Gruodžio 10 d. (penktadienį) 21 val. Kablio vaiduokliu pasipuošusiame požeminiame klube XI20 (Kauno ir Aguonų gatvių sankirta) pristatoma nauja audiovizualinės poezijos ir eksperimentinės muzikos grupės „AVaspo“ (Audiovisual Asp of Poetry) programa, varijuojanti tarp japonų ekspresionistinio psichodelionio roko ir sauso vokiško minimalizmo, apipinto koliažiniais 80-ųjų metų sintezatorių garsais.

Šįsyk poetinė programa skirta naujo, lapkričio mėnesio pabaigoje pasirodžiusio albumo „Niagara“ pristatymui. Jame – muzikos ir tekstų sampynoje nagrinėjamos asmeninio (ir viešojo) nesusikalbėjimo, karo ir taikos, vizualios kultūros ir populiarios žiniasklaidos priemonių įsigalėjimo, meilės ir tolerancijos įvairioms jos formoms, temos. Antra vertus, visada galima tiesiog klausytis ir panirti į hipnotizuoajančias poetės ir dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės eilučių bangas.

Grupė „AVaspo“ skaičiuoja trijų metų istoriją, o pernai išleistas dvigubas cd/dvd albumas „Nėra okeano“ rodytas Lietuvoje, Ukrainos bei Vokietijos trumpametražių filmų festivalių konkursinėse programose ir Italijos galerijose.

Grupė „AVaspo“ savo muzikiniais eksperimentais visada manevruoja tarp kino, teatro bei muzikinių scenų. Instrumentinėmis kompozicijomis garsinę tokius klasikinius filmus kaip „Metropolis“, „Minia“ ir kt. per įvairius kino festivalius, toliau drąsiai eksperimentuoja ir klampius muzikinius ritmus pritaiko ne tik kinematografijos, bet ir šokių aikštelėje.

Avaspo sudėtis:

Gabrielė Labanauskaitė (tekstai, vokalas)
Vladas Dieninis (būgnai, perkusija, semplai)
Rytis Koreniukas (sintezatorius, lūpinė armonikėlė, balsai)
Aivaras Ruzgas (sintezatorius, programavimas)
Pavelas Kostiukovas (gitara)

httpv://www.youtube.com/watch?v=zI7uEkkeupU

Gruodžio 10 d. (penktadienis) – 21 val. – Kablio vaiduokliu pasipuošęs požeminis klubas XI20 (Kauno ir Aguonų gatvių sankirta)

Iėjimas/parama atlikėjams: 10Lt

Po pristatymo – kosminė „AVaspo Instrumental” programa.

Vakaro metu turėsite galimybę įsigyti naują albumą kompaktinės plokštelės pavidalu.

www.avaspo.lt

nuotraukų autorius D. Jurevičius

p.s. O kvietimų ar albumo (o gal abiejų) dovanai laukite per G. facebooką.

Sveiki, mieli bičiuliai – vienaip ar kitaip sutikti, vienur ar kitur surasti, bet vienodai brangūs ir mieli!

Namų muzikavimo kompanija „Ilgumos” šį šeštadienį (12.11) tikisi pažymėti savo gimtadienį. Viskas vyks baro „Būsi trečias” (Totorių g. 18) kiemo salikėje, kur  renkamės nuo 17 val.

Ką pažadame?

Puikius svečius: šmaikštažodį, bet lyriką Šarūną Černiauską (labiausiai mėgsta dainuoti apie tiltus, damas ir gatves) bei Merkinės kalnų ir pelkių kompaniją „Kukumbalį” arba tris brolius Černiauskus su vieno iš jų šeima (dainuoja apie merginas, raganas, karžygius ir gabijas)

Tris tortus. Nes mums juk treji metai!

Jaukumą. Nes juk namų muzika.

Įėjimą už ačiū. Bet labai svarbu, kad pasiimtumėte vilnones kojines ar šlepetes (Visus išausim. Po namus su žieminiais batais nevaikščiojama)

O mes patys… Žinoma, grosim, kaip čia progą praleisi…

Labai laukiame!

Jeigu netyčiom sklandote Facebook’e – renginio puslapis: http://www.facebook.com/event.php?eid=159971744045386&ref=mf

Jeigu pažįstate kitus, kam patinka namų muzika – prašom žinią perduoti.

Iki greito,

Ilgumos

Šį ketvirtadienį, gruodžio 9 dieną, menų fabrike LOFTAS lietuviški verpimo rateliai skleis neįprastus hipnotizuojančius garsus. Vos antrą kartą vilniečiams pristatomas audiovizualinis performansas “Verpimo ratelių electro sutartinės” – tai unikalus muzikinis pasirodymas, kurį sukūrė ir skirtingose erdvėse įgyvendina trys menininkai – muzikantas, grupės „Skamp“ narys Viktoras Diawara, skulptorius Mindaugas Tendziagolskis ir audiovizualinio meno kūrėjas Vaclovas Nevčesauskas.

Skirtingų meno sričių atstovai pasirodymų metu atskleidžia visiškai naujas verpimo ratelių pnaudojimo galimybes. Archaiškiems rateliams pritaikytos specialios jutiklinės technologijos rato sukimo judesį, greitį ir kryptį susieja su kompiuterio programų pagalba čia pat kuriamais muzikos garsais ir taip sukuria neeilinę muzikinę patirtį, įtraukiančią į užburiančią kelionę laiku.

“Verpimo ratelių electro sutartinės” – muzikinio ritmo performansas, kurio metu gerai atpažįstami senoviniai lietuvių liaudies instrumentai, magiška muzika ir naujos technologijos nustebina netikėta tarpusavio sinteze, akcentuojančia svaraus lietuviško muzikinio paveldo ir naujų meno
formų sąjungą.

Sudėtingą pasirodymo formulę perprasti sunku net ir pamačius, tačiau rezultatas pribloškiantis –
trys vyrai senoviniais verpimo rateliais kruopščiai „verpia“ tradicinę sutartinę modernių vaizdo projekcijų fone. Tai puiki lietuviškojo muzikinio paveldo ir šiuolaikinio meno sintezė, pristatanti kitokią lietuviškos kultūros sceną – inovatyvią, jautrią laikui ir naujoms idėjoms bei patrauklią labai įvairių meno sričių gerbėjams.

“Pasirodymų metu tik muziejaus atributu ar amatų mugių dalyviais laikomi verpimo rateliai atgyja naujam gyvenimui ir naujai paskirčiai – sujungti lietuvių liaudies garsus su dabartine modernia muzika ir parodyti, jog šie du visiškai skirtingi muzikos tipai gali puikiai egzistuoti drauge ir praturtinti lietuviškos muzikos sampratą nauja meno forma”, – sako vienas iš projekto sumanytojų Viktoras Diawara.

Pirmasis verpimo ratelių sutartinių performansas įvyko Šv. Ignoto bažnyčioje festivalio „Skamba skamba kankliai metu” šiemet ir iškart susilaukė ypatingo dėmesio. Antrajam, nemokamam pasirodymui menininkai kviečia visus, norinčius patirti visiškai netikėtą garsų ir vaizdų dėlionę.

Šis unikalus reginys vyks menų fabrike LOFTAS – industrinėje Vilniaus Naujamiesčio erdvėje, kuri dar labiau sustiprina bendrą pasirodymo nuotaiką ir šiuolaikinio bei etninio meno sandūrą. Pasirinkta vieta – neatsiejama reginio dalis, kuri pasirodyme dalyvaus lygiagrečiai su kitais pasirodymo elementais. Tuo pačiu tai bus puiki proga vilniečiams ir miesto svečiams atrasti nepelnytai pamirštą Naujamiesčio rajoną.

PRAKEIKTIEJI

Pagal Eugene O`Neill`o pjesę „Gedulas tinka Elektrai”

Trijų dalių spektaklis. Trukmė: 3 val.

Režisierius – Artūras Areima

Scenografė ir kostiumų dailininkė – Kotryna Daujotaitė
Kompozitorius ir atlikėjas – Liudas Mockūnas

Vaidina: Toma Vaškevičiūtė, Tadas Gryn, Daiva Stubraitė, Arvydas Dapšys, Dainius Gavenonis, Saulius Sipaitis, Daumantas Ciunis, Indrė Patkauskaitė

Premjera – 2010 gruodžio 9 d.

Pagal amerikiečių dramaturgo Eugene O`Neill pjesę „Gedulas tinka Elektrai” pastatytas spektaklis pasakoja apie karą mažiausioje visuomenės grandyje – šeimoje. Kas turi atsitikti šeimoje, kad jos nariai vienas kitam taptų priešais? Iš kur atsiranda žmonos neapykanta vyrui, o dukros – motinai? Anot režisieriaus Artūro Areimos, neapykanta artimui yra amžina ir universali tema.

E.O`Neillo pjesės konflikto šaknys slypi dar Antikoje – dramaturgas savaip interpretuoja Aischilo trilogiją „Orestėja”. Tačiau Aischilo herojų motyvai yra aiškūs ir lengvai nusakomi, o E.O`Neillo pjesėje neapykantos šaltinis yra paslėptas giliau. Menonų šeimos tragedija yra kova su prigimtimi ir likimu. „Kiekvienas šeimos palikuonis vienaip ar kitaip bando išsivaduoti iš virš jo kybančio prakeiksmo, bet negali to padaryti – likimas veikia žmogų viduje”, – teigia A.Areima. Todėl labiausiai režisierių domina išsilaisvinimo aktas, herojų bandymas ištrūkti iš užburto amžino prakeikimo rato.

A.Areimą pjesė sudomino dar studijų laikais. Jau tuomet režisierius buvo numatęs vaidmenis konkretiems aktoriams. „Visą laiką žinojau, kad Tadas Gryn vaidins Oriną. Kartu dirbome pirmajame spektaklyje „Kelionė į kambario vidų”. Jis supranta tą temą, kuri kitiems yra labai sunki, ir gali eiti plona linija ant beprotybės ribos”, – sako A.Areima.

Spektaklyje vaidmenį atlieka ir žymus džiazo muzikantas Liudas Mockūnas. Saksofonu grojančiam džiazistui režisierius paliko vietos improvizuoti ir pačiam užčiuopti svarbiausias spektaklio temas. „Saksofonas yra jausminis instrumentas. Norėjosi ne lyrinės, o gyvos, klykiančios muzikos”, – teigia A.Areima.

Juodoji salė, 30-40 Lt, Tiketa
PREMJEROS DATA: 2010 gruodžio 09 d. 19.00
RENGINYS VYKSTA:
2010 gruodžio 09 d. 19.00
2010 gruodžio 10 d. 19.00
2010 gruodžio 21 d. 19.00

Jau šį ketvirtadienį, gruodžio 9 d., „Eko laboratorijos” dirbtuvėse, A.Jakšto g. 9, Vilniuje, startuoja atvirų durų dienos „Perdirbtos Kalėdos”. Tris ketvirtadienius iš eilės (gruodžio 9, 16 ir 23 d.) nuo 14 iki 19 val. „laboratorijos” lankytojus pasitiks „Eko laboratorijos” komanda, pasirengusi pakeisti nusistovėjusį požiūrį į dovanų pirkimą.

„Per kalėdinius apsipirkimus dažnai išleidžiame krūvas pinigų visiškai beverčiams niekučiams. Siekiame paskatinti žmones susimąstyti prieš perkant dovanas – galbūt prasmingiau yra pačiam sukurti originalią dovaną arba įsigyti perdirbtą gaminį. Todėl norime žmonėms padovanoti „Perdirbtas Kalėdas” – pasidalinti savo idėjomis, kaip perdirbti įvairius daiktus, ir suteikti progą įsigyti smagius ir kartu aplinkai draugiškus gaminius,” – mintimis dalinosi idėjos autorė Augusta Imbrasienė.

Atvirų durų dienose „Perdirbtos Kalėdos” svečiai galės ne tik įsigyti jau pagamintų daiktų iš antrinių žaliavų, bet ir apžiūrėti parodą, kurioje bus pateikti pavyzdžiai, kaip kai kurias dovanas galima susikurti namuose. „Eko laboratorijos” lentynose savo šeimininkų lauks rankinės, diržai, nuotraukų rėmeliai, piniginės, pagamintos iš reklaminių tentų, segės iš užtrauktukų, mediniai ženkliukai, vaikams skirta kolekcija: kelioninės pagalvėlės, antklodės, ūgio matuokliai iš nebalintos, nedažytos drobės. Taip pat „laboratorijoje” rasite šlepečių, darbo knygų viršelių, kalėdinių dekoracijų iš netipiškos medžiagos, gaunamos sumalus ir suklijavus tekstilės atraižas, kuri buvo pakrikštyta „Tekstilės maltiniu”. Parodoje bus pateiktos idėjos, kaip atnaujinti senas drabužių pakabas, nusipinti kilimėlį iš plastiko maišelių, kiekvieną savaitę atsiras vis kita instrukcija, ką galima pasigaminti iš laikraščio ir kt. „Eko laboratorijos” komanda mielai atsakys į visus su daiktų perdirbimu susijusius klausimus ir patars, kaip lengviau tai padaryti.

Kiekvieną ketvirtadienį „Perdirbtos Kalėdos” spinduliuos kalėdiniu jaukumu ir šiluma – lankytojai bus vaišinami natūralių žolelių arbata iš gydytojos Z. Tikuišienės vaistažolių ūkio bei namie keptais sausainiais. Specialiai atvirų durų dienoms buvo sukurta 10 skirtingų žolelių mišinių, kurių svečiai galės paragauti. „Eko laboratorija” pildys ir norus – kiekvienas apsilankęs atvirų durų dienose galės išsirinkti labiausiai į akį kritusį gaminį ir užkabinti savo norą ant eko-eglutės. Gruodžio 23 d. bus traukiamas laimingasis, kuris ir gaus dovanų pasirinktą daiktą.

„Eko laboratorija” – tai ekologinis meninis pilietinės iniciatyvos projektas, kurio tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į klimato kaitos problemą bei skatinti vartojimo mažinimą. Savo idėjomis, darbais ir gaminiais siekiame parodyti, kad draugiškumas aplinkai yra ne nuobodus ar labai sudėtingas, bet įdomus, kūrybingas ir perspektyvus.

Gruodžio 1 d. „Audronio Liugos produkcija“ kviečia į „Menų spaustuvėje“ rodomą Agniaus Jankevičiaus režisuotą spektaklį „Du vargšai rumunai, kalbantys LT“. Spektaklis sukurtas pagal ryškiausios šiuolaikinės lenkų rašytojos Dorotos Masłowskos pjesę „Du vargšai rumunai, kalbantys lenkiškai“.

Vieną tamsią naktį gerai pasilinksminusi porelė nusprendžia apsimesti vargšais rumunais (arba tiesiog čigonais), nes būti „vargšu rumunu“ reiškia – būti niekuo. Pramogos dėlei jie paima įkaitu pakeleivingą vairuotoją ir grąsina jį nužudyti. Tačiau netrukus „vargšai rumunai“ pavirsta atpažįstamais tipais – jaunu populiariu aktorium, garsiame televizijos seriale vaidinančiu kunigą, ir vieniša motina, pašalpą už vaiko išlaikymą išleidžiančia svaigalams. Kelionė per gimtąją šalį jiems virsta tikru pragaru ir, patekę į virtinę netikėčiausių nutikimų, abu atsiduria ties bauginančia gyvenimo ir mirties riba…

Dorota Masłowska laikoma didžiausiu jaunosios kartos talentu lenkų literatūroje. Vos sulaukusi dvidešimties ji pelnė „Politikos“ paso premiją už 2002 metais pasirodžiusį romaną „Lenkų ir rusų karas po baltai raudona vėliava“, o 2006-aisiais jai atiteko prestižiškiausia Lenkijos literatūrinė premija NIKE už knygą „Karalienės povas“. Masłowska pastaruoju metu atsidūrė ir teatralų dėmesio centre. Jos pirmoji pjesė „Du vargšai rumunai, kalbantys lenkiškai“ pastatyta Varšuvoje, Londone ir Berlyne. Didelio pasisekimo Lenkijoje sulaukė naujausia Masłowskos pjesė „Tarp mūsų viskas gerai“, kurią Varšuvos „Rozmaitosci“ teatre režisavo Grzegorzas Jarzyna.

A.Jankevičiaus „Du vargšai rumunai, kalbantys LT“ – tai socialinis tragifarsas su šiandieninės Lietuvos realijom. Spektaklyje susitinka trijų kartų aktoriai. Apsimetėlius „rumunus“ vaidina Paulius Tamolė ir Agnė Ramanauskaitė. Fantasmagoriškus jų kelionės palydovus įkūnija Gediminas Girdvainis, Jolanta Dapkūnaitė ir Aldona Vilutytė. Visi jie yra mūsų laikų pasaulio aukos, pasiklydę tarp socialinių kaukių ir tikrosios savo tapatybės.

Nors pjesėje yra daugybė iki ašarų juokingų situacijų, jos autorė pripažįsta, kad tai, ko gero, liūdniausia istorija, kurią jai yra tekę parašyti. „Pirmoji pjesės dalis yra apie dviejų jaunų žmonių karštinę ir beprotystę, antroji – apie jųdviejų staigų prabudimą kažkur Lenkijoje, apie netikėtai užklupusią vienatvę, susvetimėjimą ir kovą už gyvenimą. Pjesė kalba apie emocijų žiemą ir apie „rumuniją“ žmonėse šiandien“, – sako Masłowska.

Režisieriui Agniui Jankevičiui ši pjesė – „tai kelionė į savo tikrąjį aš, apsivalant nuo to, kuo jie gyvenime apsimeta, nuo vaidmenų, kuriuos jie vaidina prieš kitus. Man šis spektaklis yra ieškojimas atsakymo į klausimą – kas aš esu“.

ALP info

Šventinės klasikos festivalį „Salve Musica“ gruodžio 3 dieną, penktadienį, 18 valandą pradės Lietuvos nacionalinės filharmonijos kolektyvas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Koncerte „Amžinai gyvos muzikos šventė“ orkestrui diriguos Georgas Markas (Austrija). Pirmoje dalyje bus atlikta Ludwigo van Beethoveno Uvertiūra „Koriolanas“ bei III-sis koncertas fortepijonui ir orkestrui, kurio solo partiją paskambins Daumantas Kirilauskas. Po pertraukos klausysimės Roberto Schumanno IV-sios simfonijos.

Tiek filharmonija, tiek jos simfoninis orkestras šiemet skaičiuoja 70-uosius veiklos metus. Jubiliejiniam sezonui pasirinkusi moto perpetuum mobile Filharmonija tiesia nuorodą į istoriją ir akcentuoja nenutrūkstamą sezonų kaitą.

LNSO 1940 metais įkūrė kompozitorius, dirigentas ir pianistas Balys Dvarionas. Nuo 1964 metų orkestro meno vadovo ir vyriausio dirigento pareigas eina Juozas Domarkas. Solidus 96 asmenų kolektyvas kasmet surengia apie 50 koncertų Filharmonijos Didžiojoje salėje ir kitose Lietuvos scenose, taip pat aktyviai gastroliuoja užsienyje.

Per ilgus metus susiformavo savitas LNSO interpretacinis braižas, padėjęs pelnyti publikos ir kritikos simpatijas, buvo sukauptas didžiulis repertuaras. Jo pagrindą sudaro klasikinė ir romantinė muzika, paįvairinama ryškiomis XX a. partitūromis ir lietuvių kompozitorių simfoninių opusų premjeromis. Plati repertuaro amplitudė nusako orkestro pajėgumą bei svarbią vietą Lietuvos kultūriniame gyvenime.
G. Marko repertuare daug dėmesio skiriama rusų kompozitoriams, jį taip pat domina vokiečių ir austrų autorių kūryba. Koncertinę veiklą dirigentas derina su pedagogika: vadovaudamas Vienos konservatorijos dirigavimo klasei modernias atlikimo technikas jis jungia su vienietiška tradicija.

D. Kirilauskas yra nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatas, koncertavęs įvairiose Europos valstybėse ir Šiaurės Amerikos žemyno šalyse. Šalia klasikos jis groja ir šiuolaikinę muziką.
Uvertiūrą „Koriolanas“ L. van Beethovenas sukūrė įkvėptas austrų dramaturgo Heinricho Josepho von Collinso to paties pavadinimo tragedijos. Kūrinio centre – tragiška Koriolano, išguito iš Romos, o paskui privertusio šį miestą drebėti, figūra. Audringas uvertiūros muzikinis pasakojimas artimai siejasi su literatūriniu siužetu.
Savo penkiuose koncertuose fortepijonui ir orkestrui Beethovenas praplėtė instrumento galimybes, taikė naujas technikas bei siekė simfoniškumo. Kūriniai tapo ilgesni, virtuozinis pradas buvo pajungtas meninės išraiškos tikslams. Be to, jis pirmasis pradėjo užrašinėti kadencijas, nepalikdamas solistui galimybės brautis į autorinį tekstą.
Trečiąjį koncertą kompozitorius parašė savo mėgstama c-moll tonacija, kuri jam asocijavosi su heroika, dramatizmu. 1803 metais įvykusią kūrinio premjerą skambino pats autorius.

R. Schumanno IV-oji simfonija, lyginant su autoriaus fortepijoniniu palikimu, „klasiškesnė“, jos ritmika ir harmonija paprastesnė, melodija aiškesnė. Tačiau šioje simfonijoje yra naujovių: visos keturios dalys atliekamos be pertraukos, jas sieja pasikartojančios temos. Kūrinyje dominuoja lyrinis charakteris.

„Amžinai gyvos muzikos šventė“ pradeda festivalį nemariosios klasikos kūriniais, teigiančiais vertybių pastovumą. Tai svarbu jausti tiek per šventes, tiek kiekvieną dieną. Įsimintinų įspūdžių!

KKO informacija
Parengė Loreta Narvilaitė

Kino edukacijai vis didesnį dėmesį skirianti „Skalvija“ žiūrovus kviečia į specialų paskaitų ciklą „7 pokalbiai apie „Baltą kaspiną“. Šis ciklas yra skirtas didelio atgarsio sulaukusiam austrų kino režisieriaus Michaelio Haneke‘s filmui „Baltas kaspinas“, kuris nuo lapkričio 26 d. sukasi „Skalvijos“ ir „Pasakos“ kino teatrų repertuaruose. Nuo gruodžio 2 d. iki sausio 20 d. kiekivieną ketvirtadienį „Baltą kaspiną“ pristatys 7 skirtingų profesijų lektoriai, kurie po seansų kvies žiūrovus aktyviai dalyvauti paskaitose bei diskutuoti. Diskusijose žiūrovai galės dalyvauti nemokamai.

„Didžiuoju provokatoriumi vadinamas M. Haneke kelia sumaištį žiūrovo galvoje ir palieka daugybę neatsakytų klausimų, kurie verčia diskutuoti, kalbėtis ir ieškoti atsakymų. Kadangi progų pasikalbėti apie matytą filmą nėra daug, nusprendėme pakviesti žiūrovus panagrinėti šį filmą įvairiais aspektais – nuo religinių iki filosofinių“, – kalbėjo V. Levickaitė.

„7 pokalbius apie „Baltą kaspiną“ gruodžio 2-ąją pradės dvasininkas Mindaugas Pikūnas, kuris palies teologinį filmo aspektą, o po savaitės apie filmą, kaip apie ironišką politinio puritonizmo krizės alegoriją, kvies diskutuoti publicistas Karolis Klimka. Pasak jo, apie „senosios tvarkos“ krizę kalbantis filmas aktualus ir Lietuvai.

Gruodžio 16 d. „Baltame kaspine“ juntamas „totalitarizmo ištakas“ nagrinės kultūros istorikė Lina Kaminskaite-Jančorienė, o dar kitą ketvirtadienį apie intymią tironiją ir jos ženklu tapusį baltąjį kaspiną prabils kultūrologas Artūras Tereškinas. Tuo tarpu psichologas Paulius Skruibis kelia klausimą, ar prievarta gali būti morali ir kokią kainą turime sumokėti už dorovingumą, kuriame nėra vietos atleidimui. Apsilankyti jo paskaitoje „Skalvijos“ žiūrovai galės sausio 6 d. vakarą.

Kino kritikas Vaidas Jauniškis sausio 13 d. „Balto kaspino“ žiūrovus kviečia į paskaitą ironišku pavadinimu „Nekaltos visuomenės kritika“. Pasak jo, M. Haneke, kaip tikras austrų kultūros atstovas, negali nematyti už blizgančio šalies fasado pūvančio gyvenimo ir netiesiogiai kelia klausimą apie kultūros įtaką šiam procesui.

7 ketvirtadienius truksiantį paskaitų ciklą sausio 20 d. vainikuos filosofės Audronės Žukauskaitės paskaita „Politinis įvykis kaip nereprezentuojama meno dimensija“, kurios metu filosofė gilinsis į filme juntamą fašizmo ideologijos gimimą.

Daugybę apdovanojimų pelnęs „Baltas kaspinas“, tarp jų – ir Kanų „Auksinę palmės šakelę“ (2009 m.), nukelia žiūrovą į kaimą šiaurės Vokietijoje prieš pat I-ojo pasaulinio karo pradžią. Ramiai gyvenančią vietos bendruomenę šokiruoja paslaptingi žiaurūs išpuoliai, kurie kelia vis didesnį nerimą.

„Skalvijos“ žiūrovai galės pamatyti ir ankstesnius šio austrų kino kūrėjų darbus – programoje bus parodyta medijų poveikį žmonėms kritikuojanti juosta „Smagūs žaidimėliai“ („Funny games“, 1997 m.) ir jos perdirbinys „Pakvaišę žaidimai“ („Funny Games“, 2007 m.) bei E. Jelinek romano ekranizacija „Pianistė“ (2001 m.).