Temos Archyvai: Kultūra (kt.)

MARMON LESLIE SILKO “Ceremonija”

Paskutiniu metu vis dažniau galima girdėti ne tik užsienio rašytojų, bet ir mūsų vertėjų balsus. Norėčiau tikėti, kad greit ir pas mus išauš tokia diena, kai šalia rašytojo ant knygos viršelio puikuosis ir vertėjo pavardė. Bent man tai labai palengvintų verstinių knygų pasirinkimą. Jau turiu kelias vertėjų pavardes, kurios man svarbesnės už rašytojų. Iš dalies dėl to, kad vertimo kokybė bus garantuota, iš dalies ir dėl to, kad bet kokio šlamšto nesiima versti.

To mažo mano vertėjų būrio priekyje žygiuoja Violeta Tauragienė. Jau ne kartą garsiai esu pareiškęs, kad anksčiau ar vėliau perskaitysiu visus jos vertimus: pradedant dar neliestomis A. Camus „Užrašų knygelės“, baigiant I. Calvino „Nematomi miestai“ ir M. Yourcenar „Filosofinis akmuo“ bei dar krūvele, kurios nedetalizuosiu. Pradžia jau padaryta: į perskaitytųjų lentyną atgulė S. Beckett‘o trilogija, V. Woolf „Ponia Delovėj“, P. Duncker „Haliucinuojantis Foucault“, W. Faulkner „Triukšmas ir įniršis“, J. M. Coetzee „Maiklo K gyvenimas ir laikai“ ir abu lietuviškai pasirodę Cormac McCarthy romanai: „Laukinių arklių pakerėti“ ir „Kelias“. Toliau skaityti MARMON LESLIE SILKO “Ceremonija” →

Teatro ir klasikinės muzikos mėgėjams – naujas informacinis portalas Teatrai.lt


Nuo šiandien pradeda veikti pramoginio ir informacinio pobūdžio portalas www.teatrai.lt, kuriame teatro ir klasikinės muzikos mėgėjai ras naujausias žinias apie Lietuvos teatrų veiklą, premjeras, festivalius, spektaklius, muzikos koncertus, jų repertuarus, karščiausias naujienas ir intriguojančius pokalbius su teatro bei klasikinės muzikos pasaulio žmonėmis. Portale taip pat bus galima paskaityti teatro ir muzikos kritikų, portalo redaktorių bei mėgėjų recenzijų ir apžvalgų. Svetainės kūrimą inicijavo ir į šį teatro gerbėjams skirtą projektą investavo „SEVEN Entertainment“ grupė.

„Kartais esame taip užsiėmę, kad net pralėkdami gatve palei afišas neatkreipiame į jas dėmesio, praleidžiame premjeras, per vėlai sužinome apie Lietuvoje viešinčius užsienio teatralus ir muzikantus. Todėl manau šiame amžiuje, kai gyvenimas verda internete, yra labai reikalinga svetainė, kuri apjungtų visą informaciją ir padėtų jos lankytojui greitai sužinoti svarbiausius teatro bei klasikinės muzikos pasaulio įvykius“, – sakė „SEVEN Entertainment“ grupės generalinis direktorius Vidmantas Šiugždinis. Toliau skaityti Teatro ir klasikinės muzikos mėgėjams – naujas informacinis portalas Teatrai.lt →

Naujojo sezono pradžia Lietuvos teatruose.

Kiekvieno rudens laukiu su dideliu džiaugsmu. Ne tik dėl margaspalviais lapais nuklotų takų ir saulėtos bobų vasaros, bet labiausia – dėl duris vėl atveriančių teatrų. Tikiuosi ne man vienai rūpi, ką naujo, šviežio, intriguojančio atneš naujasis teatro sezonas. Tad nedaugžodžiaukime, o atsiverskime savo kalendorius, kuriuose galime pradėti žymėtis datas premjerų, kurias šiais metai privalu aplankyti ar bent jau žinoti, kad jos kažkur kažkada vyks.  Staaaartuojam! Toliau skaityti Naujojo sezono pradžia Lietuvos teatruose. →

Tarptautinio modernaus šokio festivalio dienoraštis: aprengtas kūnas ima šokiruoti.

IV diena.
Il Posto ir Marco Castelli (Italija) | Išnara

Nemokamai nereiškia blogai. Pasižiūrėti išradingo italų pasirodymo ant Žilinsko galerijos sienos susirinko nemažai žmonių, bet tikrai ne tiek, kiek pasirodymas vertas. Negaliu nesuprasti, bet vis tik buvo keista, kad nemaža dalis žmonių taip ir neatitraukė akių nuo gyvo pasirodymo, o dalis tiesiog stovėjo toje vietoje, kur nesimatė ekrano transliuojančio tą patį pasirodymą kitu kampu. Iš pradžių atrodo, kad tai kažkas panašaus į tai, ką matom grandiozinių koncertų metu – ekranai-pagalbininkai stovintiems tolumoje ir negalintiems matyti atlikėjų veidų, mimikų. Vėliau aiškėja, kad filmuojama ne iš priekio, ką mato visi susirinkusieji, tačiau iš apačios. Tokiu būdu ekrane prieš akis esantis plokščias vaizdas atgyja, šokėjos tampa stačios, gravitacijos dėsniai jas tarytum nuleidžia ant žemės. Bet, suprantama, taip nėra, čia ir yra pasirodymo unikalumas. Ekrane pasirodymas atrodo stačias, tačiau visa vyksta laisvai sklandant sienos paviršiumi. Dviejų veikėjų „dvikova” ant sienos primena tai Matricos skraidymus, tai „Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas” levitavimus. Skirtumas tik tas, jog ten, mes žinom, yra efektai, o čia viskas daroma gyvai, prieš tavo akis. Efektas įstato šypseną ir nepaleidžia gerą pusvalandį, o Marco Castelli ant ritmingos elektronikos gyvai pridėtas saksofonas dar ir suorganizuoja mažą diskoteką – bent jau šalančioms pėdoms ir vaizdui prieš akis pritariančiai galvai. Nors imk ir pakartok dar kartą – čia tas atvejis kai „kaip?” net neleidžia pagalvoti „apie ką?”. Tiesiog kaifas. Toliau skaityti Tarptautinio modernaus šokio festivalio dienoraštis: aprengtas kūnas ima šokiruoti. →

Klaipėdos „Švyturio menų dokas”. Kas? Kur? Kaip? Kodėl?

 

 

 

Menininkų Lietuva turi daug. Bet vietų jiems atsiskleisti, „sužibėti“- vos keletas. Šį kartą pakalbėsim apie pajūrio menininkų susibūrimo vietą- menų doką.

Pirmiausia, kas tas dokas? Jei nesidomi laivyba ar piratais, manau, sunkokai sektųsi pasakyti kas tai. O dokas- tai įrenginys laivui statyti ar remontuoti. Taigi doke žmonės kažką stato, remontuoja, kuria, žodžiu, skleidžia savo talentą į visas keturias puses. Toliau skaityti Klaipėdos „Švyturio menų dokas”. Kas? Kur? Kaip? Kodėl? →

STIEG LARSSON „Mergina, kuri žaidė su ugnimi”

Antroji “Millennium” dalis, pavadinta „Mergina, kuri žaidė su ugnimi“ prasideda ten, kur baigėsi pirmoji. Tie patys pagrindiniai veikėjai, kurių priekyje žygiuoja genialioji hakerė Lisbeta Salander ir žurnalistas Mikaelis Bliumkvistas, užkuria naują intrigą. Tiesa, jos priešistorė aprašyta dar pirmojoje dalyje.

Tas reikalas su naujuoju Salander globėju, mėgstančiu sadistiškus sekso žaidimėlius, taip ir liko nebaigtas „Merginoje su drakono tatuiruote“. Prie asmeninių Salander vs. globėjas problemų pridedamas naujas žurnalo „Millennium“ tyrimas apie sekso vergijos tinklą Švedijoje. Galop abi šios temos susipina į vieną ir virsta triguba žmogžudyste, kurioje esantys pagrindiniai įkalčiai rodo į Salander. Toliau skaityti STIEG LARSSON „Mergina, kuri žaidė su ugnimi” →

Audiovizualinės poezijos festivalis „TARP“ keičia veidą, bet ne sielą

Šiemet jau penktus metus iš eilės audiovizualinės poezijos festivalis „TARP“ ne tik švenčia savo simbolinį jubiliejų, derina eiles ir elektroninius dažnius, bet ir keičia savo puslapio išvaizdą iš juodo pogrindžio atstovo virsdamas baltu, bet jau turinčiu savo istoriją puslapiu www.tarpfest.lt.

Per šį trumpą, tačiau marginaliam festivaliui gana solidų laiką išgyventos įvairios būsenos, ristasi per minkštos vokiškos AGF poezijos elektronikos bangas, pristatyti kaimynų latvių poetų grupės „Orbita“ naujausi video darbai, kelerius metus rinkti keisčiausi, audiovizuališkiausi, geriausiai tarpdisciplinius menus suderinantys arba provokuojatys poezijos filmai, o pernai pradėta edukacinė, naktinių slam‘o skaitymų ir poetry jam session programa. Nuo hardcore‘o iki indiškų mantrų eksperimentinį poezijos lyną įtempęs „TARP“, šiemet spalio mėnesį vėl išnyra kartu su lietinga nostalgija, poezijos lašais nusėjančia jūsų palanges. Toliau skaityti Audiovizualinės poezijos festivalis „TARP“ keičia veidą, bet ne sielą →

Elektroninė operos fantazija XYZ. Kiek verta mokėti?

Vakar Vilniuje menų fabrike „Loftas“ nugriaudėjo elektroninės operos fantazija „XYZ“ (rež. Dalia Ibelhauptaitė) oficiali premjera, kuria bohemiečiai pradeda savo penktąjį sezoną. Šis projektas stipriai nėtikėtas ne tik patiems bohemiečiams, bet ir tradicinės operos gerbėjams. „XYZ” sutalpina 16 žymiausių operų arijų ir duetų. Operos solistams akompanuoja ne orkestras, o „Silence“ – talentingiausi Lietuvos jaunosios kartos elektroninės muzikos kūrėjai ir atlikėjai, iš žinomų klasikos fragmentų su bohemiečių solistais sukūrę elektroninės muzikos ir operos kompozicijas.

Pirmiausia labai sveikinu šio projekto sumanytojus transformuoti klasikinę operą į elektroninę. Tai tikrai nėra kažkokia didelė naujovė pasaulyje, klasikinių kūrinių motyvai gan dažnai yra pasitelkiami kuriant šiuolaikinę muziką, gal tik Lietuvoje tai bus pirmasis iš tikro tokio masto ir pobūdžio eksperimentas. Idėjos autorius A. Matačius (projekto prodiuseris) prieš pusmetį susirado režisierę D. Ibelhauptaitę ir pasiūlė sujungti dvi šeimas – bohemiečius ir „Silence“ – operą ir elektroniką, bendram projektui, taip pamažu ir gimė “XYZ”. Nuolat naujų išraiškos formų ieškantys bohemiečiai susidraugauja su „Silence” šeima, kad opera sudomintų daugiau jaunų žmonių ir kad patys neužmigtų saugioje ramybės zonoje.. Toliau skaityti Elektroninė operos fantazija XYZ. Kiek verta mokėti? →