Iš tiesų, nežinau ar kinas gali būti „gonzo”, tačiau jis apie patrakusį amerikietį, kuris sukūrė tokį rašymo būdą. Apie tą, kuris mokykloje kėlė rūpesčių (kaip čia geriau išvertus „trouble maker”?), vėliau nuolat pykdavosi su darbdaviais, vartojo daug įvairių narkotikų, keletą metų praleido ant motociklo su „Pragaro angelais” (Hells Angels) ir tikrino amerikietišką svajonę tiek kūryboje, tiek gyvenime. Ir dar šis filmas apie tą, kuris supratęs, kad ir taip per ilgai gyveno, nusišovė prieš tai suprojektavęs ne tik monumentą sau, bet ir visas laidotuves. Toliau skaityti Gonzo kinas.
Temos Archyvai: Kinas
Scanorama 2008 programos apžvalga: Scanoramos naujienos.
Iki k/f „Scanorama 2008” lieka lygiai savaitė, o iki to laiko norisi perbėgti per pagrindines programas ir atsirinkti, ką verta pamatyti, o ką galima nukelti kitam gyvenimui. „Scanorama” jau seniai išlipo iš „po darbo” festivalio rėmų ir, tiesą sakant, net turėdami akreditaciją į visus filmus bei atostogas, visų pamatyti neturėtumėt šansų. Todėl aukoji žmogus laiką, peržiūrinėji imdb lankytojų atsiliepimus ir vertinimus, apdovanojimus kino festivaliuose, trailer’ius, pasikliauni patirtimi ir planuojiesi. Kad būtų lengviau, programą subjektyviai suskirsčiau į keturias dalis: 1) Filmus, kuriuos būtina pamatyti; 2) Filmus, kuriuos reiktų pamatyti; 3) Filmus, į kuriuos bilietus iš anksto pirkti pavojinga; 4) Filmus, kuriuos galima ignoruoti.
1. Filmai, kuriuos būtina pamatyti:
Trys filmai. „Balta naktis” – todėl, kad jo scenarijų rašė Anders Thomas Jensen, kurio plunksnai priklauso ir mano mylimiausia dogma „Atviros širdys” ir visų liaupsinami „Adomo obuoliai”. „Siaubingai laimingas” šiemet nusinešė pagrindinį „Karlovy Vary” festivalio prizą, o režisieriaus Henrik Ruben Genz braižas lyginamas su brolių Coenų. Galiausiai „Stalo teniso karalius” apdovanotas pagrindiniu „Sundance” prizu „World cinema” kategorijoje Toliau skaityti Scanorama 2008 programos apžvalga: Scanoramos naujienos.
Filtras: Geriausi k/f „Scanorama 2008” filmai pagal Gražiną Arlickaitę.
Iki k/f „Scanorama” lieka dvi savaitės ir tuos, kurie galvoja, kad dar yra laiko, nuoširdžiai perspėju – jo visai neliko. 16 programų, 125 filmai. Kadangi neinu į filmus aklai (į bet ką, bet patogiu laiku), tai vis tiek bandysiu kas kelias dienas įveikti vieną kita programą ir, žinoma, ją apžvelgti jums. Bet pirmojo įrašo vairą atiduodu k/f „Scanorama” direktorei Gražinai Arlickaitei. Prieš kelias savaites gavęs pranešimą spaudai, paprašiau jos iš kiekvienos programos išskirti po kelis geriausius filmus ir štai jie – iliustruojantys bendrą festivalio aprašą. Lengvo jums skaitymo.
„Scanoramos“ naujienos_____
Ryškiausiai nuskambėję naujausi filmai („Žmogus, kuris mylėjo Ingvę“, 2008, Norvegija; „Dar viena meilės istorija“, 2008, Danija; „Atšalę pusryčiai“, 2008, Norvegija; „Siena. 1918“, 2008, Suomija; „Siaubingai laimingas“, 2008, Danija; „Kovotoja“, 2008, Danija; „Vilkas“, 2008, Švedija ir kt), gausiai apdovanoti ir įvertinti savo šalyse bei pasaulyje praėjusių poros metų filmai Toliau skaityti Filtras: Geriausi k/f „Scanorama 2008” filmai pagal Gražiną Arlickaitę.
k/f NEPATOGUS KINAS pristato: „Širdys” (rež. Øyvind Sandberg).
– Būgnai yra geriau už merginas, – prie pusryčių stalo Per Erling sako savo kambariokui ir geriausiam draugui Kare Morten. – Kievienam savo, – replikuoja Kare.
Tikriausiai nesunkiai galite atpažinti tokio pokalbio konktekstą. Gal tik pasiteisinimus esate girdėję kitokius: man dabar svarbiau karjera, meilei neturiu laiko; man dar reikia laisvės – aš per jaunas, kad įsipareigočiau kažkam vienam/-ai. Bet tai negalioja Kare, kuris planuoja pasipiršti savo draugei Maybritt. Ir tai būtų eilinės meilės istorijos užuomazga, jeigu ne faktas, kad šiame filme režisierius Øyvind Sandberg fiksuoja dviejų Dauno sindromą turinčių žmonių istoriją. Dažnai jie patys žiūri kitaip į savo santykius, artimieji, bet, turbūt, dar dažniau – sveiki žmonės. Kai kas komentuodamas „Nepatogaus kino” reklaminius klipus net iškėlė mintį, jog vieną reikėjo skirti žmonėms su negalia – neva, būtent jų lietuviai bijo labiausiai. Aš pasakyčiau kitaip – lietuviai, kaip ir visi kiti, labiausiai bijo to, ko nepažįsta.
Ir čia aš prisimenu vienos filmo „Nes taip moko Biblija” herojės pasisakymą, kuriame ji teigia Toliau skaityti k/f NEPATOGUS KINAS pristato: „Širdys” (rež. Øyvind Sandberg).
k/f NEPATOGUS KINAS pristato: „Diktatorių medžiotojas” (Rež. Klaartje Quirijns).
Tęsiu k/f „Nepatogus kinas” filmų pristatymą. Naujas Klaartje Quirijns darbas neprivers išspausti ašaros, kurios gali pasirodyti „Ji – vaikinas, kurį pažinojau”, tai kitoks, bet ir vėl vertingas filmas. Geriausias to įrodymas – „Diktatorių medžiotojas” papuolė tarp devynių filmų, iš kurių Europos Kino Akademija (EKA) lapkritį išrinks geriausią metų Europos dokumentinį filmą.
„Jei nužudai žmogų – tave pasodina į kalėjimą, jei nužudai keturiasdešimt – tave uždaro į psichiatrinę ligoninę, bet jei nužudai keturiasdešimt tūkstančių – užsitikrini patogų gyvenimą tremtyje ir banko sąskaitą užsienio banke. Mes norime tai pakeisti“.
Filme „Diktatorių medžiotojas”, Klaartje Quirijns kartu su žmogaus teisių advokatu Reed Brody leidžiasi į dviejų metų kelionę po Afriką, Europą ir JAV, kad užfiksuotų istorinį žmogaus teisių gynėjų žygį – patraukti Čado diktatorių Hissène Habré baudžiamojon atsakomybėn, taip parodant visiem potencialiem diktatoriam, kad baigėsi tie laikai, kai galėjai apvogti ir „išskersti” dalį savo tautos, o senatvę leisti prabangiame pensionate Maljorkoje. Toliau skaityti k/f NEPATOGUS KINAS pristato: „Diktatorių medžiotojas” (Rež. Klaartje Quirijns).
k/f NEPATOGUS KINAS pristato: „Ji – vaikinas, kurį pažinojau” (Rež. Gwen Haworth).
Kaip jau ir minėjau, spalio 23 d. Vilniuje (vėliau Kaune ir Klaipėdoje) prasidės vienintelis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis – „Nepatogus kinas”. Iki tos datos dar turim laiko, tad pasistengsiu pristatyti kelis filmus, kuriuos esu matęs ir kuriuos dėl vienų ar kitų priežasčių būtina pamatyti.
Gal tai ir subjektyvus skirstymas, tačiau aš dokumentinius filmus skirstau į tris grupes: 1) tuos, kurių neverta žiūrėti; 2) tuos, kurie vertingi savo žiniomis/ informacija; 3) tuos, kurie vertingi sielai. Žinoma, egzistuoja daugybė tarpinių variantų, bet „Ji – vaikinas, kurį aš pažinojau” yra trečios grupės lyderis, grynuolis, etc. Ir šioje kategorijoje jis yra toks stiprus, kad nevalingai pagalvoji, jog turėtų būti išbrauktas iš konkursinių programų, nes filmas ir jo režisierė turi vieną nepermušamą „kozirį” Toliau skaityti k/f NEPATOGUS KINAS pristato: „Ji – vaikinas, kurį pažinojau” (Rež. Gwen Haworth).
Tarptautinis animacinių filmų festivalis „Tindirindis 2008″ (Spalio 20-26 d.).
Gėda, šiandien jau prasidėjo, o mes tik dabar pranešam – į Vilnių ir vėl sugrįžta geriausių nekomercinių animacinių filmų šventė. „Skalvijos” kino centre, Prancūzų kultūros centre, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, Lietuvos kinematografinininkų sąjungoje, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje vyks 6-asis Tarptautinis animacinių filmų festivalis „Tindirindis 2008″.
Šeštojo festivalio programa tikrai įspūdinga ir įvairiapusė, atskleidžianti šios meno rūšies vystymosi tendencijas ir naujausius ieškojimus. Šiais metais dar viena naujovė – tai animacinių video klipų iš įvairių pasaulio šalių konkursinė programa.
Konkursinės programos.
Trumpametražių konkursinių animacinių filmų programoje išvysime ir pasaulinę šlovę ir pripažinimą išsikovojusių animatorių filmus ir jaunų režisierių mažuosius šedevrus. 6-ojo Tarptautinio animacinių filmų festivalio programose daug puikių filmų, žiūrovams gali iškilti klausimas, kaip gi pasirinkti programas? Ką gi šiemet pasiūlys pasaulio animacinių filmų kūrėjai? Toliau skaityti Tarptautinis animacinių filmų festivalis „Tindirindis 2008″ (Spalio 20-26 d.).
k/f NEPATOGUS KINAS (spalio 23-lapkričio 9 d., Vilnius-Kaunas-Klaipėda).
Tema apie NEPATOGUS KINAS 2009 yra čia.