Savaitgalį sostinėje startavo „Naujoji dramos akcija“ ir šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“, vis dar tęsėsi prabangusis „Vilniaus festivalis“, o poetai toliau šventė „Poezijos pavasarį“. Valstybinis Jaunimo teatras pristatė dar vieną masėms sukurtą produktą – „Vargšai. Aristokratai“, o Menų spaustuvė prieš pat savaitgalį pakvietė atrasti naują kultūros erdvę Vilniaus senamiestyje – Infoteką, kurioje galima rasti leidinius apie skirtingas meno sritis.
Žinau, kad vyko ir daug kitų, ne ką mažiau vertų dėmesio, kultūrinių įvykių, deja, tikrai nėra laiko ir galimybių aplakstyti visus, tad paporinsiu tik apie tuos kelis, kuriuose teko pabuvoti.
Šeštadienį, su bičiuliais melomanais plaukėme banglentėmis į „Alaus namus“, kur koncertavo surf grupė The King Kongs iš St. Peterburgo. Nežinau, ko „Alaus namai“ buvo labiau pilni, surf‘o ar alaus mėgėjų, bet nuotaika pas visus buvo puiki. Užgrojus pirmiesiems akordams, rodos, visi salėje nenulaikė savo galūnių ir kas prie stalų, kas tarp jų pasinėrė į ritmingą muzikinį tvistą. Nors The King Kongs‘ų muzikos nelabai atskirsi nuo kitų surfistų, man visgi liko klausimas, kodėl Lietuvoje nėra nė vienos surfo grupės, kurios, manau, būtų nepakeičiamos šokių vakaruose. Suprantama, kad elektriniai kontrabosai kainuoja ne taip ir pigiai, bet rezultatas išties užburiantis. Vyrukai pagrojo apie valandą trunkantį setą, išjudino publiką ir pačiu linksmiausia momentu „pasiplovė“. Publika įkalbėjo „bisui“, šie dar sugrojo pora gabalų , vieną iš jų labai jau nostalgišką nes „sievodnia subota, zavtra voskriesienja a poslie zavtra uže poniedielnik“, todėl yra priežastis šiandien būti liūdniems. Tokia nuotaikingai minorine nata baigėsi The King Kongs grupės pasirodymas. Vyrukai akivaizdžiai groja savo malonumui, todėl pardavinėdami savo kompaktus bičiuliui Tomui neleido už pora jų susimokėti 40 Lt, sakė – užteks, jei duosi 30 Lt.
Sekmadienį nusprendėm rytą praleisti, kaip ir įprasta mūsų krašte nuo senų
senovės, aplankydami turgų. Kai kas tuojaus ims priekaištauti, kad senoliai prieš tai užsukdavo į Dievo namus, o tik tada sau leisdavo linksmintis sekmadieniniuose kermošiuose. Prisipažįstam, jog pasielgėm labai nuodėmingai ir verti sudeginimo ant laužo iškeitę šią ryto dalį į parodą „Viduramžių kankinimai ir bausmės” , kuri vyksta Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje. Tai privatus Lenkijos kolekcininkui Piotrui Buczkowskiui priklausantis rinkinys. Muziejaus rūsiuose eksponuojama daugiau nei 50 objektų pagal autentiškas graviūras ir aprašymus preciziškai atkurtų eksponatų, kurių prototipai naudoti viduramžių Vokietijoje, Italijoje ir Ispanijoje inkvizicijos teismuose. Septynis šimtmečius, nuo XI iki XVIII amžiaus, užtrukusio raganų gaudymo laikotarpiu šimtai tūkstančių raganų ir raganių buvo žiauriai kankinami įvairiais įrankiais ir būdais. Ekspozicijoje galima aptikti tokius kankinimo įrankius kaip delnų traiškytuvas, ispaniškas kutenimas, atgailos rūbas iš pašukinio audinio, pjūklas, kuriuo kankiniai apversti žemyn galva būdavo perpjaunami pusiau, įkaitintos replės nosies ir spenelių rovimui, eretikų šakutės, garsioji Niunbergo mergelė, Elzaso kurpaitės ir daug kitų, ne ką mažiau šiurpą keliančių, eksponatų.
Paroda vyks iki spalio mėnesio, tad turite pakankamai laiko aplankyti šią ekspoziciją. Nors, sako B. Inio “Kankinimų istorijoje” dar daugiau kankinimo metodų galima sužinoti, bet pradžiamoksliui, manau, užteks ir šios parodos. Atsisveikinę muziejaus kieme su Soprano skulptūra skubėjome į pirmąjį šio sezono „Blusų turgaus“ atidarymą Vilniaus mokytojų kiemelyje. Tai gi šiek tiek apie jį…
„Blusų turgaus“ prekeiviai labai neskubėjo, iš lėto kiekvienas dėliojosi savo prekes ir maloniai atsakinėjo į smalsuolių klausimus, ar pasiteiravimus dėl kainų. Turguje buvo galima rasti tokių įprastų prekių kaip senos plokštelės, kompaktai, knygos, rūbai, šviestuvai, namų apyvokos prekių ir originalesnių: teleskopų, porceliano skulptūrėlių, menininkų prigamintų originalių papuošalų, sportbačių, marškinėlių ir t.t. Galima buvo pamatyti Skirmantą Valiulį pardavinėjant savo knygą su gera nuotaika ir autografu. Prekeiviai entuziastingai bendravo su pirkėjais ir natūraliai džiūgavo pardavę kiekvieną iš namų ištemptą nereikalingą smulkmeną. Mokytojų namų kiemelio kavinės padavėjos, nors ir truputį užsimiegojusios, kvietė “angliškiems” pusryčiams, o “apsiprekinę” turgaus lankytojai šalimais gerdami rytinę kavą neskubėjo sprukti iš šios sekmadieninės šurmulingos, geros nuotaikos oazės.
Pirkiniai: kiniškas šilkinis chalatas, galvai masažuoklis – orgazmotronas, Patrick’o Suskind’o knyga “Kvepalai”, dvi dviejų menininkių išmargintos pakabos. Kainos sutartinės.
Pasak organizatorių, „Blusų turgus“ vyks visą vasarą, kiekvieną sekmadienį nuo 12.00 iki 16.00 val. Vilniaus mokytojų namų vasaros terasoje. Jei kas sumanysite prekiauti, prekybos vietos mokestis – 5 Lt.
Tai tiek tų malonių savaitgalio įspūdžių šį kartą, o ką pamatėte, nuveikėte įdomaus Jūs?
