Likus vos parai iki svarbiausio „Gerai Gerai & Miss Sheep“ metų koncerto menų fabrike „Loftas“ šiandien ir rytoj vyksta paskutiniai pasiruošimo darbai. Pasak „Gerai Gerai & Miss Sheep LOST IN THE ZOO“ vizualine dalimi besirūpinančio „Prezentacijų spektro“, komanda yra pasiryžusi aukoti naktį tam, kad svečiai rytoj liktų „apakę“.

„Žadėjome 240 kvadratinių metrų vaizdo, o tai – beveik pusė krepšinio aikštelės. Dirbame paskutinių „Gerai Gerai & Miss Sheep“ repeticijų fone. Labai linksma, tad negali būti nė kalbos apie nuovargį“, – kaip susitarę linkčioja „Prezentacijų spektro“ vyrai.

Netinginiauja ir dueto 3D grožybėmis besirūpinantis Nulis Vaizdo. Pasaulinio lygio vidžėjų e-bibliotekose naujausias tendencijas žvejojęs vaikinas dėlioja paskutinius vizualinius štrichus: „Bus šiek tiek zoologijos sodo, šiek tiek kosmoso. Daugiau nieko nepasakosiu, tegul tai būna staigmena“, – nedaugžodžiauja Nulis Vaizdo.

Šalikais kaklą apsukusi ir balsą kaip gyvybę sauganti Miss Sheep iš rankų nepaleidžia mikrofono. Tuo tarpu Gerai Gerai jau galėtų ieškotis asistento – juokas juokais, tačiau scenoje rytoj už visų savo sintezatorių jis vargu, ar matysis.

„Kaip mes jaučiamės? Mes panikoje! Ar žinote, kas vyksta studentų galvose paskutinę naktį prieš egzaminą? Taip yra ir mums. Neapleidžia jausmas, kad galėtume repetuoti dar mėnesį ir vis tiek būtų negana“, – kikena „Lofte“ nakvojantys „Gerai Gerai & Miss Sheep“.

„Paskutinį kartą norime visų paprašyti užsukti į mūsų zoologijos sodą. Jūs net neįsivaizduojate, kaip mums tai yra svarbu“, – linkėjimus skaitytojams siunčia linksmieji pop elektronikos atlikėjai.

httpv://www.youtube.com/watch?v=VL0ngJXaND4&feature=youtu.be

„Lofto“ durys ketvirtadienio vakarą atsivers 20 val. Ant scenos iškart lips Andrius Alien ir Benua iš „Happyendless“. 21 val. užriaumos tarp žvėrių pasiklydę „Gerai Gerai & Miss Sheep“.

Išankstinius bilietus platina „Tiketa“.

Sveiki,

pristatau nauja Verslo Rizikos Rezervo dainą „Sulauk senatvės 2011”
Teksto ir muzikos autorius Marius Stavaris.
Tekstas jaunatviškas ir aktualus.

Amžinai jaunas „Verslo rizikos rezervas“ pristato auksinį hituką „Sulauk senatvės“, sukurtą anuomet, kai viskas sekėsi gerai, ir perkurtą šiandien,
kai viskas sekasi dar geriau. Daina išėjo lengva, nesudrumsta kartėlio ir įrašyta su nepamainoma grojykle „Gorga“, kuriai ir dėkojame už krištolinį garsą.
Būtent to ir reikia, kad žvelgtum lyg pro skaidrų stiklą – elegiškai ir elegantiškai.

http://verslorizikosrezervas.bandcamp.com/

Bliuzo muzika Lietuvoje ir taip nėra populiari, o lietuviškai bliuzą grojančiuosius galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Vienas toks pirštas būtų Atrgubnagis – vis dar po pseudonimu besislepiantis ir savo asmenybės neatskleidžiantis kūrėjas jau aštunerius metus gyvena ir dirba Edinburge. Ten, vieno kambario bute, gimė visa jo kūryba ir įrašai, tarp kurių – ir šiemet pasirodę net du kontrastingi albumai: “Puse velnio” ir “Tyliau už tyla”. Visi Atgrubnagio įrašai padaryti namų sąlygomis, be jokios pašalinės pagalbos – tekstų, muzikos, vokalo, aranžuočių ir, labai ribotu tiražu išleistų, kompaktinių plokštelių dizaino bei gamybos autorius yra pats Atgrubnagis.

“Ech, na ir atgrubnagis esu”,- atsidūsta kūrėjas, paklaustas apie albumų pavadinimuose paliktas gramatines klaidas, o apie savo gyvenimo kelią, kuris nebuvo rožėmis klotas, kalba šitaip:

“Man visada patiko eiti sunkesniu keliu, bandyti save, man didesnę vertę turi dalykai, kuriuos pasiekiu sunkiai. Kai pažvelgiu atgal, nusišypsau, nes esu laimingas tuo, ką ir kaip padariau, kai pažiūriu į priekį, nusišypsau dar plačiau, nes dar tiek visko žadu pridaryti.”.

Atgrubnagis, kol turi nagus, nenukabina nosies, užsispyręs, kaip priklauso tikram žemaičiui, įgyvendina savo tikslus ir per keturis pastaruosius metus jau įrašė keturis albumus bei dabar sako, norįs išmokti filmuoti, kad pats galėtų daryti savo kūriniams vaizdo klipus.

Trečiais Atgrubnagio albumas “Puse velnio” pasirodė praėjusios vasaros pradžioje ir nustebino bliūzuotojui nebūdingu, tamsiu, kietu ir griežtu skambesiu bei netikėtu, politikus pliekiančiu, tekstu “Nustokit lot”:

“Tokie saldžialiežuviai jūs jau, kad net jau noris vemt nuo rinkiminių pažadų.

Pranašaujat rojų, kalnus žadat nuverst, bet kažkodėl tauta vaikšto pliku užpakaliu.

Ech, ir velnių priėdę jūs, kalės vaikai, tarp savų gražiai dalinatės kėdes.

Jums visada yra ir bus geri laikai, visad surasit, kaip pastorint savo kišenes”.

Tiek cituotas, tiek kiti albumo “Puse velnio” kūriniai dvelkia nedangstomu pykčiu, tūžmastim, įniršiu, kurie leidžiami į pasaulį per muziką – lyg per kokį mediumą, o klausytojui telieka apsispręsti, ar prisidėti prie “lozungų”, ar toliau egzistuoti, užsidangsčius rožiniais akiniais.

Ketvirtasis Atgrubnagio albumas “Tyliau už tyla” internete pasirodė tik prieš savaitę. “Tai neturi nieko bendro su bliuzu”,- teigia pats kūrėjas. “Tyliau už tyla” skamba ramiai, lyriškai ir visiškai atitinka albumo lankstinuke užrašytą mintį: “Kartais tyla yra gražiausia muzika, kartais pauzė yra gražiausia vieta dainoje, kartais norisi groti ir dainuoti tyliai.”

Tos tylos įrodymui Atgrubnagis pateikia savo pirmąjį, paties nufilmuotą ir sumontuotą, vaizdo klipą instrumentinei kompozicijai “Tavyje trykštantis geizeris”:

httpv://www.youtube.com/watch?v=en6T7oaZFKw

Visus Atgrubnagio įrašus galima paklausyti Atgrubnagio facebook puslapyje arba http://atgrubnagis.bandcamp.com/

Jau šį penktadienį į „Roxy“ klubą Klaipėdoje rinksis visi alternative/indie/rock/britpop muzikos mėgėjai, nes čia atvyks LIVERPOOL vakarėlis, daugelyje didžiųjų Lietuvos miestų surenkantis šimtus šios muzikos gerbėjų.

Pirmą kartą LIVERPOOL vakarėlyje uostamiestyje skambės gyva muzika. Pasirodys energingieji vilniečiai GARBANOTAS BOSISTAS. Po koncerto šokių aikštelėje laukia šėlionės iki paryčių su geriausia roko muzika. O vienam laimingajam atiteks smagi dovana – bilietas į Londone vyksiantį indie grupės THE WOMBATS koncertą.

„Nesame tik šiaip vakarėlių ciklas. LIVERPOOL yra atviras ir savanoriškumo principu veikiantis judėjimas, realizuojantis alternative/indie/rock/britpop muzikos plėtros idėjas ir palaikantis atlikėjų bei klausytojų iniciatyvas. Tikimės, kad visi aktyvūs klaipėdiečiai nepraleis progos ne tik pašėlti su draugais, bet ir prisijungti prie mūsų veiklos“, – mintimis dalijosi LIVERPOOL sumanytojai L. Zibolis ir E. Taroza.

LIVERPOOL propaguojamos muzikos mylėtojai linksminsis jau šį penktadienį, lapkričio 18 d. Klaipėdoje, klube „Roxy“.

Internetinė svetainė: www.liverpool.lt

Lapkričio 17 d., ketvirtadienį, nuo 18 val. buvusioje spaustuvėje veikiančiose Commune ART kūrybinėse dirbtuvėse (Paribio g. 12, II aukšto kairėje salėje) vyks paroda-eksperimentas „Bendrabūtis“, kurioje pristatomi keliolikos Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narių parodai pasiūlyti kūriniai.

LTMKS įsikūrimą ir kitimą per dvidešimt jos veiklos (ir sąstingio) metų būtų galima palyginti su įsikėlimu į šviežiai pastatytą bendrabutį, kuriame idealus ir bendras idėjas laikui bėgant keitė ir slegianti buitis, ir naujos bendro entuziazmo bangos, atsitrenkiančios į individualius charakterius, poreikius ir nusivylimą. Siekdami užsitikrinti socialines garantijas, kurias turėjo sovietmečiu įkurtos ir šaknimis į kultūros sistemą įaugusios dailininkų ar fotomenininkų sąjungos, ryžtingi jauni kūrėjai įsteigė savo demokratišką instituciją, irgi – kiek ironiškai – pavadintą „sąjunga“. Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungą oponuoti turėjo kam, tad bendros idėjos iš viešų erdvių įsiveržė ir į buitį, tiksliau į „Butus“ (1999), vėliau, kiek aprimusios, nusėdo individualiose studijose, o bendruomeniškumą kuriam laikui pakeitė tarpasmeniniai santykiai. Naują entuziazmo bangą iššaukė radikalus pasikeitimas vidinės valdžios struktūroje ir su juo į bendra-būtį suplūdę nauji-jauni kūrėjai, genami beveik identiškų tikslų kaip ir sąjungos įkūrėjai prieš du dešimtmečius. Nemokamai dalinamų kūrybinių erdvių ir galimybių reanimuoti pradinę viziją, besisukančią utopijos orbitoje, euforiją prigesino jas apraizgęs politinis voratinklis.

Paroda-eksperimentas, atsižvelgiant į pirminius Sąjungos idealus ir dabartinę jos situaciją, sudaryta totalitarios demokratijos principu: menininkai buvo kviečiami siūlyti vieni kitų sukurtus ar tik projektuotus, tačiau kolegai nupasakotus darbus, trumpai ar išsamiai nusakant savo pasirinkimo priežastį. „Bendrabūtyje“ sutikusių dalyvauti menininkų skaičius bei patys kūriniai tampa savotiškais daugybę narių vienijančios sąjungos būsenos simptomais, o taip pat dar kartą atkreipia dėmesį į „tarpdiscipliniškumo“ termino vartojimo ir supratimo paradoksus Lietuvoje.

Parodai pasirinkta erdvė – kvazi-baltas kubas industrinėje aplinkoje – prisiliečia ir prie utopijos sąvokos, visuomet levituojančios greta besikuriančių bendruomenių, bendrų kūrybinių idealų ir ateities projektų.

Eksperimento lygiaverčiais dalyviais tampa tiek pasiūlyti, tiek siūlantys menininkai, tapę parodos bendrakuratoriais. Dalyvių sąraše yra Aistis Baltušnikas (bendrabučio svečias), Jurga Barilaitė, Darius Bastys, Saulius Dirsė, Rokas Dovydėnas, Mindaugas Gapševičius, Linas Jablonskis (bendrabučio svečias), Evaldas Jansas, Dainius Liškevičius, Gintaras Makarevičius (bendrabučio svečias), Vytautas Michelkevičius, Robertas Narkus, Paulina Eglė Pukytė, Kęstutis Šapoka, Marta Vosyliūtė (bendrabučio viešnia), Jonas Zagorskas. Riebius blynus bendroje „virtuvėje“ keps parodos koordinatorė Neringa Černiauskaitė, o gėrimais dalinsis LTMKS pirmininkas Vytautas Michelkevičius.

Paroda-eksperimentas vyks iki lapkričio 20 d. Parodą remia LR kultūros ministerija.

Renginio facebook prieiga: http://www.facebook.com/event.php?eid=215461868526035

Taip renginį, vyksiantį lapkričio 22 dieną “Piano.lt” koncertų salėje, apibūdino jį organizuojantis festivalio „Vilnius Jazz“ prodiuseris Antanas Gustys. Nors balso ir fortepijono duetas, atrodytų, kuo puikiausiai tinka šiai jaukiai kamerinei salei, šį sykį koncerto herojai – ypatingo mastelio duetas. Tai bene iškiliausios Portugalijos džiazo scenos asmenybės – vokalistė Maria João ir pianistas Mário Laginha, surenkantys pilnas sales prestižiškiausiuose Europos ir pasaulio festivaliuose.

Maria João, vadinama vieno gražiausių pasaulio balsų savininke – išskirtinė menininkė, džiazo dainininke ją galima vadini tik pačia plačiausia prasme. Savo kūryboje Maria João laisvai ir nerūpestingai plaka džiazą ir roką, garsinę klounadą ir folkloro elementus, tarp kurių spinduliuoja ir portugalų fado, ir brazilų sambos, ir afrikietiškos muzikos atspalviai. Nepaprastai artistiška, žaisminga ir nuoširdi Maria João sugeba pakerėti bet kokį klausytoją, tiek dainuodama su Joe Zawinul Syndicate’u, tiek vesdama emocionalius ir užburiančius improvizacijų dialogus su Bobby McFerrinu, tiek perdainuodama Tomo Waitso dainas.

Lisabonoje gimusios Maria João gyslomis teka portugalo ir mozambikietės kraujas. Iki 27-erių ji nė negalvojo apie muzikanto kelią, o aktyviai užsiiminėjo sportu: profesionaliai mokėsi Rytų kovų meno, dirbo plaukimo trenere. Ji netgi neklausė muzikos, ir tik sykį gyvenime buvo džiazo koncerte. Tačiau 1982-aisiais, draugų paskatinta, pradėjo mokytis Lisabonos Hot Clube steigiamoje džiazo mokykloje. Maria pataikė į dešimtuką – jos karjera džiazo scenoje prasidėjo svaiginančiu tempu ir jau po metų vokalistė subūrė stulbinančios sėkmės sulaukusį kvintetą, įrašė debiutinį albumą bei ėmė skinti pripažinimo laurus ne tik gimtosios Portugalijos, bet ir Vokietijos, Ispanijos, Danijos, Olandijos, Austrijos, Šveicarijos džiazo festivaliuose.

Pelniusi netikėto atradimo džiazo pasaulyje titulą, pasimėgavusi džiazo klasika, Maria João ėmė ieškoti savojo stiliaus ir naujų iššūkių. Didžiulį poveikį jos kūrybinei laisvei ir besiformuojančiam unikaliam stiliui padarė japonų laisvojo džiazo pianistė Aki Takase, pakvietusi dainininkę muzikuoti duetu. Taip gimė vienas žymiausių novatoriškų duetų, 1987–1990 stulbinęs garsiausių Europos džiazo festivalių auditorijas.

Naujo, iki šiol besitęsiančio kūrybinio flirto pradžia vokalistei tapo 1991-ieji, kai Maria João naujai atrado dar jos debiutiniame albume dalyvavusį pianistą ir kompozitorių Mário Laginha. 1993 duetas pristatė pirmąjį savo albumą „Dancas“, kurį išleido žymioji Verve leidybinė kompanija.

Kol Maria João užsiiminėjo sportu, jos būsimasis kūrybinis partneris Mário Laginha nuosekliai mokėsi muzikos ir siekė klasikinio atlikėjo karjeros. Nacionalinėje konservatorijoje baigęs fortepijono specialybę, pianistas netrukus pasuko džiazo link ir sulaukė milžiniško pripažinimo, debiutavęs džiazo scenoje su Lisabonos džiazo sekstetu. Kaip lyderis ir kūrėjas Mário Laginha debiutavo 1993, jau bendradarbiaujant su Maria João, prieš tai bemaž dešimtmetį pagrojęs su įvairiomis džiazo grupėmis. Jo pirmas autorinis albumas „Hoje“ su savo kvintetu buvo įrašytas 1994, 2006 išleistas pirmas solinis jo darbas „Songs and Fugues“. Šiandien universalus pianistas gerai žinomas tiek džiazo, kiek klasikinės muzikos scenose, vertinamas kaip vienas talentingiausių ir novatoriškiausių Portugalijos muzikantų. Šalia žinomiausio jo projekto – dueto su Maria João, Mário Laginha groja duetu su pianistu Bernardo Sassetti, komponuoja kinui ir teatrui. Kaip kompozitorius ir pianistas jis pasirodė projektuose su Hamburgo radijo bigbendu, Lisabonos Metropolitan orkestru, Hanoverio filharmonijos orkestru, Remix ansambliu, nacionaliniu simfoniniu Porto orkestru, Briuselio simfoniniu orkestru.

Visgi plačiausiai žinomas jo projektas – Maria João ir Mário Laginha duetas. Užsimezgęs 1983-iaisiais, išsiskleidęs 1993-iaisiais, po bemaž dešimties individualaus stiliaus formavimo ir šlifavimo metų, jis tapo išskirtinės kūrybinės partnerystės pavyzdžiu. Ne tik dėl savo ilgaamžiškumo, bet ir dėl unikalaus, kaskart naujo ir gaivaus skambesio, liudijančio šių neordinarinių kūrybinių asmenybių sukauptą turtingą muzikinę patirtį. Tai tarsi maža kūrybinė laboratorija, inspiracijų savo muzikavimui ieškanti daugybėje sričių – nuo baroko fugos, portugalų bei brazilų populiariosios ar roko iki Indijos bei Afrikos tradicinės muzikos – ir nuolat subrandinanti netikėtus muzikinius vaisius. Tokius kaip su Triloku Gurtu ir Wolfgangu Muthspieliu įgrotas albumas „Cor“ (1998), kuriam įkvėpimo ir medžiagos duetas sėmėsi Mozambike ir Indijoje; arba 2000 Brazilijoje įrašytas albumas „Chorinho Feliz“, kuriame be kitų dalyvauja tokie muzikantai kaip Gilberto Gil ar roko dainininkas Lenino, arba 2001 gyvai įrašytas „Mumadji“; arba bendro kūrybinio gyvenimo 25-metį ženklinantis albumas “Chocolate”, kur šalia savitai interpretuojamų džiazo standartų skamba ir jųdviejų dainos, kurioms žodžius sukūrė Maria João, o muziką – Mário Laginha. Kiekvienas šio nepaprasto dueto albumas – atskira istorija. Kartais kuriama tik duetu, o kartais bendradarbiaujant su ryškiausiais džiazo šviesuliais, tokiais kaip Ralph Towner, Dino Saluzzi, Manu Katché…

Pasitelkę meistriškai valdomą platų raiškos priemonių arsenalą, „harmonijos magas“ Mário Laginha ir „balso akrobatė“ Maria João kuria unikalią, turtingą emociniais vingiais, į konkrečius stilistinius rėmus neįspraudžiamą muziką, kur šalia neginčijamos meistrystės ir aiškių formų randa vietos intuityvus kūrybiškumas, atviri, sykiais net intymiai emocionalūs balso ir fortepijono dialogai.

Bilietus platina Bilietu pasaulis, kaina – 50 Lt
http://www.bilietupasaulis.lt/lit/bilietai/festivaliai/vilnius_jazz/?concert=94312

httpv://www.youtube.com/watch?v=0EIUOdvk-Wg

Festivalio inf.
www.vilniusjazz.lt

LT džiazo federacija pristato „Džiazo arbatos klubą“, kiekvieną antradienį pristatantį perspektyvius jaunuosius Lietuvos džiazo atlikėjus, vaišinantį arbata, kviečiantį prisijungti prie diskusijų ir pokalbių apie džiazą ar tiesiog pabendrauti su bendraminčiais, susipažinti, pasiklausyti gerų džiazo įrašų po pasirodymo ar sudalyvauti improvizuotoja Jam session. Arbata pilstoma nuo 17 iki 20 val.

Pirmieji šio antradienio klubo svečiai apie save:

„Esame ką tik į krūvą ir galbūt tik trumpam subėgę 1-2 kurso muzikos studentai, gyvenantys muzika, ieškantys savęs ir savo muzikinio intymumo ir subtilumo. Nors ant scenos užlipome visai neseniai, repertuare viso labo kelios dainos, juk laukia įdomus ir ilgas muzikinių ieškojimų kelias, kurio liudininkais ir klausytojais kviečiame tapti.“

Ieva Baranauskaitė – vokalas
Richardas Banys – klavišiniai
Mindaugas Dambrauskas – mušamieji .
Vadimas Stankyavichius – gitara
Artūras Sedleckas – bosinė gitara

Antroji klube pasirodys Liepa Maknavičiūtė
Jauna atlikėja gimė 1993 m., šiuo metu mokosi Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje, 12 klasėje. Liepa daug koncertuoja įvairiose kavinėse, klubuose ir t. t. Groja klavišiniais ir dainuoja džiazo standartus, atlieka tiek savo kūrybos dainas, tiek improvizacijas.

Taigi laukiame jūsų visų „Džiazo arbatos klube“ lapkričio 15 d., antradienį, muzikos ir teatro klube „Kabaretas“, Šv. Mikalojaus g. 15, Vilnius. Renginio pradžia 17 val., arbata pilstoma iki 20 val.
Staliukų rezervacija 8 617 11 111

Lapkričio 16 d. 18 val. Klaipėdos žvejų rūmų (Taikos pr. 70) teatro salėje žiūrovų lauks Klaipėdos dramos teatro premjera – Marko Ravenhillo „Produktas“. Spektaklio režisierius – jaunas talentingas režisierius Tomas Jašinskas, neseniai baigęs mokslus Maskvoje, Mejerholdo centre, ir sėkmingai debiutavęs Lietuvos profesionaliojo teatro scenoje. Spektaklyje vaidina Klaipėdos dramos teatro aktorius Igoris Reklaitis. „Produkto“ kompozitorius – Gintaras Kizevičius, scenografas – Artūras Šimonis.

Monospektaklis sukurtas pagal šiuolaikinės dramaturgijos krikštatėvio, legendinio britų dramaturgo, aktoriaus ir žurnalisto Marko Ravenhillo pjesę. „Produkte“ aktorius Igoris Reklaitis persikūnija į prodiuserį, antrarūšių filmų aktorei pristatantį savo naują scenarijų, turintį ją paversti žvaigžde. Jo siūlomame „produkte“ pagal visus rinkos dėsnius susipina erotika, meilė, terorizmas ir religinis fundamentalizmas. M. Ravenhillo „Produktas“ – sumani šiuolaikinės visuomenės fantomų satyra, demaskuojanti masinės informacijos priemonių manipuliacijas žmonių sąmone.

Pasak režisieriaus Tomo Jašinsko, šis pasakojimas apie tai, kaip absurdiškos istorijos veikia žmones, kaip visa tai niveliuoja visas didžiąsias žmogiškąsias vertybes. „Ši istorija – ne vien tragifarsas apie terorizmą tiesiogine prasme. Tai terorizmo prieš artimą ir patį save atskleidimas“.

Markas Ravenhillas (g. 1966) yra vienas iš sėkmingiausiai dirbančių ir labiausiai gerbiamų savo kartos dramaturgų. Debiutavo sensacinga pjese „Shopping and Fucking”, pastatyta Royal Court teatre 1996 m., netrukus perkelta į West Endą, o paskui pradėta statyti visame pasaulyje. Vėliau parašė pjeses „Faustas yra miręs”, „Rankinė”, „Keletas tikslių polaroidinių nuotraukų”, „Motušės Klap viešnamis” ir kt. 2006 m. Markas Ravenhillas lankėsi Lietuvoje, festivalyje Naujosios dramos akcija’06, kur pats vaidino savo pjesėje „Produktas”. Tuomet teatro kritikė Alma Braškytė rašė: „Naujosios pjesės „Produktas“ atveju kalbama nebe apie realijas, gyvenimo būdą, o apie tai, kas sklinda daug greičiau, kas šią pat sekundę gali būti pertransliuota massmedia kanalais. Mat „Produktas“ – pjesė pjesėje, tiksliau – kino scenarijus su minimaliais tą scenarijų aktorei skaitančio prodiuserio įsiterpimais. (…) Galima tai pavadinti tarantiniška parodija teatro scenoje, ar tiesiog trisluoksnės ironijos produktu. Pagrindiniai Ravenhillo ironijos taikiniai – naujausi suvokimo stereotipai, padaliję šiandieninį pasaulį į demokratiškuosius dekadentiškus vakariečius ir nuožmius disciplinuotus musulmonus, komercinio kino klišės, ir galiausiai – tiesiog vyriškos fantazijos apie moteris.“

Režisierius Tomas Jašinskas, prieš pusmetį baigęs teatro režisūros studijas V. Mejerholdo centre (Rusija, Maskva),  sėkmingai tęsia darbus. Jo Lietuvoje kurtas diplominis spektaklis pagal N. Gogolio „Pamišėlio užrašus” nukeliavo į teatrų festivalius Maskvoje ir Makedonijoje, Maskvoje režisuotas monospektaklis pagal A. Camus „Krytį” sėkmingai rodomas Rusijos sostinės teatruose, o spektaklis apie K. Binkį „Keturiais vėjais“ įtrauktas į Valstybinio jaunimo teatro repertuarą. Šiemet T. Jašinsko planuose – F. Schillerio „Plėšikai“ Kauno valstybiniame dramos teatre.

Klaipėdos dramos teatro aktorius Igoris Reklaitis teatre suvaidinęs virš pusšimčio vaidmenų, kurių įsimintiniausi – Gydytojas (A. Strindbergo „Kelias į Damaską“; rež. O. Koršunovas), Verneris (M. von Mayenburgo „Šaltas vaikas“ rež. O. Koršunovas). Už pastarąjį vaidmenį aktorius apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi.

Klaipėdos dramos teatro inf.