Temos Archyvai: Kinas

Kauno kino festivalis’o8 ir G. ieško kino kritiko, kuriam galėtų atiduoti akreditaciją į visus festivalio filmus.

Visų pirma, smagu žinant, kad rimti kino festivaliai gali gimti ne tik sostinėje. Antrą dublį šiemet darys „Kauno kino festivalis” (spalio 9-16 d.), kuris, džiugu, nepasididžiuos ir vėliau aplankys sostinę (spalio 16-20 d.).

Pernai, kai festivalis dar buvo tik kauniečiams, nesusilaikiau ir atlėkiau tik į Fatih Akino „Iš kitos pusės”, šiemet gi… Na, net atmestinai užmetus akį, matosi, jog žiūrėti bus ką. Ir šviežutėlis Jean-Pierre bei Luc Dardenne filmas „Lornos tylėjimas”, šiemet Kanuose laimėjęs apdovanojimą už geriausią scenarijų (taip, taip, būtent šį apdovanojimą pernai laimėjo Fatih Akinas), ir, atrodo, tik šiemet Berlynalėje pasirodęs Martin Scorsese filmas „Shine” apie grupę „Rolling Stones”, ir, bent jau pagal apdovanojimus, geriausias šių metų ispanų filmas „Vienatvė”, ir naujas Woody Allen darbas „Viki, Kristina, Barselona”, ir…

…liūdna tik, kad neturim, kas galėtų apie tuos filmus parašyti, nulėkti į pirmą seansą ir parekomenduoti atistrenkti iš kito miesto į sekantį ir pan. Bet… Tikim, kad ir Kaune yra žmonių mėgstančių kiną ir galinčių apie jį parašyti. Šiais laikais tikėtis, kad kažkas tai padarys iš vidinių paskatų jau neverta, bet ir nereikia. www.g-taskas.lt kartu su „Kauno kino festivaliu” siūlo unikalią galimybę laimėti akreditaciją į visus festivalio filmus. Toliau skaityti Kauno kino festivalis’o8 ir G. ieško kino kritiko, kuriam galėtų atiduoti akreditaciją į visus festivalio filmus. →

Muzika reklamoje: „Coca-Cola” & James Bond vs. Jack White („The White Stripes”).

Coca-Cola ir Jack White jau buvo susitikę ir to susitikimo rezultatas – ši Kanų reklamos festivalyje laimėjusi reklama. Dabar situacija kiek kitokia ir tas sutrumpinimas vs., anksčiau reiškęs „ar klipas išpopuliarina dainą, ar daina padeda atkreipti dėmesį į klipą?”, iliustruoja tai, ką NME rašo straipsnyje su antrašte „Jack White slams Coca Cola for using James Bond song”. Trumpai tariant, Jack White parašė muziką naujajam filmui su James Bond „Quantum Of Solace”, o su James Bond draugaujanti Coca-Cola pasiskolino dainą Coca-Cola Zero reklamai James Bond stiliumi. Štai rezultatas:

[youtube cuvW6f_IfBs]

Jeigu įdomu, oficialus filmo trailer’is atrodo taip: Toliau skaityti Muzika reklamoje: „Coca-Cola” & James Bond vs. Jack White („The White Stripes”). →

3 vertingi savaitgalio filmai: „Iš kitos pusės” (Rež. Fatih Akin), „Maištingoji Ana” (Rež. Julio Medem) ir „Garbė Režisieriui” (Rež. Takeshi Kitano).

Permetu akimis šių dienų k/t repertuarą ir neriu į G. archyvą „recycle’inti” apžvalgų – net du geri filmai iš „Kino pavasario” ir vienas įdomus darbas rodytas „Gala” festivalyje.

Iš kitos pusės (Auf der Anderen Seite) rež. Fatih Akin

Pirmą kartą pamatytas debiutuojančiame „Kauno kino festivalyje” (antrasis jau netrukus – spalio 9-20 dienomis; ir iš kart užbėgdamas įvykiams už akių pranešu, kad kitą savaitę pranešim kaip sumaniausios plunksnos kinomanas iš Kauno galės G. laimėti akreditaciją į visus festivalio filmus), man jis top5 liko ir vėliau Vilniuje vykusiame „Kino pavasaryje”.

Šį kartą Vokietijoje gyvenantis turkas Fatih Akin sumezga tokią istoriją, kurioje persipyna kelių abiejų minimų šalių gyventojų likimai, kad Kanams belieka jį apdovanoti už geriausią scenarijų. Tokių filmų siužetinė linija tuo pačiu ir itin primityvi, ir paini, ir neįtikėtina. žmonės gyvenime susitinka ir prasilenkia net nežinodami kokių aplinkybių sukūryje jie visi sukasi, bet kaip sakė vienas filmo “Magnolija” herojų apie varlių lietų: “taip būna”. toks ir Fatih Akino pasakojimas, kurio scenarijus, kaip minėtos “Magnolia” ar “Babelis” Toliau skaityti 3 vertingi savaitgalio filmai: „Iš kitos pusės” (Rež. Fatih Akin), „Maištingoji Ana” (Rež. Julio Medem) ir „Garbė Režisieriui” (Rež. Takeshi Kitano). →

Idėjos savaitgaliui: Sostinės dienos (Vilnius) vs. Zarasai – Lietuvos kultūros sostinė 2008.

vs.

Savaitgalis (prasidedantis penktadienį) numatomas turiningas. Bent jau vilniečiams (ar mes kalti, kad kitų miestų gyventojai taip kukliai prisideda prie www.g-taskas.lt turinio?). Pavyzdžiui, vesternai ir ore.lt muzika arba radijo stoties „Opus3” gimtadienis. Ir tai tik papildiniai prie pagrindinio reikalo – Sostinės dienų. O ten ir kinas (Projektas – „EKO KINAS“, festivalio „Tinklai 2007“ populiariausi filmai, etc.) ir, svarbiausia, muzika.

Nors kartais atrodo, kad Gruzijos motyvais pas mus jau imama manipuliuoti, penktadienį (21.00) mintys apie tai turėtų išsisklaidyti, kai Katedros aikštėje pasirodys mūsuose (Vilnius City Jazz) jau viešėjęs etno / jazz kolektyvas „The Shin”. Kas matė-girdėjo gal pasidalins prisiminimais-įspūdžiais, o likusieji gali nusiteikti tiesiog paspaudę „play”:

[youtube HE0Gu7C1O6w]

Po jų – britai „Kosheen”. Geriausi jų laikai su „Catch“, „Hide U“, „I Want It All“ ir „Hungry“ Toliau skaityti Idėjos savaitgaliui: Sostinės dienos (Vilnius) vs. Zarasai – Lietuvos kultūros sostinė 2008. →

Muzika reklamoje (ir ne tik): Сбербанк pristato…

Tuoj bus klipai, muzika, „Сбербанк”, bet dėl maloniai susiklosčiusių aplinkybių, kurios nunešė į nostalgiškus „Elekroniko nuotykių” ir „Viešnios iš ateities” laikus, leisiu sau būti ne toks konkretus…

Šiandien atradau, kad rusų „Сбербанк” (visai nekertantiem rusiškai išduodu – čia banko pavadinimas), kurio įvaizdis, atrodo, nenusileidžia mūsiškiam „Lietuvos draudimui” paleido kelis muzikinius klipus (kurių tekstinė dalis yra „į temą”), kurių viename ne kas kitas, kaip pats Борис Гребенщиков! Štai jis:

[youtube upB-epQDuKw]

Na, ir dar vieną klipą.. Su kažkieno daina… Va tik užsikabinęs už žinutės apie „Akvarium” lyderio pasirodymą reklamoje, taip ir nesugebėjau nulipti nuo to „dar vieno” klipo, su „kažkieno daina”. Ir kuo toliau žiūrėjau, tuo giliau į tai grimzdau: Toliau skaityti Muzika reklamoje (ir ne tik): Сбербанк pristato… →

Kinas po atviru dangumi – trečiadieniais [rugpjūčio mėnesio programa].

Kino po atviru dangumi prisukimas po truputį baigiasi. Rusijos ir Ukrainos kinas liko praeityje, o rugpjūtį bus proga paragauti baltarusiškos produkcijos (gi tikrai galėtų baltarusiškos virtuvės restoranėlis nepasididžiuoti – iš ambasados to tikėtis neverta, bo programoje laukia toks filmas apie vieną paskutiniųjų diktatorių – Lukašenka – jog…).

Bet apie viską iš eilės. Praleidžiam pražiopsotą, 6 d. rodytą, Richardo Viktorovo filmą „Trečioji raketa“ (1963 m.) ir važiuojam toliau (atsiprašau, kad tekstai kol kas rusų kalba – tikiuos, kad dauguma supras). Toliau skaityti Kinas po atviru dangumi – trečiadieniais [rugpjūčio mėnesio programa]. →

Kinas po atviru dangumi – trečiadieniais [liepos mėnesio programa].

Atėjo liepa, bet nemokamas „Kinas po atviru dangumi” (Mokytojų namų kiemelyje) 21.15 važiuoja toliau. Birželį matėt (na, galėjot matyti) Rusijos filmų programą, kitas mėnesis bus skirtas Baltarusijai, o šis – Ukrainos metas. Kol kas dedam informaciją, kurią turime, o vėliau, jeigu organizatoriai praturtins aprašymus, pridėsim – vis tik kinas senas ir vargiai ką be Kiros Muratovos galėčiau ramia sąžine rekomenduoti. Tiesa, ją – pažiūrėti būtina.

Liepos 2 d.
Petrovičius Dovženko – „Žemė“ (1930).

[youtube J_fpkJqKA3g]

Tai paskutinis režisieriaus nebylusis filmas, subtilia pasakojimo maniera atskeidžiantis tuometinės visuomenės „organizavimo“ tvarką, kolektyvines mąstymo idėjas ir šiame kontekste brestančias asmenines veikėjų dramas. Toliau skaityti Kinas po atviru dangumi – trečiadieniais [liepos mėnesio programa]. →

Patti Smith: kinas pankų mamytės garbei.

Patti – septintą dešimtį einanti grubių veido bruožų amerikietė, kuri iš ties vadinama pankų krikštamote. Daugiausia tokią ją galima matyti 2008 m. pristatomame S. Sebring‘o dokumentiniame filme „Patti Smith: Dream of Life”. Pavadinimas tyčioms ar ne sutampa su 1988 m. išleisto disko pavadinimu. Filmas nėra konkrečiai apie tuos metus ar tą įrašą. Gal tiesiog tas „Dream of Life” visapusiškai įprasmina heroję, kuri gyvena savo svajonių gyvenimą, kurios gyvenimas kažkieno svajonės ir taip tolyn.

Filmas iš tiesų sukurptas labai gražus ir įdomus dėl to, jog galima pamatyti gana daug archyvinių kadrų (tiek iš koncertų, tiek iš daugmaž asmeninio gyvenimo), taip pat įterpti jos pačios pamąstymai apie praeitį ir dabartį, draugus ir įkvėpėjus (tokius kaip William S. Burroughs ar Allen Ginsberg). Beje, čia į jos kūrybą galima pradėt žiūrėti kiek kitaip, jei esi skaitęs minėto Burroughs‘o novelę „Wild Boys: A Book of The Dead”, kurio veikėjas Jimmy ir jo patyrimai (tiesą pasakius, knygoje tokio nepamenu, bet net jei jo ir nebūtų, ten vis tiek yra pakankamai pašėlusių berniukų, kurie galėtų būti Jimmy) įkvėpė ne tik sukurti dainą bet ir iš esmės plačiai iliustruoja jos „laukiniškumą”. Toliau skaityti Patti Smith: kinas pankų mamytės garbei. →