Temos Archyvai: Kinas

Vilniuje visą savaitę svečiuosis Kauno kino festivalis

akacijos

Laikinojoje sostinėje pagreitį įgavęs penktasis Tarptautinis Kauno kino festivalis nuo pirmadienio, spalio 3 d., pradeda savo programą rodyti ir Vilniaus kino teatruose. Festivalio filmai bus rodomi „Skalvijos“ kino centro ir „Pasakos“ kino teatro ekranuose, o savaitgalį į specialių programų peržiūras pakvies ir Nacionalinė dailės galerija.

„Kauno kino festivalio viešnagė Vilniuje jau tapo tradicija, laukiama daugelio sostinės kino žiūrovų. Tačiau įvyko reikšmingas pasikeitimas – jei anksčiau filmų juostos į sostinę keliaudavo tik pasibaigus visiems seansams Kauno kino teatruose, tai šįmet į Vilnių jos bus atvežtos anksčiau. Taigi kino filmai Vilniuje ir Kaune bus rodomi vienu metu iki pat spalio 9 dienos“, – pažymi Ilona Jurkonytė, Kauno kino festivalio direktorė.

Sostinėje bus sukamos ne tik įprastų Tarptautinio Kauno kino festivalio programų „Platus kampas“, „Tapatumai“, „Visos mūzos“, „Muzika keičianti pasaulį“ juostos, bet ir pristatomos retrospektyvinės programos „Kino aukso amžius: Slovakų naujoji banga“ bei unikali Jono Meko sudaryta avangardinio moterų kino programa.

Tarptautinis Kauno kino festivalis vilniečiams žada įdomių susitikimų su užsienio kino kūrėjais. Spalio 6 d. 15 val. kino centre „Skalvija“ juostą „Virpuliai“ pristatys filmo prodiuseris Ingvaras Thordarsonas. „Virpuliai“ – tai istorija apie šešiolikmetį Gabrielių, ieškantį savo vietos šiame pasaulyje.

Tą pačią dieną 17 val. „Skalvijoje“ filmą „Akacijos“, šiemet pelniusį „Acid“, „Auksinės kameros“ ir jaunųjų kritikų apdovanojimus Kanų kino festivalyje, pristatys autorius iš Argentinos Pablo Giorgelli ir montažo režisierė, lietuvių kilmės kino kūrėja Maria Astrauskas.

Savaitgalį Tarptautinio Kauno kino festivalio ekranai nušvis ir Nacionalinėje dailės galerijoje. Čia bus rodomi įkvepiantys filmai apie kūrėjus ir jų kūrinius bei speciali Jono Meko avangardinio moterų kino selekcija. Sekmadienį, spalio 9 d. 15:00, Nacionalinėje dailės galerijoje savo naujausią juostą „Uždrausti jausmai“ pristatys bene geriausiai pasaulyje žinomas Lietuvos menininkas Deimantas Narkevičius. Visa Kauno kino festivalio programa Vilniuje: http://kinofestivalis.lt/lt/programa/Vilnius.

Antroji lietuviška premjera Kauno kino festivalyje: Vytauto V. Landsbergio „Partizano žmona“

Kauno kino festivalis džiaugiasi pristatydamas naujausią Vytauto V. Landsbergio filmą „Partizano žmona“. Išskirtiniame Kauno kino festivalio seanse Vilniuje dalyvavo pats filmo režisierius. Spalio 3 d., pirmadienį, filmą V.V. Landsbergis pristatys Kauno žiūrovams, o vėliau kartu su juosta ir Kauno kino festivaliu keliaus į Panevėžį ir Nidą.

Filmas pasakoja vieno garsiausių Lietuvos laisvės kovotojo Juozo Lukšos-Daumanto ir Nijolės Bražėnaitės meilės istoriją. 1948 metais Nijolė Paryžiuje susipažino su Juozu, o 1950 m. jie susituokė. Deja, po mėnesio jie buvo priversti išsiskirti visam laikui. Lietuvos partizanų vadas J. Lukša-Daumantas žuvo 1951 m. rugsėjį. 1953 m. į JAV gyventi išvykusi Nijolė iki pat 1957-ųjų nežinojo apie vyro žūtį…
„Didžiuojamės galėdami šių metų festivalyje pristatyti jau antrą lietuviško kino premjerą. Vytauto V. Landsbergio filmas – tai istorija apie sudėtingą mūsų šalies istorijos tarpsnį, papasakota per tragiškus asmeninius likimus“, – sakė Tarptautinio Kauno kino festivalio direktorė Ilona Jurkonytė.

„Partizano žmona“ – jau antrasis Vytauto V. Landsbergio filmas apie partizaną Juozą Lukšą-Daumantą. „Pirmasis filmas – „Baladė apie Daumantą“ – buvo kitoks. Jame Juozo Lukšos bendražygiai ir artimieji padėjo rekonstruoti Juozo Lukšos biografiją nuo vaikystės iki pat žūties. Ten ypatingas dėmesys skiriamas painioms mirties aplinkybėms, išdavystei, o meilės tema atspindėta tik fragmentiškai, – pasakojo režisierius V.V. Landsbergis. – Vėliau, išsamiai susipažinęs su unikaliu epistoliariniu kūriniu – Juozo Lukšos-Daumanto „Laiškais mylimosioms“ supratau, kad prie meilės temos turėsiu grįžti. Nes tokios romantiškos, pakilios meilės šiais laikais retai kur besutiksi. Tad šis filmas yra ne apie karą, o apie meilę karo metu.“

Lietuvoje vasarą viešėjusi Nijolė Bražėnaitė-Paronetto sakė: „Galbūt kitiems žmonėms mūsų meilės istorija pasirodys įdomi ir aktuali. Manau, kad Lietuvai reikia prisiminti už ją kovojusius tautiečius ir jų istorijose atrasti stiprybės sau, dėl to grįžusi tėvynėn neatsisakau apie tai kalbėti.“

„Partizano žmona“ Kaune bus rodoma spalio 3 d. “Žalgirio arenoje“, spalio 10 dieną – Panevėžio kino teatre „Garsas“, spalio 13 d. Nidos kino teatre „Agila“.  Visose peržiūrose su žiūrovais susitiks ir režisierius Vytautas V. Landsbergis.

Kauno kino festivalis kviečia atrasti slovakų kino naująją bangą

Ką tik prasidėjęs Tarptautinis Kauno kino festivalis ragina atrasti vieną įdomiausių kino istorijos tarpsnių ir kviečia į slovakų kino retrospektyvą „Naujoji banga“. Šventinis retrospektyvos atidarymas vyks rytoj, rugsėjo 29 d. 19 val. „Žalgirio“ arenoje.

Apie itin kūrybingą slovakų kino amžių plačiau sužinota tik devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai Čekoslovakija išsivadavo iš socialistinio režimo. Iki tol 7-ajame dešimtmetyje sukurti filmai buvo dangstomi nuo žiūrovų, o jų autoriai ilgus metus ignoruojami. Šiandien slovakų naujosios bangos filmai vertinami už estetiką ir idėjas bei, kartu su čekų kino kūrėjų darbais, laikomi „Čekoslovakijos kino stebuklu“.
Kauno kino festivalyje bus parodyti tokie svarbiausi slovakų naujosios bangos filmai kaip visiškai naują požiūrį į istoriją atvėręs Štefano Uherio filmas “Saulė tinkle“, taip pat tarptautinį pripažinimą pelnęs kitas šio režisieriaus filmas „Vargonai“. Kūrybingiausio slovakų kino laikotarpio filmai itin skirtingi: vieni jų, tokie kaip Peterio Solano „Boksininkas ir mirtis“, nagrinėja sudėtingas moralines problemas ir tamsiausias žmonijos istorijos atkarpas, kiti – ypač jaunesnės kartos režisierių Jurajaus Jakibisko ir Eliaso Havettos kūriniai „Gyvenimo viršūnė“ ir „Šventė botanikos sode“ – siekia žaismingai ir spontaniškai provokuoti rimtą komunistinęs tikrovės kaukę.

Retrospektyvos pristatymo vakarą išvysime Martino  Šulíko dokumentinio filmo „25 metai po šešiasdešimtųjų“ I-ąją dalį, pasakojančią, kaip „Čekoslovakų naujoji banga“ sugriovė kine įsišaknijusius stereotipus ir paliko reikšmingą žymę pasaulinio kino istorijoje.

Pasak slovakų naująjosios bangos kiną pristatančios festivalio programos sudarytojo Tomo Tengmarko, sumanymas šiemet festivalio žiūrovams parengti šią retrospektyvą kilo pamačius, kad nors dalį Čekoslovakijos kino „aukso amžiaus“ filmų Lietuvos žiūrovai neabejotinai yra matę, geriausiai žinomi yra būtent čekų režisieriai, o slovakų palikimas dar neatrastas. „Norime atkurti pusiausvyrą ir ši retrospektyva  su režisierių Dušan Hanák,, Peter Solan, Eduard Grečner, Juraj Jakubisko filmais yra mūsų dėmesys platesniam kino istorijos supratimui,“ – sakė T. Tengmarkas.

Retrospektyvos pristatyme Kauno kino festivalio žiūrovams dalyvaus ir sveikinimo žodį susirinkusiems tars Slovakijos ambasadorius Rygoje Dušanas Krištofíkas. Savo dalyvavimu Tarptautinio Kauno kino festivalio žiūrovus pagerbs ir Slovakijos kino instituto tarptautinių ryšių atstovė Katarina Tomková bei vienas slovakų Naujosios bangos režisierių Dušanas Hanákas. Pastarasis šiandien 17 valandą Kauno kino festivalio žiūrovams pristatys savo filmą „Diagnozė 322”.

 

VDFF2011 pristato: Gyvenimas per dieną (Rež. Kevin Macdonald, Natalia Andreadis) [2011]


„Gyvenimas per vieną dieną“ – Kevino Macdonaldo filmas, išsiskiriantis savo neįprasta forma. Jis sumontuotas iš atskirų atrinktų vaizdo įrašų (iš viso siųta jų buvo per 80 tūkstančių), kuriuos filmavo ir siuntė „Youtube“ vartotojai 2010-ųjų liepos 24-ają. Kitaip sakant, šis filmas – tarsi didelis eksperimentas, kurio dalyviais tapti galėjo visi norintys.

Filmas emociškai gana paveikus. Ekrane matomi gyventojai iš įvairių Žemės kampelių, nors ir turi savitus ritualus ar įpročius, tačiau visi yra labai panašūs. Lengva jausti visą žmoniją vieninjančius bendrus dalykus – laimę, meilę, baimę, skausmą, bendravimą ar tiesiog… pusryčius. Visos šios temos filme gana aiškiai suskirstytos ir atskirtos. Gal dėl to ir sukelia nuostabą/pasibaisėjimą nužudomo gyvulio scena, kuri tarsi nukrenta iš dangaus ir bent trumpam žiūrovo sąmonėje priverčia atmesti visą galima žmogiškumą. Toliau skaityti VDFF2011 pristato: Gyvenimas per dieną (Rež. Kevin Macdonald, Natalia Andreadis) [2011] →

VDFF 2011 pristato: „Šis tas apie Gruziją“ („Something about Georgia“, rež.: Nino Kirtadzé, 2010 m.)


Gruzija – valstybė, dydžiu ir istorinėmis aplinkybėmis turinti nemažai panašumų su Lietuva. Nors Sovietų Sąjunga žlugo dar 1991 m., tačiau kai kurie „didžiosios meškos“ politiniai žaidimai bei kiti blogi įpročiai nesiliauja bujoti iki šiol. Todėl, kai 2008 metų rugpjūtį pasiekė žinia apie karą tarp Rusijos ir Gruzijos, manau, didžioji dalis postkomunistinių valstybių sunerimo ne tik iš solidarumo. Toliau skaityti VDFF 2011 pristato: „Šis tas apie Gruziją“ („Something about Georgia“, rež.: Nino Kirtadzé, 2010 m.) →

VDFF2011 pristato: Bokso salė / Boxing Gym (Rež. Frederick Wiseman) [2010]


Prieš 16 metų profesionalus boksininkas R. Lordas Ostine, Teksaso valstijoje, atidarė sporto salę, kuri veikia iki šiol.

„Bokso salė“ – nėra jokia metafora ar gili mintis tarp eilučių, o iš tiesų visas 91 minučių, išskyrus kelis kadrus su urbanistiniu miesto kraštovaizdžiu, daugiau nieko nerodo, kaip tik bokso salę ir straksinčius, su savimi besiboksuojančius (taip, išties, iš šono panašu į kokią nors sunkią psichikos ligą) bei įvairiausio kalibro pratimus bedarančius žmones. Tiesa, jie tarpusavyje dar šnekteli kartais, pavyzdžiui, pasiskundžia, kaip sunku, turint šeimą, darbą, kasdien bėgiojant dar ir boksuotis. Bet jie palaiko vienas kitą, ragina siekti savo tikslų. Toliau skaityti VDFF2011 pristato: Bokso salė / Boxing Gym (Rež. Frederick Wiseman) [2010] →

Į Kauną sugrįžta Béla Tarras su savo naujausiu filmu „Turino arklys“ ir specialiais meistriškumo kursais


Tarptautinio Kauno kino festivalio organizatoriai pateiks siurprizą: Kaune antrus metus iš eilės lankysis vengrų kino režisierius Béla Tarras. Pasaulinio garso autorinio kino meistras pristatys ne tik šiemet vienu svarbiausių Berlyno kino festivalio prizu apdovanotą naujausią savo juostą „Turino arklys“. Kultinis režisierius Kaune į rankas paims kino kamerą ir praves specialius meistriškumo kursus jauniems kino praktikams.

B. Tarras tvirtina, kad vienu svarbiausiu Berlyno kino festivalio prizu „Sidabriniu lokiu“ bei FIPRESCI prizu įvertintas filmas „Turino arklys“ yra paskutinis jo kūryboje. Režisierius sako jaučiąs, kad toliau kurdamas filmus, pradėtų kartoti save, dėl to nusprendė po šio filmo sustoti ir atsidėti jaunųjų kūrėjų ugdymui.

Filmą įkvėpė istorija apie vokiečių filosofą Frydrichą Nyčę. Pasakojama, kad Turino mieste išvydęs valstiečio žiauriai mušamą paliegusį arklį, filosofas puolė prie skriaudžiamo gyvulio ir raudodamas jį apsikabino. Tai buvo pirmasis ženklas apie prasidedančią F.Nyčės beprotybę. B. Tarras filme leidžiasi į apmąstymus, kas nutiko legendiniam Turino arkliui…

„Praėjusiais metais festivalyje pristatėme Bélos Tarro filmų retrospektyvą ir padėjome Lietuvos žiūrovams atrasti šio įstabaus režisieriaus kūrybą. Pernykštės viešnagės metu su režisieriumi užsimezgė nuoširdi draugystė. Ypač didelį įspūdį jam paliko Kaunas ir jo Rotušės aikštė, pasak B. Tarro – viena gražiausių jo matytų miestų aikščių Europoje, – sakė Tarptautinio Kauno kino festivalio direktorė Ilona Jurkonytė. – Režisierius išpildė pažadą grįžti su naujausiu savo filmu ir praktiškai išmėginti Kauno kinematografiškumą su kino kamera rankose.“

Bendradarbiaudamas su MEDIA Desk Lietuva, Kauno kino festivalis pristato specialius Bélos Tarro kino meistriškumo kursus, kuriuos vengrų režisierius praves spalio 4 ir 5 dienomis Kaune. Galimybė dirbti su Europos kino legenda bus suteikta šešiems kino kūrėjams. Norintys kartu su B. Tarru ir kino kamera leistis į kino klajones po Kauną kviečiami kreiptis į festivalio organizatorius adresu info@kinofestivalis.lt iki rugsėjo 24 dienos.
Meistriškumo kursuose dalyvauti gali praktinės kino kūrimo patirties turintys režisieriai, scenaristai ar operatoriai, anksčiau sukūrę bent vieną trumpametražį filmą. Pirmoji meistriškumo kursų diena (spalio 4) bus skirta filmavimui Kaune, o antroji – nufilmuotos medžiagos montavimui.

Lygiai po metų, penktojo Tarptautinio Kauno kino festivalio metu Kaune bus surengtas specialus garsiausio Bélos Tarro filmo “Šėtono tango” seansas. 7 valandų trukmės juosta laikoma vienu svarbiausių 10-ojo dešimtmečio kino kūrinių, išplėtusiu kino kalbos ribas ir įkvėpusiu daugelį kitų režisierių.

Penktasis Tarptautinis Kauno kino festivalis vyks rugsėjo 27 – spalio 9 dienomis Kaune kino teatre „Cinamon“, „Žalgirio arenoje“ ir Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje. Spalio 3 – 9 dienomis Vilniuje, kino teatruose „Skalvija“ ir „Pasaka“ bei Nacionalinėje dailės galerijoje. Spalio 10 – 13 festivalis persikels į Panevėžio kino teatrą „Garsas“, o spalio 13 – 16 dienomis – vyks Nidos kino teatre „Agila“.

Daugiau informacijos www.kinofestivalis.lt

Visi norintys dalyvauti Bélos Tarro meistriškumo dirbtuvėse kviečiami teikti paraiškas iki rugsėjo 24 d. el. paštu info@kinofestivalis.lt

Paraiškoje privalo būti:
1. Idėjos pristatymas. Ne daugiau nei 200 žodžių;
2. CV anglų kalba;
3. Motyvacijos laiškas.
MEDIA Desk Lietuva ir Kauno kino festivalio organizuojamų Bélos Tarro meistriškumo kursų dalyviai privalo puikiai mokėti anglų kalbą. TKKF svečių koordinatorius gali pasiūlyti nuolaidas festivalio partnerio viešbutyje, dalyviams gyvenantiems ne Kaune, visos kelionės ir gyvenimo išlaidos nebus apmokamos. Visi dalyviai gaus festivalio akreditacijas.

Daugiau informacijos: Gintarė Kavaliūnaitė, tel. +370 610 05056, el. p.: gintare@kinofestivalis.lt; www.kinofestivalis.lt.

VDFF pristato: Kalti malonumai / Guilty Pleasures (Rež. Julie Moggan) [2010]


Vienu sakiniu: Nespręsk apie žmonių gyvenimą, pagal jų pateikiama jo viršelį.

Gal kažkam iš mačiusiųjų „Guilty pleasures” norėsis šūktelti „ei, juk ne apie tai filmas”, bet čia jau ir individualus reikalas, kokią istoriją įžiūrime rodomoje istorijoje. Julie Moggan užsikabina už „Mills & Boon” meilės romanų serijos. Skaitiniai tušti, seilėti ir nuspėjami, tačiau būtent tai ir yra jų sėkmės formulė – žmonėms to reikia. Arba to reikia moterims, kaip atrodo po filmo. Bet įdomiausia čia ne tai. Įdomiausia pamatyti, kas už viso to stovi, kaip tokios knygos paliečia paprastų žmonių gyvenimus. Nesinori perpasakoti penkių siužetinių linijų, kurias galite rasti oficialiame filmo aprašyme, tačiau kai kurias jų taip ir norisi apibūdinti vienu žodžiu: paradoksas. Paradoksas yra tai, kad apie 50 knygų serijoje parašiusi autorė Jill Sanderson iš tiesų yra pensininkas Roger Sanderson, nes, pasirodo, moterų autorių knygos geriau skaitomos. Paradoksas ir tai, kad per 200 serijos viršelių papuošęs modelis Stephen Muzzonigro, nepaisant kai kurių herojų nuomonės, kad tokio vyro norėtų kiekviena moteris, yra, kaip jis pats sako „tiek vienišas (vienas), kiek tik gali toks būti” ir nesugeba rasti antros savo puselės. „Gyvenimas prasideda ten, kur baigiasi knyga” sako viena herojė ir man tai primena kitą žinomą posakį „Gyvenimas yra tai, kas vyksta, kai mes kuriame planus”. Mes dažnai lyginame savo gyvenimus su gyvenimais tų, kuriuos pažįstame ar net knygų, filmų herojų gyvenimais, bet realiai – kiek juose tiesos, tikro gyvenimo? Žiūri ir savąjį ir galvoji: „velniai griebtų, koks jis nenusisekęs, va mano pažįstami yra ideali pora, kuriems visi pavydi, nes jie yra tobulai tinkantys vienas kitam”. Tuo tarpu vienas iš tos idealios poros galbūt irgi galvoja: „po velnių, kaip sunku, kai visi mus laiko idealia pora, o mes tokiais esame tik viešumoje, tuo tarpu grįžtu namo ir čia prasideda jeigu ne pragaras, tai bent pelkė”. Žmonės per daug susirūpinę svetimais viršeliais, kai tuo tarpu galėtų pasirūpinti savuoju turiniu. Tavo gyvenimas yra geras tiek, kiek jis geras tau, o ne tiek, kiek jis geras lyginant su kitais. Lyginimas neturi pabaigos. Va būčiau, kaip Tom Cruise… O būtum, ir kas ten žino, ar norėtum būti – kas ten žino, kuo jis norėtų būti?

Kita vertus, svajoti nedraudžiama, nes viskas prasideda nuo svajonės (kad ir apie abstrakčiai geresnį gyvenimą) arba, kaip sako Roger Sanderson: ‘‘I’ve got nothing against a happy ending’’.

Daugiau apie šį ir kitus Vilniaus dokumentinių filmų festivalio filmus:
www.vdff.lt