Temos Archyvai: Kultūra (kt.)

Europos videoedukacijos forumas ir videoprodukcijos seminaras (Rugsėjo 18-19 d.)

Šių metų rugsėjo 18-19 dienomis Vilniuje įvyks Europos videoedukacijos forumas. Tai pirmasis judančių vaizdų edukacijos projekto „Viducate“ renginys. Tarptautinio projekto, kuriame Lietuvą atstovauja VšĮ „Meno avilys“, tikslas yra nustatyti jau egzistuojančias bei atrasti naujas judančių vaizdų galimybes ir formas edukacijos procesuose bei inicijuoti tarptautinį videoedukacijos tinklo susikūrimą. VšĮ „Meno avilys“ šiame projekte dalyvauja drauge su partneriais iš septynių Europos valstybių.

Europos videoedukacijos forumą sudaro dvi dalys: forumas, draugėn subursiantis Lietuvos, Austrijos, Baltarusijos, Ispanijos, Jungtinės karalystės, Kipro, Švedijos, Vengrijos, Vokietijos videoedukacijos specialistus, medijų aktyvistus, teoretikus bei pedagogus, ir Lietuvos mokytojams skirtas videodarbų kūrimo seminaras „Judančių vaizdų dramaturgija“, kurį ves tarptautinė lektorių komanda. Abu renginiai atskleis šių metų „Viducate“ projekto temą „judantys vaizdai ir kūrybiškumas“. Toliau skaityti Europos videoedukacijos forumas ir videoprodukcijos seminaras (Rugsėjo 18-19 d.) →

Rugsėjį užderėjęs NDA’o9 „Vyšnių sodas”

nda09Jau vasarą, skaitydama anonsinius pranešimus spaudoje apie rudens Naujosios dramos akcijos‘09 renginius, žinojau, kad viename iš jų būsiu bet kokiomis aplinkybėmis. “Vyšnių sodas” – projektas, kuris intrigavo viskuo vos apie jį išgirdus. Pirmiausia tuo, kad vienas originaliausių šiuolaikinių Europos režisierių, suomis, Kristianas Smedsas, šiame projekte pakvietė kartu dirbti visiškai skirtingų kartų ir teatro mokyklų aktorius: Vytautą Anužį, Aldoną Bendoriūtę, Juozą Budraitį, Dainių Gavenonį, Iriną Filipovič, Rasą Samuolytę, Beną Šarką, Virginiją Kelmelytę, o taip pat režisierius: Paulių Budraitį, Gytį Padegimą ir Joną Vaitkų. Kūrybinę grupę papildė dailininkė Jūratė Paulėkaitė, operatoriai Ville Hyvonen (Suomija) ir Lennart Laberenz (Vokietija) bei jauni muzikantai: Rakelė Chijenaitė, Aurimas Galvelis, Justas Kulikauskas ir šuo Lokis. Tokia spalvinga, iš visos Lietuvos ir kitų pasaulio kampelių suburta, kompanija dvi savaites repetavo “Vyšnių sodą” viename Vilniaus priemiesčio sode. Tai buvo antroji aplinkybė, kuri kėlė visų susidomėjimą šiuo projektu: spektaklis perkeliamas iš įprastinių teatro erdvių į tikro sodo foną. Toliau skaityti Rugsėjį užderėjęs NDA’o9 „Vyšnių sodas” →

Knyga: JEAN-PAUL SARTRE „Šleikštulys”

“Egzistuoju todėl, kad galvoju… ir negaliu susilaikyti negalvojęs.” (167 p.)

Na, taip. Žinoma. Kam aš čia rašau dabar? Kam ir kodėl? Nėra prasmės. Būties neapčiuopiamumas vargina. Egzistencijos šleikštulys dusina, o aš bandau elgtis racionaliai ir pasidalinti savo beprasmybe su kitais: bandau įtikinti save, kad pasidalytas šleikštulys virs tik puse šleikštulio. Esu naivuolis tikintis, kad bet koks potyris per laiką išgaruoja. Tikintis, kad Sartre „Šleikštulys“ („La Nausée”, 1938) netrukus pranyks iš sąmonės kaip dūmas. Bet pasąmonė ir nesibaigiantis galvos skausmas sufleruoja – to nebus.

„Šleikštulys nepraėjo, ir nemanau, kad greitai praeitų; bet jis manęs nebevaldo, jis nebėra nei liga, nei trumpalaikis prasto ūpo priepuolis: tai aš pats.“ (210 p.)

Skaudi smegenims knyga, su kuria linkėčiau visiems susipažinti kuo vėliau: gali išmušti iš gilių gyvenimo vėžių, o gali į jas ir įstatyti. Tik įpusėjus kūrinį, norėjosi jį mesti negrįžtamai ir tuo pačiu kilo noras mėgdžioti pagrindinį romano herojų, Antuaną Rokanteną, norėjosi nebeapgaudinėti savęs informacinių technologijų sublimacijomis, o traukti į miestą, į gatves, pajausti tarpuvartes, skelbimų lentas, kavinių vitrinas, stebėti skubančius praeivius, patirti nuotykį. O, esant galimybei, įbrukti kiekvienam po „Šleikštulio“ egzempliorių ir skalambyti visa gerkle: „Ei, šita egzistencialistinės filosofijos Biblija atvers tau akis“. Toliau skaityti Knyga: JEAN-PAUL SARTRE „Šleikštulys” →

OKT sezonas nr.11 + kvietimai į „Hamletą” ir „Dėdę Vanią”.

Tęsiam grąžų bendradarbiavimą su OKT ir trumpai jų žodžiais pristatydami sezoną nr.11, šį mėnesį dovanojam kvietimą 2 asmenim į Hamletą (rugsėjo 22 d. – tikėtina, kad dėl tam tikrų priežasčių, kurios neaiškinamos repertuare, tai gali būti paskutinė galimybė pamatyti „Hamletą” iki naujųjų metų) bei „Dėdę Vanią” (23 d.). Kitą mėnesį bandysim jus iškomandiruoti į „Shopping And Fucking” bei „Romeo ir Džiuljeta”, bet tai jau kitą mėnesį, kvietimų lošimas – įrašo gale, o kol kas apie S nr.11:

Antrąjį savo gyvavimo dešimtmetį OKT pradeda įgyvendinęs vieną savo siekių: turėti nuolatinę vaidybos aikštelę, leidžiančią funkcionuoti kaip normalus repertuarinis teatras su nemažu publikos pamėgtų ir nuolat rodomų spektaklių bagažu. Toliau skaityti OKT sezonas nr.11 + kvietimai į „Hamletą” ir „Dėdę Vanią”. →

Sostinės vandens muzika (rugsėjo 19 d.)


Nežinau ar tai bus panašu į tingius vakarus vasarą, kai prie gintaro muziejaus ant žolės galima klausytis klasikinės muzikos, bet… 2009 rugsėjo 19 d. 19 val. Vilniuje, Neries krantinėje prie Baltojo tilto Lietuvos muzikos ir teatro akademija su partneriu – Linco (Austrija) Antono Brucknerio muzikos, teatro ir šokio universitetu rengia įspūdingą renginį netradicinėje erdvėje. Koncertas „Sostinės vandens muzika“ – tai tarptautinis muzikinis projektas, kurio idėja – sujungti abi Europos kultūros sostines – Vilnių ir Lincą − bendrais koncertais.

2009 rugsėjo 19 d. 19 val. Neries pakrantėje skambės kūriniai, susiję su vandens idėja. Bus atliekama Georgo Friedricho Händelio ,,Vandens muzika“, Toru Takemitsu ,,Jūros link“, George‘o Crumbo „Idilė nevertam“. Taip pat skambės du specialiai šiam projektui sukurti kūriniai: Linco kompozitoriaus Rudolfo Jungwirtho „Peizažas prie vandens“ ir žinomo lietuvių autoriaus Algirdo Martinaičio „Malda apie lietų“, kuriuos atliks įvairių sudėčių bei netradicinio skambesio ansambliai. Koncertą užbaigs džiazo ir roko improvizacijos, atliekamos svečių iš Austrijos. Toliau skaityti Sostinės vandens muzika (rugsėjo 19 d.) →

Laimėk kvietimus į Naujojo cirko savaitgalio spektaklį „Išnara”

Kaip jau informavome anksčiau, antrąjį rugsėjo savaitgalį pažymėkite savo kalendoriuose raudonai – Vilnių vėl pasieks kitokio cirko virusas. Menų spaustuvė ir Prancūzų kultūros centras tęsia tradiciją supažindinti Lietuvos publiką su šiuolaikiniu cirku ir ketvirtą kartą kviečia į Naujojo cirko savaitgalį, kuris šiemet vyks dar labiau atsinaujinusioje Menų spaustuvėje bei jos kiemelyje Šiltadaržio gatvėje.

G-taško skaitytojai, turi galimybę laimėti kvietimus į vieną iš atvežamų
prancūzų trupės „La Manoeuvre“ spektaklių „Išnara“ (pranc. „Mue“), kuris vyks rugsėjo 11 ir 12 dienomis, 19.00 val. Juodojoje salėje. Šį spektaklį į Lietuvą atvežančiai jaunai Prancūzijos naujojo cirko trupei „La Manoeuvre“ (liet. „manevras“) vadovauja režisierė, šokėja ir cirko artistė Gaelle Bisellach-Roig. Baigusi prestižinę Briuselio aukštąją cirko meno mokyklą ir apdovanota Prancūzijos „Jaunojo cirko talento“ prizu, režisierė sukūrė efemerišką reginį, kuriame gyvas kūnas susipina su manekenų kūno dalimis, ir šioje raizgalynėje žiūrovas yra priverstas suvokti savo regos ribotumą. Prancūzai savo trupės kredo kviečia visus „praplėsti savo matomo pasaulio rėmus“, ir tai daro ne tik pasitelkdami įspūdingą vizualinį reginį, bet ir pateikdami galvosūkį meno vertintojams: ar tai išties yra cirkas? O galbūt šokis ar meninė instaliacija? Toliau skaityti Laimėk kvietimus į Naujojo cirko savaitgalio spektaklį „Išnara” →

Audiovizualinės poezijos festivalis „Tarp“ skelbia filmų atranką.

kedes
Artėjant rudeniui vėl bus galima pasidžiaugti jau ketvirtus metus vyksiančiu audiovizualinės poezijos festivaliu „tarp“, apjungiančiu poetus, vaizdo menininkus ir muzikos kūrėjus bendrai menų sintezei.

O dabar konkrečiai:

Data: spalio 8, 9, 10 dienos

Vieta: Vilnius, Vasaros 5 ligoninė ir pogrindinis klubas XI20 (bet dar nežinia, ar “tarp”
nesumąstys iškeliauti ir į kitus LT miestus)

Programa: parodos ir paskaitos kartu su LUNI universitetu – fotografu Alvydu Lukiu ir
poetu Benediktu Januševičiumi; koncertai- “Slow Attack”, “Auka išalkusiai
aušrai”, Eglė Sirvidytė ir kt., poezijos performansai ir naktiniai slam’o skaitymai; poezijos filmų peržiūros.

Galimybės:
animuotus, filmuotus, montuotus ar kitaip užfiksuotus poezijos kūrinius “avi” formatu iki rugsėjo 13 dienos siųsti:
„Tarp“ festivaliui
Gabrielei Labanauskaitei
Birželio 23-osios 7-70
03206 Vilnius
(įdomiausi būtų įtraukti į festivalio programą ir apdovanoti poetiškais prizais)

arba registruotis į naktinius slam’o skaitymus iki spalio 1d. adresu slam@tarpfest.lt ir sudalyvauti slam’o skaitymuose festivalio metu spalio 10d. klube XI20.

http://tarpfest.lt/

Knyga: TERRY SOUTHERN & MASON HOFFENBERG „Pupytė Kendi”

Skaitydamas “Pupytę Kendi“ pirmą kartą susimąsčiau apie kišeninio formato žanrą. Įprasta, kai tai esti koks detektyvas, trileriukas, meilės romanas ar mokslinės fantastikos kūrinys. Bet, jei tai būtų koks Dostojevskis, filosofinis traktatas ar antikos literatūra, man atrodytų keista ir kvaila knygleidybos perversija. Erotiniam romanui kišenė lyg būtų pats tas simbolis, tačiau viešoj vietoj vyriškiui tokios literatūros skaitymas gali sukelti fizinių nepatogumų, įpareigojančių, prieš pakylant nuo sėdimosios, kūrinį pabaigti ir po to kelis kartus giliai pakvėpuoti.

Nieko neįpareigojantis, lengvas 1958-ųjų Terry Southern‘o ir Mason Hoffenberg‘o romanas atrodo lyg bulvarinė, vulgaresnė, atviresnė Nabokovo „Lolitos“ (1955 m.) versija, pabaigoje metamorfuota į markizo d‘Argens‘o „Teresę filosofę“ (1748 m.). Toliau skaityti Knyga: TERRY SOUTHERN & MASON HOFFENBERG „Pupytė Kendi” →