Praeitą savaitę Menų spaustuvėje į premjerą pakvietė šokio teatras AIROS – apie būtį šiapus ir anapus kalbėjo naujasis šokio spektaklis “Stiklo sodai”.
Užauginusi ne vieną Lietuvos šiuolaikinio šokio atlikėjų kartą režisierė Aira Naginevičiūtė „Stiklo sodams” pasirinko šokėjus, kurie kūno judesiais geba perteikti vidinį pasaulį, apnuoginti žmogaus esmę: scenoje savus pasaulius demonstravo bene didžiausi Lietuvos šiuolaikinio šokio talentai – Rūta Butkus, Goda Laurinavičiūtė, Gytis Ivanauskas, Erika Vizbaraitė. Naginavičiūtė, kurdama choreografiją, artimą Lietuvos metaforinio teatro tradicijai, neretai bendradarbiauja ir su aktoriais – „Stiklo soduose” matome ir aktorių Valentiną Novopolskį, įkūnijantį vieną iš personažų.

Prisipažinsiu, jog nesu didelė šiuolaikinio šokio žinovė ir, nors neaplenkiu mūsuose rodomų garsiausių šokio spektaklių ar vieno kito šiuolaikinio šokio festivalių metu atvežtinių kūrėjų darbų, vis tiek laikau save diletante šioje srityje. Tad mano įspūdžiai iš „Stiklo sodų“ bus tik eilinio žiūrovo nuomonė, be didelių pretenzijų į rimtas šio spektaklio refleksijas. Toliau skaityti Premjera: šokio spektaklis „STIKLO SODAI” (rež. Aira Naginevičiūtė) →

Kauno dramos teatre, metams einant į pabaigą, prieš pačias šventes, Gintaras Varnas pristatė premjerą pagal Max Frisch pjesę. Ši pjesė Kauno dramos teatro sienoms yra žinoma iš to paties pavadinimo 1978-ųjų metų spektaklio. Daug kur pristatoma, jog taip kuriama šio sezono Kauno dramos teatro koncepcija „Istorija naujai”. Kaip čia yra iš tikrųjų, ko gero tik pats G. Varnas galėtų atsakyti.

Dviejų veiksmų dramos pagrindiniam veikėjui profesoriui Kiurmanui (vaid. Dainius Svobonas) suteikiamas šansas savo gyvenimą pradėti iš naujo ir tokiu būdu pakeisti savo biografiją, pergyventi (ar tiksliau pervaidinti) tai, kas jo manymu, yra nepasisekę. Keliami egzistenciniai klausimai: O kas būtų, jei viskas būtų buvę kitaip? Kur mano gyvenimas būtų dabar? Ar tikrai, mes turėdami galimybę grįžti į vieną ar kitą savo gyvenimo situaciją, būtume pajėgūs priimti kitokį sprendimą? Toliau skaityti Premjera: spektaklis „Biografija: Vaidinimas” (rež. Gintaras Varnas) →

Jurgai paliepus, man nepatingėjus – trumpas brūkštelėjimas apie patirtis vokiečių Rimini Protokoll projekte „Remote Vilnius“. Nežinau, kur baigiasi teatras ir prasideda performansas, galų gale, tai ir nesvarbu, nes daugiau nei pusantros valandos trunkantį slampinėjimą griežtu, kruopšiai ir aiškiai suplanuotu maršrutu, prasidedančiu tyliu rudeniniu šlamėjimu apgaubtose Antakalnio kapinėse pavadinčiau tiesiog puikia patirtimi, kurią linkėčiau sau pasidovanoti kiekvienam, kuriam bent kiek yra įdomus šiuolaikinis teatras ir vilioja savojo miesto erdvių patyrimas kitaip.

Viskas vyksta maždaug taip – susirenka visi dalyviai viename taške, įsijungia ausines ir su jais bendrauja kompiuterinis balsas, siūlantis vaizduotei susukurti kalbančiosios kūną. Aš, pavyzdžiui, sukčiavau – Toliau skaityti [SIRENOS 2014:] THE FOUNTAINHEAD / REMOTE VILNIUS (Rimini Protokoll) →

Prieš keletą metų lėlininkė ir aktorė Karolina Žernytė su keletu bendraminčių nustebino Lietuvos teatro publiką spektakliu regintiems ir neregintiems „Bitinėlio pasakos šešiems pojūčiams“. Eksperimentas pavyko: šiandien dvidešimt septynerių metų Karolina dalija savo laiką Lietuvos ir Rusijos publikoms ir toliau sėkmingai improvizuoja teatre. Su Karolina susitinkame pakalbėti apie tai, kas nutinka, kai žiūrovams užrišamos akys ir kuo skiriasi darbas gimtinėje bei svetur. Toliau skaityti [interviu:] Režisierė Karolina Žernytė: „Spektaklio pagrindinis veikėjas yra vaizduotė“ →

Vasara teatro pasaulyje yra štilio metas, bet didžiausi teatro gerbėjai žino – grįžus po vasaros atostogų, paskutinį rugsėjo savaitgalį prasideda tarptautinis teatro festivalis “Sirenos”. Ir jam ruoštis galima pradėti jau dabar, nes iki birželio 30d. organizatoriai siūlo nesukti galvos renkantis ir įsigyti abonementą į visus keturis užsienio programos spektaklius su 25% nuolaida. Priežasčių šitam deal’ui pasirašyti yra ne viena.

2014 metų užsienio programoje – garsūs Danijos, Nyderlandų, Vokietijos ir Rusijos teatro kūrėjų vardai. Iš keturių spektaklių – net trys premjeros.

„Šių metų programa – itin ambicinga ir įvairiapusė. Ivo van Hove, Kirsten Dehlholm, Stefan Kaegi – pripažinti kūrėjai ir tikri teatro novatoriai. Vienuoliktosios „Sirenos” plečia ne tik teatro suvokimą, bet ir vaidybos aikštelių geografiją. Net du festivalio spektakliai vyks neteatrinėse erdvėse, be scenos. „Rimini Protokoll“ apskritai žiūrovus kviečia iš teatro pabėgti į miestą.” – pasakojo festivalio meno direktorė Audra Žukaitytė.

Mane asmeniškai intriguoja tai, kad šias metais “Sirenos“ kviečia ne pasyviai stebėti, bet patiems dalyvauti ir patirti teatrą. Visi spektakliai – itin rekomenduotini pamatyti, nes siūlys labai skirtingas patirtis. Tad kviečiu jau dabar  pasiplanuoti rudenį šiems neeiliniams teatro įvykiams ir tik tada važiuoti, minti, plaukti, skristi atostogauti. Toliau skaityti Laiškas pasiilgusiems „SIRENŲ” →