Niekada neslėpiau, kad esame šališki – rašome apie tai, kas mums patinka. Ir jeigu man atrodo, kad prie įrašų apie gerą vyną tinka prierašas „g.eros naujienos apie kultūrą”, tai ir puiku.

Ir dabar, kai visi suvedinėja metų muzikinius bei kino topus, šventėms perka akcijinį „Frontera” birzgalą, belieka tik mūsų bičiulių iš vynai.com rankomis imtis šviečiamąja veikla ir pristatyti 20 puikių vynų, kuriuos galima įsigyti Lietuvoje, atsižvelgiant į kr@#%@%ės paveiktą kišenę. Padarykit šventę sau ir tiems, kuriuos aplankysit švenčių metu.

20. 89 Quinta do Ramozeiros Douro DOC 2004, Portugalija, 34 Lt Mielas miško paklotės, vanilės, dūmo ir miško uogų aromatas. Skonis vaisiškas, su gerai integruotais taninais bei prinokusių bruknių natele. Gerti 2008-2012 metais. Importuotojas „VP Market” (www.maxima.lt, 8-800 20050).

.

.

.

19. 89 Castillo de Molina Reserva Carmenere 2006, Čilė, 30 Lt Intensyvus šokolado, vanilės, juodųjų serbentų ir žaliosios paprikos aromatas, būdingas šiai vynuogei. Skonis prieskoningas ir turintis lengvo saldumo, o tvirti taninai leis pabrandinti vyną metelius rūsyje. Geriausias bus 2008-2010 metais. Importuotojas UAB „Filipopolis”. (www.filipopolis.lt, tel. 8-37 490362) Toliau skaityti Vynai.com: geriausių Lietuvoje parduodamų vynų (iki 35 lt) TOP 20. →

Kaip jau rašėme, Cezario Graužinio Suomijos „Viirus“ teatre pastatyti spektakliai bus pirmą kartą parodyti Lietuvos publikai – gruodžio 16-20 d. Menų spaustuvėje.

G-taško skaitytojai turi galimybę, laimėti kvietimus gruodžio 17 dienai  į spektaklį “No return”, absurdo komediją, pastatyta pagal Franzo tekstus. Kaip teigia Švedijos spauda apie šį spektaklį, „dramaturgija ir muzika yra tokia, kokios jums dar neteko matyti. Tai panašu į Kafką, šokantį rokenrolą“.

Kas norit tai išvysti savo akimis, atsakykite į klausimą – kuris Cezario Graužinio spektaklis pelnė auksinį scenos kryžių?
Atsakymus siųskite el. paštu: teatras@g-taskas.lt iki gruodžio 16 d. 23.59 val.

Kartu primename, kad spektakliai vyks Menų spaustuvės Juodojoje salėje.
Gruodžio 16, 17 d. –„No return“;
Gruodžio 19, 20 – „Kaligula“.
Bilietus platina Tiketa.

G. partneris, leidykla „Trigrama”, neseniai išleido šių metų Nobelio literatūros premijos laureto Jean-Marie Gustave Le Clezio romaną „Dykuma“. Tai viena iš dviejų lietuviškai išverstų Le Clezio knygų: antroji, dar 1995-aisiais pasirodžiusi „Aukso ieškotojas“.

Knygos dar nebaigiau skaityti, bet jau galiu pasakyt, kad Švedijos akademijos įvertinimas yra taiklus ir skamba taip „naujų krypčių, poetinių nuotykių ir jausmingos ekstazės autorius, žmogaus esmių už dominuojančios civilizacijos ribų ir jos viduje tyrinėtojas“.

Visuotinės krizės, apie kurią daugiau girdžiu kalbant, nei matau realiai vykstant, akivaizdoje šis romanas yra pats tas šaltinis, iš kurio reiktų semtis stiprybės suvaldyti savo vartotojiškus bedvasius poreikius.

Plačiau apie romaną čia.

Taigi, leidykla „Trigrama“ leidžia G. skaitytojams laimėti minėtą ir dar dvi kitas knygas. Toliau skaityti LAIMĖK tris leidyklos „Trigrama” knygas: „Dykuma”, „Dzenas ir motociklo priežiūros menas”, „Meistras ir Margarita”. →

Nors ir gerokai pavėluotai, noriu įdėti priminimą apie šįvakar 19.00 val. „Menų spaustuvėje” vyksiantį premjerinį A. Jankevičiaus spektaklį „Du vargšai rumunai kalbantys LT”.
Pirmiausia atkreipiu dėmesį į tai kas vaidina:  Gediminas Girdvainis, Paulius Tamolė  (šiemet buvo nominuotas už Siero vaidmenį “Poliklinikoje”  į auksinio scenos kryžiaus apdovanojimus), Agnė Ramanauskaitė, Aldona Vilutytė (taip pat nominantė į auksinio scenos kryžiaus apdovanojimą už vaidybą spektaklyje “Juodvarnis”), Jolanta Dapkūnaitė.

Ir truputį apie patį spektaklį…
Režisieriaus Agniaus Jankevičiaus spektaklis „Du vargšai rumunai, kalbantys LT” bus pirmasis Masùowskos pjesės pastatymas Baltijos šalyse. 
Debiutuoti teatre nebuvo Masùowskos svajonė. Parašyti pjesę ją įkalbėjo „Rozmaitoúci” teatro vadovas ir vienas garsiausių šiuolaikinių lenkų režisierių Grzegorzas Jarzyna. Pjesės idėjos Masùowskai toli ieškoti nereikėjo – ji gimė iš asmeninės patirties: „Žiemą aš keliavau su savo draugu prie jūros: naktis, vėjas, tuštuma ir tik mes – du vargšai valkatos. Kai panorome išgerti puodelį kavos vieninteliame viešbutyje Juratoje, mano draugas išsipusčiusiai barmenei pasakė: „Laba diena, mes esame du vargšai rumunai, kalbantys lenkiškai, gal turite likusių užkandžių?” Rašytoja sako negalėjusi pamiršti baimės barmenės veide – juoką ji suprato visiškai rimtai ir išsigando „valkatų rumunų”. Pjesė gimė iš šio vieno sakinio. Toliau skaityti ŠIANDIEN – A. Jankevičiaus premjera „Du vargšai rumunai kalbantys LT”. →

„Menų spaustuvė” šį mėnesį pradeda unikalų projektą pavadinimu „Pasivaikščiojimai”, kuriuo pristatys vertingus užsienyje pastatytus lietuvių teatro režisierių darbus Lietuvos publikai. Pirmasis pasivaikščiojimas kviečia aplankyti jau daugiau nei dešimtmetį darbą užsienyje ir Lietuvoje derinančio režisieriaus Cezario Graužinio Suomijoje pastatytus spektaklius – „No return“ ir „Kaligula“. Režisierius sako, jog tai tikras stebuklas, kad aukščiau įvardintų projekto iniciatorių dėka, svetur pastatytus jo ir kitų režisierių spektaklius galės išvysti ir Lietuvos publika.

Režisierius Cezaris Graužinis – vienas paskutiniųjų garsių lietuvių režisierių, baigusių studijas Maskvoje ir grįžusių į Lietuvą dirbti.  Mūsų krašte jis pastatęs ne vieną įsimintiną spektaklį („Arabiška naktis“ pelnė net auksinį scenos kryžių) savo teatrine patirtimi dalinosi Suomijoje, kur lietuvių režisierius pastaraisiais metais vadovavo „Viirus“ teatrui Helsinkyje. Cezario Graužinio bendradarbiavimas su Helsinkio „Viirus“ teatru prasidėjo 2005-aisiais, kai buvo statomas spektaklis „No return“ pagal F.Kafkos tekstus. „Viirus“ teatro steigėjai kurdami teatrą neveikiančioje vandens stotyje pasirinko tokį pavadinimą kaip simbolį – juk virusas, mažas organizmas, gali rimtai paveikti didelį. „No return“ buvo itin sėkmingas spektaklis ne tik todėl, kad jį pastatęs Cezaris tapo žinomas Europoje, o jo lietuviškai-suomiškai-švediškas kūrinys išvažinėjo visą pasaulį. Jo dėka lietuvių režisierius surado bendraminčių Suomijoje – 2007 m. Cezaris Graužinis tapo vienu pirmųjų lietuvių, vadovavusių užsienio teatrui, kai priėmė „Virrus“ pasiūlymą tapti teatro meno vadovu. Statant „No return“ ir kitus spektaklius režisieriui talkino kiti lietuviai: dailininkas Vytautas Narbutas (gyvenantis Islandijoje), kompozitoriai Martynas Bialobžeskis ir Giedrius Puskunigis.
Šiuo metu režisierius grįžęs į Lietuvą ruošiasi naujojo savo darbo „Viskas arba nieko“ premjerai – šiam spektakliui jis rašė pjesę pats.

Cezario Graužinio spektakliai „Menų spaustuvėje”: Toliau skaityti Menų spaustuvė pristato: Cezario Graužinio ir „Viirus“ teatro (Suomija) spektakliai Lietuvoje. →

Pasaulis, kuriame vyras ir žmona stengiasi tik vilioti, sugundyti ir pamesti vien dėl pramogos, numalšinti savo pačių nenugalimą meilės godulį, nors nebegali niekam jos atiduoti, nes pats esi sudužęs – tai bohema, arba Bernard‘o Shaw „Sudužusių širdžių namai“( rež. prof. Algė Savickaitė).

Gruodžio septintoji, šešios vakaro: Kauno valstybinio dramos teatro premjera naujoje parketinėje salėje, naujas aktorių kursas, tačiau lygiai tokie patys, seni lyg vakardienos laikraštis klausimai: pasirinkti laisvę ar auksinį, bet spaudžiantį batelį, geriau mylėti lovelasą ar pačiam juo būti ir tenkintis svetimu kažkam sukeltu gaisru, pačiam liekant šalti denyje? Hektoras Hašebajus (akt. – Aleksandras Kleinas) lyg estafečių meistras žmonos panosėje sužvejoja naivią (tik iš pradžių) pakalnutę Eli Dan (akt. Inga Mikutavičiūtė), tačiau net iki galo neatskleidęs josios žiedo jau puola prie ką tik atvykusios žmonos Hesionės (akt. Gabrielė Aničaitė) sesers Ariadnės (akt. Donata Kielaitė). Ir užšoka ant vilko (ant meilės): iš tokio paties molio nulipdyta viliokė pati niekaip nesugeba įbrukti kam į rankas savo suledėjusios širdies, ir būtent todėl parklupdo ant kelių lengvabūdiškąjį Don Žuaną. Toliau skaityti Parketinėje salėje – aistros ir nevilties buveinė. →