Vienu sakiniu: Istorija apie santykius, įsipareigojimus ir monotoniją papasakota NY indie stiliumi.
Dana Adam Shapiro (kurio sąskaitoje vienas žymiausių pastarojo dešimtmečio dokumentinių filmų „Murderball”) Tribeca festivalyje, kuriame NY kinematografui skiriamas ypatingas dėmesys, savo juostai uždirbo „Best New York Narrative” apdovanojimą. Aplinkos autentiškumas, kuriame organiškai atsiskleidžia ir aktoriai, maloniai nuteikia akį, o protui čia paliekamas klausimas apie ribą tarp monotonijos ir monogamijos. Porelė niujorkiečių, žiū, netrukus peržengs trečios dešimties slenkstį ir tuo pačiu įžengs į vedybinio gyvenimo erdvę, tačiau klausimas ar tai, ką jie daro yra tai, ko jie trokšta, ar tai, ką reikia daryti? Vieną akimirką jiems nusispjaut į tai kokios spalvos bus kvietimai į vestuves, kitą vienas jų žibina akis į parke nufotografuotą seksualią blondinę, nors jo draugė guli ligoninėje. Ar tai, ko trūksta, tai tiesiog „spice up your life?”, nes visi taip gyvena ar tiesiog pasakyti „ne” ir padėti tašką istorijoje, kuri daugiau metraštis nei epas? Toliau skaityti Namų k/t: Monogamy (Rež. Dana Adam Shapiro) [2010] →

Vienu sakiniu: Prancūzų trigrašis tema „kaip aš papuolęs į nusikalstamo pasaulio schemą per 24 valandas išgelbėjau savo šeimą”. Gydytojas išgelbėja pacientą, kuriam kažkas perpjauna dirbtinio kvėpavimo vamzdelį. Nuo tos akimirkos jis pats neatgauna kvapo, nes išgelbėtojo draugelis pagrobia jo nėščią žmoną ir grasina ją nužudyti, jeigu daktarėlis slapta neištrauks jo draugelio iš ligoninės, o iš kitos pusės nerimsta ir tie, kurių piktiems tikslams pasiekti perpjauti kvėpavimo vamzdelio neužteko. Taip ir bėgioja Samuel Pierret bėgiojimo metu sužinodamas vis suktesnius ir suktesnius mechanizmus, kuriuose policininkai yra nusikaltėliai, o nusikaltėliai yra policininkai (ar kažkaip panašiai). Po kurio laiko Holivudas šio filmo pagrindu susuks poros valandų blockbusterį, o prancūzai visa tai supakavo į 88 minutes. Toliau skaityti À bout portant / Point Blank (Rež. Fred Cavayé) [2010] →

Namudinė drama iš Norvegijos. Namudinė ir ta prasme, kad puikiai tinka žiūrėjimui namuose (ne taip gaila, kad nerodo kokiam festivalyje) ir ta, jog visas veiksmas vyksta dviejuose namuose – pilkos provincijos miestelio poros gyvenimą praskaidrina kaimynystėje apsistojusi pora iš didmiesčio. Pastarieji atrodo tobuli, pirmųjų gyvenimas gi atvykelių šviesoje atrodo kaip juodoji komedija, kai žaidžiant žaidimą iš serijos „kiek aš pažįstu savo porą?” aiškėja, kad jis net nepastebėjo kokius apatinius ji apsivilko prieš pusvalandį jo akyse, o ji net nesugeba suvokti kodėl jis išvis ją vedė. Ilainiui šis susitikimas atveria kur kas gilesnes žaizdas ir paslaptis, kas yra visai normalu, kai yra sudrumsčiamas stovintis vanduo. Toliau skaityti Namų k/t: Sykt lykkelig / Happy, Happy (Rež. Anne Sewitsky) →

Molunumas vizualaus meno gerbėjams ir prakeikimas siužetinio kino fanatikams. Režisieriai neslepia, kad jų įkvėpimo šaltinis – septyniasdešimtųjų italų giallo, kur detektyvinė istorija persipina su erotika. „Amer” tarytum matome tris mergaitės, virstančios moterimi, gyvenimo etapus. Visi jie nupasakoti taip, lyg iš pačios mergaitės perpektyvos. Čia nėra rišlaus pasakojimo, tik emocijos ir fantazijos – lyg siurealaus siaubo filmo „Alisa stebuklų šalyje” motyvais. Operatorius ir montuotojas neduoda laiko užsimerkti ir atsipalaiduoti, nes nuolat karpo vaizdus ir verčia stebėti detales. Būtent detales, nes bendrų planų čia ne tiek ir daug, o gal jie tiesiog ne tiek ir svarbūs. Lūpos, akys, žvilgsniai, apatinės kelnaitės pasimatančios pūstelėjus vėjukui. Ir viskas su baimės, įtampos, fantazijos prieskoniu – lyg vaikystėje patirti išgyvenimai taip ir nepaliktų visą gyvenimą. Vėl gi, labai gaila, kai tokį filmą reikia žiūrėti ne kino teatre, bet geriau jau taip, negu išvis ne. Toliau skaityti Amer (Rež. Hélène Cattet, Bruno Forzani) [2009] →

Patiko kažkur skaityta teisėjo iš JAV mintis, jog bausmė už viešosios tvarkos pažeidimą, turi atitikti paties nusižengimo turinį, t.y. jeigu paaugliai leidžia „bumčiką” naktį, tai bausmė jiems galėtų būti para klasikinės muzikos klausymo tarp baltų sienų. Panašia filosofija sukasi ir Kanae Minato romano ekranizacijoje, kuri į Pietų Korėjai būdingą stilingą fizinį žiaurumą („Kokuhaku” – japonų darbas), įneša ir psichologinį. Jaučiasi, kad Tetsuya Nakashima turi reklamų režisavimo rankeles, kurios čia matosi ir montavime, ir operatoriaus darbe, ir specialiuosiuose efektuose. Toliau skaityti Kokuhaku / Confessions (Rež. Tetsuya Nakashima) [2010] →

Filmas-nuostabi metafora, kuri turėtų kirsti visiems dėl santykių netobulumo bandžiusiems nerti ir nardantiems meilės trikampiuose bei tiems, kurie vardan teisingų santykių palaidoja tuos, kurių dėka yra gyvi. Javier Fuentes-León pasirinktas meilės trikampis nėra tradicinis – pagrindiniai herojai čia du vyrukai, vienas kurių laukia šeimos pagausėjimo. Aplinka tolerantiškumu neprimena Amsterdamo, tačiau homoseksualus aspektas čia tik būdas užaštrinti tai, kas yra „neteisinga”, tabu. „Contracorriente” kiek primena viena stipresnių „Kino pavasario” darbų „Baltosios pievos”, gal tik tiek, jog Javier Fuentes-León juosta vientisesnė, panašesnė į mini istoriją ir aktualesnė, tai yra kalbanti apie dalykus, kurie yra arčiau kiekvieno mūsų. Tikėtina, kad būtent todėl pernai „Contracorriente” laimėjo žiūrovų simpatijų prizą „Sundance” festivalyje.

httpvh://www.youtube.com/watch?v=gm1-tDY-esU

Man tai viena geriausių praėjusios „Scanoramos” juostų. Prireikia laiko, jog priimtum Radu Muntean primetamas žaidimo taisykles — laukdamas “kada pagaliau tai įvyks?” gali perdegti ir taip ir nepatirt orgazmo per visas tas pusantros valandos. Gi iš tiesų ilgos ir užtemptos scenos yra ne kas kita, kaip įtempto siužeto trileris. Nekalbu apie sceną pas stomotologą, kurioje susitinka pagrindinis filmo herojus ir dvi jo moterys (žmona bei meilužė), kuri iki taisyklių perpratimo atrodo jeigu ne nereikalinga, tai bent akivaizdžiai per ilga, tačiau kiekvienas epizodas, kuriame tarytum nieko neįvyksta, vyksta būtent tai — vengimas sprendimo, kuris neišvengiamai įskaudins vieną moterų. Kol sprendimas nepriimamas, gyvenimas lyg sustoja. Visiems.

httpv://www.youtube.com/watch?v=OCjgL0cEIxY