Visų pirma, smagu žinant, kad rimti kino festivaliai gali gimti ne tik sostinėje. Antrą dublį šiemet darys „Kauno kino festivalis” (spalio 9-16 d.), kuris, džiugu, nepasididžiuos ir vėliau aplankys sostinę (spalio 16-20 d.).
Pernai, kai festivalis dar buvo tik kauniečiams, nesusilaikiau ir atlėkiau tik į Fatih Akino „Iš kitos pusės”, šiemet gi… Na, net atmestinai užmetus akį, matosi, jog žiūrėti bus ką. Ir šviežutėlis Jean-Pierre bei Luc Dardenne filmas „Lornos tylėjimas”, šiemet Kanuose laimėjęs apdovanojimą už geriausią scenarijų (taip, taip, būtent šį apdovanojimą pernai laimėjo Fatih Akinas), ir, atrodo, tik šiemet Berlynalėje pasirodęs Martin Scorsese filmas „Shine” apie grupę „Rolling Stones”, ir, bent jau pagal apdovanojimus, geriausias šių metų ispanų filmas „Vienatvė”, ir naujas Woody Allen darbas „Viki, Kristina, Barselona”, ir…
…liūdna tik, kad neturim, kas galėtų apie tuos filmus parašyti, nulėkti į pirmą seansą ir parekomenduoti atistrenkti iš kito miesto į sekantį ir pan. Bet… Tikim, kad ir Kaune yra žmonių mėgstančių kiną ir galinčių apie jį parašyti. Šiais laikais tikėtis, kad kažkas tai padarys iš vidinių paskatų jau neverta, bet ir nereikia. www.g-taskas.lt kartu su „Kauno kino festivaliu” siūlo unikalią galimybę laimėti akreditaciją į visus festivalio filmus. Toliau skaityti Kauno kino festivalis’o8 ir G. ieško kino kritiko, kuriam galėtų atiduoti akreditaciją į visus festivalio filmus.

vs. 
Kino po atviru dangumi prisukimas po truputį baigiasi. Rusijos ir Ukrainos kinas liko praeityje, o rugpjūtį bus proga paragauti baltarusiškos produkcijos (gi tikrai galėtų baltarusiškos virtuvės restoranėlis nepasididžiuoti – iš ambasados to tikėtis neverta, bo programoje laukia toks filmas apie vieną paskutiniųjų diktatorių – Lukašenka – jog…).
Atėjo liepa, bet nemokamas „Kinas po atviru dangumi” (Mokytojų namų kiemelyje) 21.15 važiuoja toliau. Birželį matėt (na, galėjot matyti) Rusijos filmų programą, kitas mėnesis bus skirtas Baltarusijai, o šis – Ukrainos metas. Kol kas dedam informaciją, kurią turime, o vėliau, jeigu organizatoriai praturtins aprašymus, pridėsim – vis tik kinas senas ir vargiai ką be Kiros Muratovos galėčiau ramia sąžine rekomenduoti. Tiesa, ją – pažiūrėti būtina.