Sakome apie kai kuriuos dalykus, kad jie nedovanotini ar, kad mes niekada sau neatleisime. Bet juk atleidžiame – nuolat atleidžiame.

Kanadietė Alice Munro – tryliktoji moteris rašytoja, praėjusiais metais pelniusi Nobelio premiją už literatūrinius nuopelnus pasauliui ir tokios rekomendacijos, sakyčiau, savaime pakanka, kad vienintelę lietuviškai išleistą šios rašytojos knygą, kartu su kitomis nobelistėmis (Herta Müller, Elfriede Jelinek, Selma Lagerlöf) įtrauktum į privalomų perskaityti knygų sąrašą. Toliau skaityti ALICE MUNRO „Brangus gyvenime” →

Jussi Adler-Olsen – dar viena “Obuolio” serijos “Skandinaviško detektyvo elito” pavardė, kurios ėmiausi su tradiciniu skepsiu – gi kas gero gali būti, kai skandinavišką elitą verčia iš anglų kalbos? Lyg nieko pagirtino už tokį vandenį nuo kisieliaus. Tikrai nesinori girti tokį leidėjų verslo planą, tačiau ant dano Adler-Olseno “sėdau atsakančiai”: “Moterį narve” suvalgiau per porą dienų, o prie “Fazanų žudikų” prasėdėjau dvigubai tiek. Taigi, tai, matyt, bus veik sparčiausiai įveikti mano tūkstantis puslapių, kuriuose veiksmas vijo veiksmą. Žinoma, lapuose raidžių galėtų būti daug daugiau, tačiau ir temą apie leidėjų gebėjimą dirbtinai išpūsti knygų storį palikime kitam kartui.

Adler-Olsenas “Moterimi narve” (Kvinden i buret) pradėjo knygų seriją apie Kopenhagos policijos komisariate įkurtą Q skyrių, kuriam pavedamos tirti nebaigtos ir atgarsio visuomenėje sulaukusios bylos. Skamba lyg ir rimtai (ypač kai prieš tai pristatoma ir neaiškioje patalpoje įkalinta nagus iki kraujo į sienas nusidraskiusi garsi politikė bei į nusikaltėlio kulkų audrą papuolę policininkai), tačiau neilgai trukus imi labiau šypsotis, nei šiurpti, nes suvoki, kad tam svarbiajam Q skyriui vadovauti paskiriama viso komisariato rakštis, detektyvas Karlas Mjorkas. Taip, jis yra vienintelis viso svarbiojo skyriaus darbuotojas, jeigu neskaičiuosim į valytojus priimto pabėgėlio iš Sirijos – Asado. Toliau skaityti JUSSI ADLER-OLSEN „Moteris narve” / „Fazanų žudikai” →

„Poetry is what happens when nothing else can”

[Charles Bukowski]

Vasarojant nesinori imtis jokių rimtų darbų, sudėtingų knygų, o juo labiau – rašyti joms apžvalgas. Mano arbatos puodeliai jau kurį laiką nutupia ant poezijos tomų, tad arbatlaikis šįkart bus kiek neįprastas,- t.y. ne muzikinis, o poetinis, su pastaruoju metu atrastais ir spėtais pamilti poetais, kurių eiles, kartu su atvėsusia arbata, malonu gerti į save šiltame vasaros pavakaryje. Manau, kad kai kurie kūrėjai bus tikrai girdėti, gal net ir skaityti, bet, tikiuosi, kad tarp jų, kažką gražaus, atliepiančio akimirkos nuotaiką, jausmus, sau atrasite ir Jūs. Gal ir kažkuo pasidalinsite?

*****

Walt Whitman, vienas nuostabiausių amerikiečių „laisvosios poezijos” atstovų, parašęs unikalų ir kontroversiškai vertintą (dėl atviro seksualumo) poezijos rinkinį „Žolės lapai” („Leaves of Grass”), kuris buvo išverstas ir į lietuvių kalbą. Lietuviškos versijos buktynuose dar nespėjau sužvejoti, bet originalo kalba internete šio autoriaus poezijos galima rasti tikrai nemažai. Neturiu vieno mėgstamo Whitmano eilėraščio, nes viskas, ką beskaityčiau iš jo kūrybos, skamba labai artimai, šiuolaikiškai, nesijaučia, kad buvo rašyta prieš pusantro šimto metų.
Trumpas, bet labai intymus.. Toliau skaityti arbatlaikis [poetinis] →

Skirta viso pasaulio bibliotekoms ir bibliotekininkams, kurie diena iš dienos skolina žmonėms knygas.

Knyga, kokių reta. Turiu omenyje, jog nedažnam pavyksta gauti ir Hugo, ir Nebula apdovanojimus bei būti nominuotam World Fantasy Award’sams. Tai praktiškai garantuoja pasaulinę šlovę rašytojui, tiksliau, šiuo atveju rašytojai, su kurios geriausiu kūriniu turime galimybę susipažinti lietuviškai. Nežinia tik, kodėl kol kas Jo Walton romanui “Tarp kitų” sunkiai sekasi prasimušti mūsuose. Gal šis tekstas įkvėps vieną kitą…

“Tarp kitų” galima vadinti himnu tiek visai fantastinei literatūrai, tiek apskritai – visoms knygoms ir skaitymui. Ši knyga gali būti laikoma būtinų lietuviškai išversti kūrinių rodykle mūsų leidykloms, nes nenustebsiu, kad ne vienas paauglys ar vyresnio amžiaus skaitytojas po “Tarp kitų” ims ieškoti ir ryte ryti visus Walton tekste paminėtus kūrinius. O jų čia ne vienas ir ne du. Toliau skaityti JO WALTON „Tarp kitų” →

Dar mėnuo karščio, per kurį daugiau nieko ir nesinori tik skaityti skaityti skaityti. Pavyzdžiui, kad ir tokius gėrius:

Storą ir keblų Davido Mitchello kūrinį “Debesų atlasas”, kurį išvertė pats Laimantas Jonušys. Šis romanas gali padėti suvokti tas peripetijas ir sąsajas, kurias žiūrint ekranizaciją buvo nelengva pagauti. Vienok, baltai pavydžiu tiems, kurie filmo nematė.

David Mitchell (Deividas Mitčelas, g. 1969 m.) – šešių romanų autorius, du iš kurių buvo pristatyti Man Booker premijai. Autorius su japone žmona gyveno Italijoje, Japonijoje ir Airijoje, kur šiuo metu su šeima ir apsistojo. 2007 m. žurnalas “Time” Mitchelą įtraukė į įtakingiausių pasaulio žmonių šimtuką. Jis dažnai vadinamas “europietiškuoju Murakamiu”: abiejų romanai pilni keistų personažų bei istorijų, japoniško santūrumo ir nutylėjimų; abu jie taip pat sėkmingai derina intelektualumą su populiariu turiniu.

“Debesų atlasas” – trečiasis autoriaus romanas, sukėlęs nepaprastą skaitytojų ir kritikų susidomėjimą. Pagal šį romaną 2012 m. L. ir A. Wachowsky bei Tom Tykwer sukūrė to paties pavadinimo filmą.

 Daugiau…

—– Toliau skaityti NAUJOS G.EROS KNYGOS [2014, kovas – liepa] →