Temos Archyvai: Kultūra (kt.)

SANDRA BERNOTAITĖ „Gaisras”

Sandra Bernotaitė laimėjo Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos skelbtą pirmosios knygos konkursą. Laimėjo pirmąją vietą su novelių rinkinių „Gaisras“. Čia buvo papildomas akstinas. Greta to, kad iki knygos pasirodymo susidomėjęs karts nuo karto paskaitinėdavau ir dabar paskaitinėju Sandros vedamą blogą www.grafomanija.com

Rašo jame apie viską, bet man aktualiausia ir įdomiausia sekti įrašus susijusius su rašymu. Smagu matyti, kaip moteriškė ne tik grafomaniškai pila ir skelbia vieną dienoraščio tekstą po kito, bet ir dirba, kaip sakyčiau, turi dirbti ne tik pradedantysis rašytojas, bet ir mažiausiai kas antras Lietuvos pisorius.

Žinoma, galima čia paburbėti, kad mūsų šalelėje nerasi jokių kūrybinio rašymo kursų, trūksta elementarios literatūros apie rašymą-kūrimą (tiesa, ne per seniausiai išversta Laimos Vincės „Rašyti gali kiekvienas”), mokyklose apsiriboja šablonais ir gramatinėmis taisyklėmis, o ne kūrybiškumo ugdymu.

Bernotaitė, Toliau skaityti SANDRA BERNOTAITĖ „Gaisras” →

Lietuvos rusų dramos teatro scenoje debiutuoja studentai + konkursas kvietimams laimėti

Lapkričio 16 ir 25 dienomis Lietuvos rusų dramos teatras kviečia į neeilinę premjerą – spektaklį „Pas pažįstamus…“ A. Čechovo apsakymų motyvais pristato Lietuvos muzikos ir teatro akademijos antro kurso studentai. Ankstyvas jaunųjų aktorių debiutas profesionalioje scenoje netruko būti pastebėtas – Jono Vaitkaus auklėtiniai yra pakviesti pradėti šeštąjį tarptautinį Sankt Peterburgo festivalį „Meistro mokiniai“.

Spektaklį pagal A.Čechovo apsakymus: „Polenka“, „Ponas avinas ir ponia“ ir kitus apjungia istorija „Pas pažįstamus…“. Pasak režisierės ir kurso pedagogės Laimos Adomaitienės, spektaklis gimė iš pirmo kurso etiudų, todėl yra linkęs gyvuoti bei keistis tokiu pat – ieškojimo keliu. Išgryninta estetika ir plastika bei maksimaliu kūrybiniu atsidavimu pasižyminti režisierė turi rimtą darbo su jaunimu stažą – L. Adomaitienės vadovaujama Telšių Žemaitės dramos teatro jaunimo studija „Aglija“ pelnė daug tarptautinių prizų. Ir šį kartą dėstytoja kiekvienam iš savo mokinių rado jų išorinius bei vidinius duomenis atitinkančius personažus, kuriuos jie kuria santūriai, sukauptai ir atidžiai. Toliau skaityti Lietuvos rusų dramos teatro scenoje debiutuoja studentai + konkursas kvietimams laimėti →

MILORAD PAVIĆ “Antrasis kūnas”

Kaip ten bebūtų ir kas ką besakytų, bet pažintį su serbu Miloradu Pavičiumi (Milorad Pavić) pradėjau nuo romano „Antrasis kūnas“. Tiesiog, kad po „Chazarų žodyno“ nepasirodytų per blankus; o pabaigai pasilikau romaną „Vidinė vėjo pusė“. Žiūrėsiu, ar tikrai savo žinomiausio kūrinio rašytojas nebesugebėjo pavyti ir visa kita, anot jau skaičiusiųjų, liko „chazarų“ šešėlyje.

Po „Antrajo kūno“ (Друго тело) pasirodymo 2006-aisiais, Pavičius savo leidėjui pasakė, kad pavargo ir daugiau neberašys. Tai turėjo būti paskutinė jo knyga, bet, matyt, rašytojas nerašyti negalėjo ir dar per nepilnus trejus metus, likusius iki mirties, išleido porą knygų. Šiaip, sakyčiau, blogas ženklas į tekstą klijuoti autobiografinius faktus, o galop tą autobiografinį personažą numarinti. Dabar išeina taip, lyg pats būtų „išsipranašavęs“ savo mirtį. Nors greičiausia, matyt, jautė žmogus artėjantį galą. O dar žinant istoriją apie paskutiniąją apysaką „Dirbtinė jaunystė“, kurioje pagrindinis veikėjas (autoriaus alter ego) rašo savo biografiją ir prisako ją išspausdinti tik po mirties, imi manyti, kad Pavičius buvo ne eilinė asmenybė, o daugiau mažiau ir tikras (ne tik literatūrinis) mistikas.

Tokį įspūdį sustiprino ir romanas „Antrasis kūnas“, Toliau skaityti MILORAD PAVIĆ “Antrasis kūnas” →

Įspūdžiai iš unikalios, Justės Janulytės garso ir vaizdo projekto, premjeros „Smėlio laikrodžiai“

Praeitą savaitę Menų spaustuvėje šiuolaikinės muzikos festivalis „Gaida“ pristatė, tarptautinėje scenoje sparčiai garsėjančios lietuvių kompozitorės Justės Janulytės unikalų garso ir vaizdo projektą „Smėlio laikrodžiai” su gyva elektronika bei video, šviesų ir tiulio instaliacijomis. Tai pirmasis didelės apimties lietuvių inicijuotas ir įgyvendinamas kūrinys įtrauktas į europinį didžiųjų šiuolaikinės muzikos festivalių tinklą „Reseau Varese“. Po premjeros Vilniuje šį projektą numatoma parodyti prestižiniuose Europos festivaliuose: „Huddersfield Contemporary Music Festival“ (Jungtinė Karalystė), „MaerzMusik“ Berlyne (Vokietija), „Imago Dei“ Kremse (Austrija), „Holland Festival“ Amsterdame (Olandija), „Varšuvos rudens“ festivalyje (Lenkija). Toliau skaityti Įspūdžiai iš unikalios, Justės Janulytės garso ir vaizdo projekto, premjeros „Smėlio laikrodžiai“ →

Ar tekstas gali turėti bendrą vardiklį?

Ką tik pasibaigus audiovizualinės poezijos festivaliui „TARP“ savaitgalinei programai Vilniuje, kalbiname šeštadienį klube „XI20“ grojusius atlikėjus apie tekstą, teksto tūrį ir tekstų audinius jų kūryboje. Trys kalbintos grupės – neofolk polkų kūrėjas OBŠRR, tamsiai estetiški  NÜM NÜM ir prie progos feministiški TYTIA MINA TEREMINA. Po trijų įdomių pasirodymų – trys pamąstymų serijos.

OBŠRR
http://www.myspace.com/obsrr
Oranžinė Bestija Šiurkščiai Ryjanti Rytą – kas tai? Įdomiai suskambęs derinys, paslėpta/akivaizdi koncepcija, citata, žvėris? Toliau skaityti Ar tekstas gali turėti bendrą vardiklį? →

IAN McEWAN „Tvari meilė”

Ian McEwan mums jau gana gerai žinomas: lietuviškai turime bene penkis jo romanus, tarp kurių yra ir „Tvari meilė“. McEwan‘o negalima praleisti nepačiupinėjus, ypač jei domiesi šiuolaikine literatūra. Anglas savo didelėje apdovanojimų kraitelėje turi priglaudęs ir Bookerį (už romaną „Amsterdamas“), ne vieną Bookerio nominaciją ir krūvelę kitų laurų, kurių jis tikrai nusipelnė.

„Tvari meilė“ (Enduring Love, 1997) – savotiškas psichologinis trileris, kuriame sutrikusios psichikos maniakas ima persekioti savo auką. Viskas būtų gana įprasta ir nuobodu, jei tas maniakas nesirgtų retu de Klerambo sindromu. Sindromo esmė – ligonį apima seksualinė erotinė manija, šalia kurios žygiuoja ir religinė potekstė a la „Dievas mus sujungė ir dovanoja mums savo meilę“. Įspūdį paaštrina dar tai, kad tas maniakas-vyras įsimylėjo kitą vyrą. Žodžiu, užsisuka toks vienpusis homoseksualinis potraukis, dėl kurio ima kentėti auka – neetatinis įvairių straipsnių autorius Džou. Žmogui ima krikti nervai, Toliau skaityti IAN McEWAN „Tvari meilė” →

Ar kada sapnavai eilėraštį?

Klausia TARPtautinis audiovizualinės ir eksperimentinės poezijos festivalis TARP šiemet švenčiantis penkmetį ir šįvakar, spalio 21-osios vakarą startuosiantis Vilniaus klube OPIUM.

Vakaro programoje daug poetinių bombų ir elektroninio griausmo. Vakaras prasidės beprotybės dokumentika paremtu ir Urano specialiai TARP paruoštu eksperimentiniu projektu „Paralelinės dimensijos”, kuriam fantasmagoriškus vizualius men…us kurs Sakro Art. Toliau skaityti Ar kada sapnavai eilėraštį? →