Žinia, mūsų laukia Ennio Morricone koncertas, o ta proga „Kino pavasaris” ir Italų kultūros institutas (Universiteto g. 4, Vilnius) rengia rengia keturių filmų, kuriuose skamba maestro muzika peržiūrą. Birželio 30 d., 19.30 net nusimato susitikimas su svečiu iš Italijos, bet nuo šiandien iki tol mūsų kasdien 21.00 laukia kinas po atviru dangumi. Nors prastų filmų nenusimato, greta jau tikriausiai visiems matytos „Malenos” ir „Nuovo Cinema Paradiso”, griežtai rekomenduoju pamatyti „La Leggenda del pianista sull’oceano”.

Penktadienis, birželio 27 d., 21 val.
„Malena” (2000)

[youtube m1a89ECmUxE]

Kai tik Malena išeina į gatvę, kiekvienas miestelio vyras nebegali atitraukti akių nuo nuostabaus grožio, o visos moterys paleidžia liežuvius ir skleidžia paskalas. Vos tik pamatęs Maleną, berniukas Renato pirmą kartą gyvenime nesugeba išsiginti nuo užplūdusių keistų jausmų. Jis pradeda sekti savo svajonių merginą, norėdamas išsiaiškinti, kokia yra tikroji Malena, kurios vyras tragiškai žuvo kare. Toliau skaityti Ennio Morricone atvykimo proga – keturi nemokami itališki filmai po atviru dangumi. →

Tiems, kurių miego ritmas išsimuš per „Tebūnie naktis” renginius iš birželio 21 į 22 d., „Skalvija” siūlo užsukti į svečius birželio 22 d. (sekmadienį) 18.00, nes pas juos bus rodamas beveik aštuonių valandų trukmės vengrų kino avangardisto Bélos Tarro filmas „Šėtono tango” („Sátántangó”, 1994). Filmas, kuris sukurtas pagal László Krasznahorko romaną, nukelia į apleistą, pokomunistinį Vengrijos kaimelį. Laikas čia seniai sustojęs. Nesibaigiantys lietūs klampina žmones į snaudulio liūną. Vienintelis ko jie laukia ir tikisi, kad pasirodys Kažkas, kas juos pažadins ir gyvenimas vėl prasidės. Filmas sukurtas pagal tango schemą – šeši žingsniai pirmyn, šeši atgal.

[youtube q8DOQFccj00]

„Pradėkime nuo to, kuo filmas nėra. Pirmiausia, manau, kad filmas nėra istorija, įvykių rinkinys, nėra pasakojimas. Filmas – tai vaizdas, ritmas, garsų kompozicija, žmogaus žvilgsnis, labai intensyvus ryšys tarp herojaus ir žiūrovo.”, – sako režisierius Béla Tarr. Toliau skaityti Skalvijoje 8 valandų „Šetono tango” [birželio 22 d.]. →

Įėjimas nemokamas, o pažiūrėti, atrodo, bus ką. Vienas iš rodomų filmų („Mechaninė siuita”) susirinko kone visus Rusijos kino apdovanojimų – Nikos – nominacijas (režsierius, filmas, scenarijus), tiesa, laimėjo tik vienoje kategorijoje – geriausios antraplanės aktorės; kitas – „Žiaurumas” – su ką tik pas mus apkalbėta Renata Litvinova, ko turėtų pakakti. Tiesa, nuo preliminariai skelbto pranešimo apie šiuos filmus šis tas pasikeitė – sukeistos jų rodymo dienos, taigi – šiandien „Mechaninė siuita”, rytoj – „Žiaurumas”.

Birželio 6 d. (pentadienis) 19 val.

[youtube 50_IDa4Zgfs]

režisierė Marina Liubakova pati pristatys savo pilnametražį debiutinį filmą „Žiaurumas” („Žestokost‘”, 2007). Pagrindinė dramatiškos istorijos herojė – paauglė Vika (akt. Anna Begunova). Iš nuobodulio ji stebi kaimyninio namo langus. Kartą Vika pamato vienišos moters Zojos (akt. Renata Litvinova) ir vedusio kaimyno meilės sceną. Mergina nusprendžia pasismaginti ir ima šantažuoti vyrą. Šis nieko nelaukdamas palieka Zoją. Laikui bėgant Vika ir Zoja susidraugauja. Mergina sukursto vyresniąją draugę atkeršyti buvusiam meilužiui. Nesuvokdama, kokios gali būti pasėkmės paauglė sujaukia visų gyvenimus.

Birželio 5 d. (ketvirtadienis) 19 val. bus parodyta režisieriaus Dmitrijaus Meschijevo (Europos bei Rusijos kino akademijos narys) tragikomedija „Mechaninė siuita” Toliau skaityti Maskvos filmų dienos [birželio 5, 6d., Skalvija] →

Ir svarbiausia – nemokamai. Tiems, kam neteko dar žiūrėti kino po atviru dangumi (Mokytojų namų kiemelyje), noriu pasakyti tik vieną – nueikit ir pabandykit. Tai nemokama, tad jeigu nepatiks, galėsit išeiti ir pasimėgauti gražiu vakarėjančiu Vilniaus senamiesčiu. Kita vertus, būtų nesmagu, jeigu tik vasaros pabaigoje sužinotumėt, ką praradot…

Taigi, nuo šio trečiadienio (birželio 4 d.), kiekvieną trečiadienį Vilniuje, 21.15, Mokytojų namų kiemelyje – nemokamas kinas po atviru dangumi. Šis vasaros sezonas bus skirtas Rytų kinui: Rusijai (birželis), Ukrainai (liepa) ir Baltarusijai (rugpjūtis). Filmų pastatymo datos varijuoja nuo 1926 metų (atidarymo filmas „Motina”) iki naujausio, 2007 metų Jurijaus Chaščevatskio darbo „Aikštė”, bet programa dar gali keistis, tad apsiribokim birželio mėnesio darbais:

*Birželio 4 d. Vsevolodas Pudovkinas „Motina”, 1926*

[youtube vo03SXnG3wY]

Pirmos 10-imt filmo minučių.

V. I. Pudovkinas visą kūrybos laikotarpį išliko montažo subtilybių ieškotoju, kurio motto: montažas – kino meno pagrindas. Šis režisierius laikomas antruoju po Sergėjaus Eizenšteino kultiniu sovietų nebyliojo kino režisieriumi. Be visų jo nuopelnų Sovietų Sąjungos kinui, V. I. Pudovkinas įvardijamas ir kaip holivudinio kino protėvis. Toliau skaityti Kinas po atviru dangumi – trečiadieniais [birželio mėnesio programa]. →

Baigėsi. Pasak komisijos pirmininko Sean Pean, Palme d’Or Laurent Cantet filmui „Entre les murs” („The Class”) buvo skirtas vienbalsiai. Įdomu, lauksim – sakoma, kad tai pirmas prancūzų filmas po 1987 „Under Satan’s Sun” nusinešęs pagrindinį apdovanojimą. Dar įdomiau, kad net du prizus namo išsivežė italai (trumpam aptalžę rumunišką bangą) – „Gomorra” (Rež. Matteo Garrone) GRAND PRIX, o „Il Divo” (rež. Paolo Sorrentino) – žiuri prizą. Jeigu, kam paskutinė pavardė nesukelia jokių jausmų, priminsiu, kad tai daug kam viename iš „Kino pavasarių” galvas nunešusio „Po meilės” režisieriaus darbas. Maža to, pagrindinis aktorius – tas pats Toni Servillo. Na ir kaip iškentėti iki kito „Kino pavasario”?

Savišvietai – pagrindių laimėtojų filmų trailer‘iai:

Palme d’Or
ENTRE LES MURS (Rež. Laurent Cantet):

[youtube Wz5svwJqoVU] Toliau skaityti Cannes 2008: nugalėtojai. →

Rusai sako, kad jei ji būtų amerikietė, būtų Madonna. Pasakojimas apie šią damą jau senai kirbėjo galvoje, labiausiai dėl to, kad būdama 40 metų amžiaus, savo (ir kitų) filmuose žavi moteriškumo spinduliavimu, ekscentriška išvaizda ir labai savotiška laikysena. Tuo galit įsitikint patys:

[youtube BXsJq5wTZdc]

Daugelis jos sukurtų vaidmenų – tokių savaip nukvaišusių moteriškių, kurios iš, dėl ir vietoj meilės keliauja, skraido, vilioja, galabija… Ir vis tiek myli. Taip, daugelis sukurtų vaidmenų savo (bet gi nėra jos filmo, kuriame pati nevaidintų) ir kitų filmuose – suicidiniai, isteriški arba apatiški, tiksliau, viskas kartu. Bet, sakytum, filmas juk ne nuo vieno aktoriaus priklauso, tačiau, žiūrint į Litvinovą, kiti tarsi pranyksta šešėliuose. Toliau skaityti Kino portretai: Renata Litvinova. →

Gegužės 9 d. kino teatrus pasieks dar vienas lietuviškas kūrinys – socialinį prieskonį turintis jungtinis kino projektas „Mokykla be uniformos”. Projektą, kurio pagrindas – 10 moksleivių sukurtų istorijų apie mokyklą (kai kurios, pamatysit, akivaizdžiai ne iš piršto laužtos) globoja Arūnas Matelis, o istorijas po vienu stogu apjungia režisierė Giedrė Beinoriūtė („Vulkanovka. Po didžiojo kino „, „Gyveno senelis ir bobutė”, „Prieš parskrendant į Žemę” (pastarajam, suprantama, tik režisieriaus asistentė). Su dokumentika abu žinomi veikėjai nesipyksta, o kas gavosi dirbant su moksleiviaisi, viena akimi užmatyti galite jau čia ir dabar:

Untitled from paulius.rymeikis on Vimeo.

Daugiau informacijos – http://www.draugiskamokykla.lt/