Skaitytojų klubas lapkričio 30 d. (antradienį) 17 val. kviečia į susitikimą su rašytoju, dramaturgu MARIUMI IVAŠKEVIČIUMI. Pokalbis apie naująją autoriaus pjesę „Mistras: kelionė namo. Romantinio herojaus paieškos, nešabloniški pasvarstymai apie tautos identitetą”.

„Mistras” – savitas žaidimas istorijos simboliais ir kultūros įvaizdžiais, leidžiantis šių dienų akimis pažvelgti į garsias XIX a. asmenybes ir laikus, kai šiandien pripažįstamos tiesos buvo tik tolimos ateities vizijos.

Vakaras vyks Vilniaus apskrities A.Mickevičiaus viešosios bibliotekos Renginių salėje, II a.

Jau septintą kartą šiuolaikinio meno ir muzikos gerbėjų pamėgtas festivalis „Verpetai” kviečia į Dzūkijos sostinę Varėną. Paskutinį rudens savaitgalį, lapkričio 25-27 dienomis, Varėnos kultūros centre viešės šiuolaikinio teatro ir šokio spektakliai, eksperimentinė paroda, kino peržiūra, o festivalio kulminacija šeštadienio vakarą taps „Verpetus” išgarsinęs alternatyvios muzikos koncertas, kuriame šiemet pasirodys italų neo-cabaret muzikos žvaigždės SPIRITUAL FRONT ir Lietuvos alternatyvios scenos kūmyrai!

Aistringieji SPIRITUAL FRONT trečiuoju pasirodymu pamiltoje Lietuvoje pristatys savo naujausią, daug kontraversijos keliantį albumą „Rotten Roma Casino”. DONIS su Rasa Serra nustebins gausiu muzikantų būriu scenoje ir pirmą kartą visa grupės muzika bus atliekama išskirtinai gyvai! SIELA primins, kad jiems jau 20 metų, bet pasenti nesiruošia. VILKDUJA vaišins mėnulio garais ir išsiilgta magija. O NEFES debiutuos pagal Stambulo sufijų vibracijas. Nėra abejonių, kad šį vakarą atsiminsite ilgai!
Šeštadienio bilietų kaina 35 Lt.

O po koncerto užsilikusiųjų laukia svaigi dzūkiška diskoteka su DJ Neofolk, DJs Smetona, kurcinio ašarom ir varniukais-dobiliukais iki pirmų spindulių, gaidžių, traukinių :)

Daugiau apie festivalį + visa Verpetų 2010 programa: www.dangus.net naujienos
Nedelsk ir įsigyk festivalio bilietus Tiketoje:
https://www.tiketa.lt/Show.aspx?EvnID=4604&CtgID=62&LngID=LT

Spiritual Front / http://www.myspace.com/spiritualfront
Donis / http://www.myspace.com/donatasbielkauskas
Siela / http://www.myspace.com/sielaband
Vilkduja / http://www.myspace.com/vilkduja

Lapkričio 19 dieną prasidėjusiame ir iki gruodžio 15 d. Šiauliuose vyksiančiame šiuolaikinio meno festivalyje „Virus‘15“ dalyvaus ir choreografės Rūtos Butkus šiuolaikinio šokio spektaklis „Šventė“, šiemet sukurtas Menų spaustuvės jaunųjų scenos menininkų programai „Atvira erdvė“.

Jubiliejinis šiuolaikinio meno festivalis kviečia į įvairiausius vaizduojamojo meno, šiuolaikinio šokio, teatro, performansų, diskusijų, muzikos, konceptualios mados, edukacinius renginius.

Kaip pažymi „Virus‘15“ organizatoriai, šių metų festivalis pažymėtas minties, vaizdo, garso, judesio radikalumu. Visos festivalio programos šį kartą tiria įvairias ribines situacijas ir kūrybiškai panaudoja anarchistinio gesto galimybes.

Rūtos Butkus spektaklis „Šventė“ festivalio „Virus‘15“ programoje bus rodomas lapkričio 25 dieną (ketvirtadienį) Šiaulių kultūros centre. Šiuolaikinį šokį Šiauliuose reprezentuos ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų šokio projektas „Druska“ (choreografė Aira Naginevičiūtė).

Spektaklis „Šventė“ – pirmasis Rūtos Butkus bandymas prisistatyti publikai kaip choreografė. Dirbusi su choreografais Aira Naginevičiūte, Vyčiu Jankausku, Vesta Grabštaite, Maria Saivosalmi ir Andriumi Katinu, savo kursiokais Petru Lisausku, Dovile Petkūnaite, šokėja ne kartą dalyvavo Oskaro Koršunovo dramos bei operos teatro pastatymuose.

Šiuo choreografiniu debiutu Rūta kalba apie savo šventės laukiančią moterį. Šis laukimas tam tikra prasme yra ribinė asmens situacija (nors ir be „anarchistinių gestų“).

Pasak šokio kritikės Vitos Mozūraitės, „Spektaklio tema sena kaip pasaulis, bet kiekviena moteris turi ją išgyventi pati, nes joks kito žmogaus pasakojimas apie tai neleidžia suvokti to „o jis taip ir neatėjo“ beviltiškumo jausmo. Ir R. Butkus pasakoja apie tai – nuoširdžiai atverdama sielą, desperatiškai rinkdama žodžius – judesius, nieko nekaltindama, tik sėdama savąsias mintis graužikes.“ („7 meno dienos“ Nr.33 (909), 2010-09-24).

Vilniuje spektaklį „Šventė“ bus galima pamatyti gruodžio 7 d. 19 val. Menų spaustuvėje.

Menų spaustuvės programa „Atvira erdvė“ kasmet paremia 2-7 projektus, o nuo 2003 m. publikai pristatyta 30 jaunųjų menininkų darbų: šokio, teatro spektakliai ir tarpdisciplininiai projektai.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos Skaitytojų klubas kviečia į susitikimą su Sigitu Parulskiu. Sigitas Parulskis – rašytojas, literatūros kritikas, vertėjas, 2004 m. Nacionalinės premijos laureatas bei daugiausia į užsienio kalbas verčiamas šiuolaikinis lietuvių rašytojas.  Jo esė knyga „Sraigė su beisbolo lazda“ skaitytojų išrinkta geriausia 2007 metų knyga.

Skaitytojų klubo siekis – suteikti žmonėms galimybę bendrauti su rašytojais, diskutuoti jiems rūpimomis literatūrinėmis temomis, todėl šį kartą renginio metu rašytojui pateiksime skaitytojų mums atsiųstus klausimus. Jūs irgi norite užduoti klausimą Sigitui Parulskiui? Atsiųskite jį mums arba užduokite patys Skaitytojų klubo susitikime, kuris vyks 2010 m. lapkričio 25 d., ketvirtadienį, 17 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, salė).

Klausimus siųsti el. paštu skaitytoju.klubas@kvb.lt

Lapkričio 21 d. (sekmadienis) 15 val. KĄ?BŪKI! festivalis kviečia į Kauno valstybinį lėlių teatrą  (Laisvės al. 87A), kur bus pristatomas spektaklis pagal Emos Ashley monodramą,,GAIDUKAS”. Monospektaklyje vaidina aktorius Marius Jampolskis, režisierius – choreografas Jurijus Smoriginas.

Spektaklyje, kurio scenografiją ir kostiumus kuria patys jo autoriai, scenoje bus daug judesio ir plastikos – pjesės autorė pati susirado Jurijų Smoriginą, pastebėjusi jį televizijos projekte „Aistringi šokiai“.

Pasak Emos Ashley, pjesė – tai pasakojimas apie vaiką, kuris dar negimęs buvo „nurašytas“. O gimęs jis buvo „nurašytas“ juo labiau. Šis vaikas buvo ir turėjo būti niekam nereikalingas. Jis to nežinojo, nesuprato, bet labai stipriai jautė, „kad yra taip“. Ir tas „taip“ jam netiko – jis jautė, kad tai nesiderina su jo prigimtimi.

„Gaiduko“ istorija – ėjimas į moterį. Eidamas į moterį, jis pradeda per savo patirtį suvokti, kas yra moteris. Moteris sukuria vyrą. Jis, bendraudamas su ja, galvodamas apie ją, jausdamas ją aplinkoje, per ją pradeda matyti gyvenimą ir pasaulį. Todėl ir spektaklis – pasakojimas apie dievišką žmogaus prigimtį, kuri glūdi kiekviename iš mūsų ir yra pasirengusi veikti, tik ir laukianti mūsų ženklo. Tai pasakojimas apie galimybes, kurios pasireiškia kiekvieną akimirką.

Žinomas choreografas ir televizijos projektų dalyvis Jurijus Smoriginas sako naujuoju spektakliu norįs įrodyti, kad choreografija gali būti turtingesnė už režisūrą dramos teatre – net jei žiūrovas nepamatys jokių  choreografinių judesių. Dramos scenoje debiutuojančio menininko nuomone, pjesė patraukli savo „šviežumu“, ji įrodo, kad tai kas sena – jausmai, gyvenimo tiesos – iš tikrųjų niekada nepasensta ir neišeina iš mados. Jam pjesės medžiaga – tai gyvenimas internate, žiūrėjimas pro jo langą, parkas aplink internatą, virėja, ir, aišku,  pirmoji meilė.

„Mes per daug užsižaidėme su kančia ir skausmu. Man kartais norisi rėkti žiūrint į savo artimųjų, savo vaiko, savo kolegų veidus – nuovargis. Ką mes darome ne taip, kad esame tokie pavargę? Ir kokia tai meilė, jei ją skleidžiame, o mums vis tiek negera? Dūstu nuo to, ką patiriu kiekvieną dieną būdamas žmogumi. Ir štai šitame dusulyje aš matau išeitį“, – apie vidinius vaidmens kūrimo motyvus spektaklyje „Gaidukas“ sakė aktorius Marius Jampolskis.

Pagal LNDT informaciją

Bilietai į renginį Tiketoje ir Lėlių teatro kasoje

*****

O kvietimas dviem (o gal ir po vieną du) bus pralošiami G. facebooke.

Tyčia ar netyčia, bet kitą savaitę įvyksiančias Menų spaustuvės jaunųjų menininkų programos „Atvira erdvė“ premjeras lydi sutapimai ir sąskambiai: maža to, kad jos seka viena kitą laike, bet „rimuojasi“ ir naujai išleidžiamų spektaklių pavadinimai. Lapkričio 19 ir 20 dienomis pirmą sykį pasirodo „Mono sapiens“, lapkričio 21 ir 27 dienomis – „Mono tyla“.

Todėl kitą savaitę Menų spaustuvė „oficialiai“ keičia pavadinimą į Monų spaustuvę ir siūlo žiūrovams „šviežiai spaustų“ monų.

Be abejo, spektaklių forma, turinys ir net gi žanrai skiriasi. „Mono sapiens“ – keturių mono spektaklių ir vieno mono miuziklo junginys, kurį „Atvirai erdvei“ kuria režisierius Vaidas Kublinskas ir aktoriai Tuomas Tulikorpi, Šarūnas Banevičius, Mantas Stonkus, Aistė Lasytė ir Dominykas Vaitiekūnas (kitaip tariant – „Trupės liūdi“ žmonės).

„Mono tyla“ – šokio ir muzikos dialogas, kurį premjerai ruošia kūrybinis dviejų menininkių duetas: choreografė ir šokėja Giedrė Ubartaitė bei kompozitorė ir atlikėja Eglė Sirvydytė.

Tiesa, darbinis „Mono sapiens“ pavadinimas buvo „5 monai“. Pasak spektaklio režisieriaus Vaido Kublinsko, berepetuojant kompanija nusprendė, kad žodis „monas“ (šmėkla, vaiduoklis, burtas, melas, akių dūmimas, fokusas) netinka spektaklio reprezentacijai. „Monas – apgavystė. O mes nusprendėme žmonėms nemeluoti“, – tvirtina spektaklio režisierius. Dėl to Vaidas Kublinskas su bendražygiais sugrįžo prie nesulietuvinto žodžio „mono“, kuris neklaidindamas kreipia į vieno aktoriaus vaidinimo žanrą.

Žodžių junginys „Mono sapiens“ reiškia vienas žmogus, tam tikra prasme – monologinis žmogus. Pilną spektaklio koncepcijos „išlukštenimą“ paliksime premjeros žiūrovams. Užsiminsime tik tiek, kad penkis skirtingų žanrų ir intonacijų mono spektaklius vienija mintis apie tam tikrą žmogaus vienatvę, neišsipildančias svajones, savo kelio ieškojimus.

Giedrės Ubartaitės ir Eglės Sirvydytės judesio spektaklis „Mono Tyla“ taip pat imasi subtilaus žaidimo paradoksais. Nors pavadinime yra žodis „mono“, visas spektaklio kūrimo procesas buvo paremtas dueto principu: šokis kuriamas kartu su muzika, muzika – išvien su šokiu. Spektaklio metu šokėja Giedrė Ubartaitė vizualiai bus viena scenoje, tačiau – apsupta Eglės Sirvydytės muzikos. Dar vienas paradoksas – nekalbant, kalbėti apie… tylą.

Šiuolaikinio šokio atlikėja ir kūrėja Giedrė Ubartaitė (šoko Airos Naginevičiūtės, Vyčio Jankausko, Aistės Kriukelytės ir kt. spektakliuose) ir muzikantė, kompozitorė, autorinės dainos kūrėja Eglė Sirvydytė susipažino psichologijos studijose. Galbūt neatsitiktinai pirmajame savo bendrame spektaklyje jos imasi netipiškos ir pakankamai sudėtingos užduoties – judesio ir muzikos kalba perteikti tam tikras psichikos būsenas: mono tylą, stereo triukšmą, mono triukšmą, stereo tylą ir t.t.

„Spektaklyje nagrinėjama žmogaus vidinio garso ir judesio fizika, tylos tvermės dėsniai. Keliame prielaidą, kad vidinė pusiausvyra yra įmanoma tik tada, kai sugebame priartėti prie savojo triukšmo anatomijos, išnagrinėti jos atskiras linijas, jungtis ir kapiliarus, sugebėti pakelti tylą, susikoncentruoti ties savimi“, – teigia spektaklio kūrėjos.

Du scenos menų „monus“ lydės spaustuvės fojė pristatomas dviejų scenografių – Simonos Finkelšteinaitės ir Šarūnės Pečiukonytės – taip pat „Atvirai erdvei“ sukurtas video darbas „Ne(su)(si)(šne)kėjimai“.

Dėmesio, akcija: „Monų“ savaitę (lapkričio 15-21 d.) į spektaklius „Mono sapiens“ ir „Mono Tyla“ einame su vienu bilietu! Akcijos bilietus galima nusipirkti valandą prieš spektaklį Menų spaustuvėje, jų skaičius – ribotas.

Lapkričio 25-28 dienomis Vilniuje žiūrovus į netikėtą erdvę vilios nemokamos trumpametražių filmų peržiūros. Kino vakarai pavadinimu „EUNIC kino kepykla“ vyks buvusioje „Vilniaus duonos“ 4-ojoje kepykloje įsikūrusiose „Commune Art“ kūrybinėse dirbtuvėse. Keturis vakarus bus pristatomi Europos režisierių sukurti trumpametražiai kino filmai.

Kino renginį, kurio tema – įvairovė, organizuoja EUNIC (angl. European Union National Institutes for Culture – Europos Sąjungos nacionalinių kultūros institutų) tinklas Lietuvoje, vienijantis mūsų šalyje veikiančius Europos šalių kultūros institutus.

„Nors pati Europos nacionalinių kultūros institutų gyvavimo istorija yra sena, EUNIC kaip bendras tinklas įsteigtas tik 2006 m. Šiuo metu jis veikia 26 šalyse ir turi 30 narių, vadinamųjų klasterių, – sako Danijos kultūros instituto Lietuvoje direktorė Audra Sabaliauskienė, pirmininkaujanti Lietuvos EUNIC grupei. – Daugiau nei 25 tūkstančiai EUNIC narių darbuojasi ne tik Europoje, bet ir Australijoje, Kinijoje, Japonijoje, Čilėje, Peru, Etiopijoje, kituose mažiau egzotiškuose kraštuose, aprėpdami daugiau kaip pusantro šimto šalių. Tie žmonės – kultūros darbo praktikai, turintys tarptautinę patirtį ir pripažinimą.“

EUNIC – jaunas, nesustabarėjes tinklas: jis yra veiklus, drąsinantis kurti bendrus projektus, mokytis ir nuolat dalintis idėjomis bei įgūdžiais. Jis nepaliaujamai ieško bendradarbių visame pasaulyje, turi tvirtus ryšius su Europos Komisija bei Taryba. Jis gina, palaiko ir propaguoja žmonijos kultūrinių saitų veiksmingumą ir būtinybę.

„Mūsų klasteris dar jaunesnis, jis atsirado 2008-ųjų pavasarį. Tai neformalus Lietuvoje įsikūrusių kultūros institutų sambūris, norįs pristatyti ne tik savo šalies, bet ir bendrą Europos kultūros panoramą su visa spalvinga jos įvairove, – priduria A. Sabaliauskienė. – Tikimės, kad „EUNIC kino kepykla“ Vilniuje pritrauks kuo didesnį žiūrovų ratą ir, be abejo, sulauks atgarsio.“

„Trumpametražiai filmai iš šešių Europos šalių mūsų festivalyje atspindi kultūrų ir gyvenimo bei sugyvenimo būdų įvairovę, be kurios vieningos Europos idėja būtų tik biurokratinis projektas, – nurodo Britų tarybos Lietuvos biuro vadovas Artūras Vasiliauskas. – Atsiverdami šiai įvairovei ne tik tampame pakantesni tarpusavio skirtumams, bet ir sutvirtiname savo tapatybes, besisemiančias galių iš tarpkultūrinių mainų. Taigi maloniai kviečiame patirti, kaip įspūdingai ir patraukliai tai išreiškia gausybė kinematografinių pasakojimų.“

Pristatomų filmų kūrėjų sąraše – nauji Europos kino vardai, Guido Tortorelli, Colin Kennedy, Davis Ledoux, kartu su plačiai pripažintais režisieriais: Krzysztofas Kieślowskis, Carl Th. Dreyer, Pepe Danquart, Marcel Łoziński, Veit Helmer ir kiti.

„Europos Sąjunga yra žymiai daugiau nei bendra rinka ir laisvas žmonių judėjimas. Europos idėjoje svarbiausia – bendra kultūrinė ir dvasinė dimensija. Nepaisant nacionalinių, regioninių, socialinių skirtumų, esame glaudi kultūrinė erdvė. „EUNIC kino kepykla“ – bandymas aprėpti šią erdvę kino pagalba. Trumpametražės renginio juostos palies skirtingus įvairovės aspektus. Džiugu, kad su programoje pristatomais įvairių kūrėjų darbais turėsime progą išgirsti ir Lietuvos muzikos grupes „Banda Dzeta“ bei „Spooky Campfire Stories“. Filmų garso takeliai ir vietinių muzikantų kuriamos melodijos padės atskleisti Europos kultūros įvairovę“, – teigia Johanna Keller, Vilniaus Goethe instituto direktorė.

Penktadienį, lapkričio 26 d., po kino peržiūros bus surengtas koncertas. Gero dažnio garso bangą skleis grupės „Banda Dzeta“ ir „Spooky Campfire Stories“.

„EUNIC tikslas yra suburti įvairius Europos kultūros institutus ir centrus skleidžiant Europą formuojančias kalbas ir kultūras, su visais jų skirtumais ir turtingumu, – pažymi Prancūzų kultūros centro Vilniuje direktorius Pascal Hanse. – Pristatydami „EUNIC kino kepyklą“ siekiame lietuvius geriau supažindinti su EUNIC Lietuvoje.“

„EUNIC kino kepyklos“ juostos suksis lapkričio 25-28 d. Vilniuje, „Commune Art“ kūrybinėse dirbtuvėse, buvusioje „Vilniaus duonos“ 4-ojoje kepykloje (adresas Saltoniškių g. 7). Visų trumpo metro kino vakarų pradžia – 19 val. Renginys nemokamas. Projekto partneris – „Meno avilys“.

Kino vakarų organizatorius EUNIC tinklas Lietuvoje yra organizacijos „European Union National Institutes for Culture“ („Europos Sąjungos nacionaliniai kultūros institutai“) narys. Tinklas Lietuvoje vienija Vilniaus Goethe´s institutą, Britų Tarybą, Prancūzų kultūros centrą, Italų kultūros institutą, Danijos kultūros institutą ir Lenkų institutą.

Lapkričio 21, 27 dienomis 19val. Menų spaustuvės (Šiltadaržio g. 6, Vilnius) organizuojamoje ,,Atviros erdvės“ programoje pristatomas debiutas – judesio spektaklis „Mono Tyla“. Tai dviejų jaunų menininkių choreografės bei šokėjos Giedrės Ubartaitės ir kompozitorės bei atlikėjos Eglės Sirvydytės kūrybinis dialogas. Spektaklio kūrybos procesas taip pat vyko dueto principu: šokis kuriamas drauge su muzika, muzika išvien su šokiu. ,,Tai sinergija, viena kitos papildymas“- taip ,,Mono Tylą“ apibūdina E.Sirvydytė.
Šiuolaikinio šokio atlikėja ir kūrėja Giedrė Ubartaitė (šoko Airos Naginevičiūtės, Vyčio Jankausko, Aistės Kriukelytės ir kt. spektakliuose) ir muzikantė, kompozitorė, autorinės dainos kūrėja Eglė Sirvydytė susipažino psichologijos studijose. Galbūt neatsitiktinai pirmajame savo bendrame spektaklyje jos imasi netipiškos ir pakankamai sudėtingos užduoties – judesio ir muzikos kalba perteikti tam tikras psichikos būsenas: mono tylą, stereo triukšmą, mono triukšmą, stereo tylą ir t.t.

“Mono Tyla” – spektaklis apie žmogaus vidinį, ne(su)kontroliuojamą triukšmą, nuolatinį balansavimą tarp šviesos ir tamsos. Spektaklyje nagrinėjama žmogaus vidinio garso ir judesio fizika, tylos tvermės dėsniai. Keliama prielaida, jog vidinė lygsvara yra įmanoma tik tada, kai sugebame priartėti prie savojo triukšmo anatomijos, išnagrinėti jos atskiras linijas, jungtis ir kapiliarus, sugebėti pakelti tylą, susikoncentruoti ties savimi – išlaikyti fermatas ir pauzes.
„Tyla nėra nežinojimas ar nebuvimas. Tyla – ne triukšmo nebuvimas, o gebėjimas triukšmą suprasti ir išlaikyti pusiausvyrą tarp jų.“ – teigia G.Ubartaitė.

Video kvietimą galite pasižiūrėti čia.

Spektaklio trukmė – 40 min

Spektaklio komanda:
Choreografija ir šokis – Giedrė Ubartaitė
Muzika – Eglė Sirvydytė, Alius Bareckas
Scenografija – Artūras Šimonis
Šviesos – Aurelijus Davidavičius, Giedrė Ubartaitė
Garsas – Alius Bareckas
Vadyba – Jurgita Kazarauskaitė

Premjera lapkričio 21, 27d. 19val. Menų spaustuvės juodojoje salėje (Šiltadaržio g. 6, Vilnius).