčius. Jis gyveno labai religingą gyvenimą, tačiau dievino „Formulė-1“. Jis puikiai sutarė su Ericu Claptonu, netgi po to kai šis nuviliojo George’o žmoną.

Filme pasirodo eilė žinomų veidų, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su „tyliuoju ir sudėtinguoju bitlu“: nuo Paulo iki Ringo, nuo Claptono iki Harrisono sūnaus Dhani ir Yoko Ono.

Pagrindinės šios juostos temos: gyvenimas pokariu Liverpulyje, „bitlų“ manija, LSD era, lemtingas užpuolimas, sėkmingi bandymai dalyvauti kino pasaulyje, draugystė su „Monty Python“ ir troškimas gyventi nematerialiame pasaulyje.

Kiek daugiau nei trijų valandų filmas apie šią unikalią asmenybę dar neprailgo nei vienam vienaip ar kitaip vertinančiam „The Beatles“, o ypatingai patį George’ą Harrisoną.

Be to, petraukos metu tarp pirmos ir antros filmo dalies „Freaks on Floor“ lyderis Justinas Jarutis ir geriausias praeitų metų debiutantas Markas Palubenka sugros specialų koncertą „The Beatles Unplugged“. Atlikėjai šiam pasirodymui ruošiasi jau seniai.

„The Beatles“ man ir, manau, daugeliui muzika užsiimančių žmonių yra legendos“, – pripažįsta J. Jarutis.

Tai bus jaukus, sėdimas, o galbūt net pusiau gulimas koncertas bei kino seansas, kurio metu tik dar labiau panirsime į genijaus M. Scorseses piešiamą kito genijaus, G. Harrisono, paveikslą.

Filmo treileris:
httpv://www.youtube.com/watch?v=Xnx87LIDO9k