Audiovizualinės poezijos festivalis „Tarp“ deklamuos save jau ketvirtąjį kartą, šiemet itin performatyviai ir laužant poetiškumo standartus. Spalio 8 d. festivalis pradedamas poeto Benedikto Januševičiaus ir fotografo Alvydo Lukio paskaitomis bei pastarojo autoriaus parodos „Déjà-vu“ atidarymu. Tai- mobiliuoju telefonu užfiksuoti kasdienybės išgyvenimai. Anot A. Lukio – „Ne milijonuose pikselių slypi vaizdo įtaiga, o susilietime su paprastais kasdieniškais stebuklais, kuriuos tereikia pastebėti“.
Foto: S. Biekšaitė
Tą patį vakarą Neriai į veidą alsuojančioje „Kultflux“ kultūros platformoje bus galima susipažinti su 2006-2009 m. „Tarp“ festivalio audiovizualinės poezijos retrospektyva. Poetiškiausi, įdomiausi, originaliausi filmai atiduodami žiūrovų akims.
Spalio 9 d. persikėlus į mistifikuojantį pastatą, Aguonų ir Kauno gatvių sandūroje,kur žvilgsnį vogia ant fasado tupintis, į mėnesieną žvelgiantis kablys, prasidės poetinių-muzikinių performansų fiesta. Pirmieji šūvį į trupančias lubas iššaus kompozitorių kolektyvas „Muzika yra l.l.l. svarbi“. Patys kūrėjai savo sceninį vyksmą apibūdina taip: „tarpdisciplininės muzikos, žodžio, vaizdo bei judesio manipuliacijos“. Vėliau prabils Aušros Kaziliūnaitės bei Benedikto Januševičiaus poetinis performansas „Be pavadinimo“, kauniečių kvintetas „slowattack“ lėtai atakuos atmosferinėmis muzikos tekstūromis bei žodžiais įkrautais vaizdais projekcijoje. Paskutinės vakaro eilutės skiriamos „sunkesnės“ muzikos šalininkams – po kiekvieno savo pasirodymo eilėraščius sunaikinančiam „Alkis Įšalusiai Aušrai“ ir antikonformistinei, politiškai nekorektiškai, meta-absurdiškai vieno žmogaus grupei „Naughty Excreta“.
Spalio 10d. vakaras rusens ten pat. „Cikados“ užburs indiškomis vedomis, o judesio ir poezijos improvizacijos projektas „Tarp obuolių“ jaukiai šildys. Audiovizualinės poezijos filmų programą, šiemet išskirtinai sudarytą beveik vien iš lietuvių autorių kūrinių, seks Zaizdro foto-poetinio muzikinio bruzdesio „Gra.Natos“ ir anksčiau „Žibančiu tunu“ besivadinusios grupės „Regina“ – psichodelinio džiazo, chaotiško punk‘o ir folk dramatiško pop pasirodymas. „Tarp“ užsklendžiamas iki kitų kartų Poezijos Jam‘u – audiovizualinės poezijos grupės „AVaspo“ ir poetų improvizacijomis.
P.S. Nepaisant to, kad „Tarp P.S.“ bus prirašytas prie jūros, vistik pirmiausia ruduo pasiekia Vilnių. Detalesnės meteorologinės prognozės www.tarpfest.lt programos skiltyje.
Tarp 09 spalio 8- 10 dienomis Vilniuje:
Spalio 8 d. (“Psichosocialinės realibilitacijos centras“, Vasaros g. 5, 7 korpusas)
17. 00 Fotografijų parodos „Déjà-vu“ atidarymas ir edukacinė programa „Tai kas gi ta fotografija?“ (A. Lukys) ir „Išvaizdi poezija“ (B. Januševičius)
Įėjimas nemokamas
Spalio 8 d. („Kultflux“)
20.00 „Tarp“ festivaliuose rodytų audiovizualinės poezijos filmų retrospektyva „Po(st)“.
Įėjimas nemokamas
Spalio 9 d. (klubas „XI20”)
19.00 „Muzika yra l.l.l. svarbi” (muzikos ir poezijos performansas)
19.33 Aušra Kaziliūnaitė ir Benediktas Januševičius “Be pavadinimo” (poezijos performansas)
20.00 „slowattack“ (Post Rock)
21.00 Poetiniai slam‘o skaitymai (rungtyniauja kas netingi)
21.30 “Alkis išąlusiai aušrai” (ambient/industrial)
22.30 “Naughty Excreta” (Diarrhoeaphobic RetardCore)
Įėjimas- 10 lt.
Spalio 10 d. (klubas „XI20”)
19.00 “Cikados” (World, jazz, fusion)
19.33 “Tarp obuolių“(muzikinė judesio ir poezijos improvizacija)
20.00 Audiovizualinės poezijos filmų peržiūra
21.00 Zaizras.net “Gra.Natos” (Foto-poetinis-muzikinis brūzgesys)
22.00 „Regina“ (Psichodelic-jazz- -chaos-punk- folk-dramatic pop
23.00 Poetry Jam (AVaspo + poetai)
Įėjimas- 10 lt.
Vilniaus publikos spalio 8–11 dienomis laukia Lietuvos teatro ir šokio maratonas – per 4 dienas bus parodyti 24 lietuvių kūrėjų spektakliai. Menų spaustuvės, teatro Meno forto, Ūkio banko Teatro arenos, Lietuvos nacionalinio dramos teatro, Valstybinio Vilniaus mažojo teatro, Valstybinio jaunimo teatro ir Lietuvos rusų dramos teatro scenose bus galima išvysti įdomiausius pastarųjų kelerių metų spektaklius, sukurtus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tai reta proga per keletą dienų susipažinti su naujausiomis mūsų šalies teatro tendencijomis.
„Po Antrojo pasaulinio karo smarkiai sustiprėjo varžybos tarp dviejų didžiųjų pasaulio valstybių – Sovietų Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Prasidėjus šaltajam karui, abi šalys ėmė agresyviai stiprinti savo įtakos sferas: varžydamosi dėl ginkluotės sparčiai kūrė naujas technologijas, įgyvendino ambicingas kosmoso užkariavimo programas, visame pasaulyje organizavo propagandos karus. Siekdamos viena kitą pranokti, jos ėmė demonstruoti šiuolaikinį gyvenimo būdą, pažangos ženklus ir kurti utopinius ateities vaizdus. Į šias varžybas įtraukti menas, architektūra ir dizainas turėjo perteikti pranašesnę modernumo viziją”. 
„Baimė nepripažįsta išankstinių nusistatymų, jai nekliudo jokie rasiniai barjerai. Štai kas slypi Huverio bylose. Tik baimė.”
Kiekvieną dieną keliaudami į bibliotekas ir knygynus nesusimąstome, jog mūsų ieškoma knyga galbūt guli kieno nors knygų lentynoje visų užmiršta ir pasmerkta vienatvei. O kartais būna taip, jog visos knygos namuose jau perskaitytos, visos draugų knygos jau pasiskolintos, artimiausioje bibliotekoje nebėra nieko, kas patrauktų dėmesį, o naujos knygos per brangios. O jeigu dalinimasis knygomis būtų visuotinas? Jeigu tai, kas nebeįdomu ir nebereikalinga vienam, taptų malonia dovana kitam?
„Liublino šokio teatras sužavėjo duetu. Tai buvo dvi vyriškos figūros, kurių pasaulyje vyravo balta spalva. Jie netgi vilkėjo baltai: vienas jų – baltais naktiniais marškiniais, kitas – aptemptomis baltomis kelnėmis. Judėdami jie dažnai atkreipdavo dėmesį vienas į kitą, nors abu atrodė susitelkę tik į save. Tiek individualios, tiek bendros kombinacijos stiprino deklaratyvumo įspūdį. Energingai judindami galūnes, kaklą ir liemenį, primenančius Mikelandželo skulptūras, jie kūrė šiek tiek nerimastingą, epišką erdvę. Abu vyrai demonstravo puikią fizinę formą, kuri dar labiau išryškėjo jiems apsinuoginus iki baltų drobinių trumpikių. Jų tarpusavio santykis scenoje vertė susimąstyti, kas iš tikrųjų jie buvo vienas kitam: meilužiai, kambariokai, pacientas ir slaugytojas, viskas kartu ar niekas. Kas nutiko? Kad judėjimo temos augo, keitėsi, vystėsi. Kad buvo ir nuoseklumas, ir išradingumas. Kad buvo sukurta dinamiška logika. Ir kad radosi kontrapunktas (kelių kartu skambančių savarankiškų melodijų junginys – red. past.) tarp dviejų vyrų individualių jausmų ir sakmės apie jausmą.“ (George Jackson, danceviewtimes.com, JAV)