Temos Archyvai: Muzika

KISSES – The Heart of the Nightlife [2010]

Čia toks albumas, kur viena daina skamba kaip visos likusios, tik vieną sukt be perstojo būtų per daug nuobodu, o visumoj gaunasi visiškai vienodas tiek nuotaika, tiek skambesiu albumas, kurį dėl to užburiančio žavingo vienodumo norisi sukt ir sukt.

Ir neteisus buvau, rašydamas apie geriausius 2009-ųjų albumus, kad tokią muziką moka kurti tik švedai. Paprastai pasivadinę amerikiečiai Kisses skamba kaip mėgstamiausios skandinavų dream pop grupės – Lake Heartbeat, Kings of Convenience, The Embassy, Boat Club. O palyginimas su Lake Heartbeat ne atsitiktinis: paskutinė naujiena ta, kad Kisses remiksavo Lake Heartbeat kūrinį „Southbound“ (legaliai parsisiunčiam iš Toliau skaityti KISSES – The Heart of the Nightlife [2010] →

CHIKISS – Медленно [Soyuz; 2010]

Duok, Dieve, daugiau tokių įrašų. Chikiss – kolektyvas iš Rusijos, Sankt Peterburgo, puikiai tinka vienoje lentynoje su neseniai minėtais Belika. Chikis – grupė, kurioje pirmu smuiku griežia vokalistė, muzikos ir tekstų autorė, klavišininkė, namudinio projekto Сабля moteriškoji pusė, Галя Чикис, todėl nenorom Chikiss imi gretinti su Zemfira (Земфира) ir Ночные Снайперы. Bet tai tik pirmas įspūdis, kilęs iš vokalinio atlikimo. Chikiss muzikoje liūdesio ir melancholijos kur kas mažiau, nei pas minėtuosius, ši grupė kuria vasarišką, spalvotą nuotaiką.

Nieko blatno: tik mušamųjų ritmas, fortepijonas ir švelnus moteriškas vokalas – lengvumas ir gražumas nunešantis į 80-ųjų sovietinės estrados laikus, kai populiarios buvo dainelės apie meilę, dangų, mergaitę ir berniuką. Veik apie tai ir dainuoja Chikiss, tik ne viskas taip paprasta, kaip gali pasirodyt. Chikiss net mp3 skamba kokybiškai, akustiškai gyvai ir greičiau džiaziškai, nei popsiškai. Dainų albume tik aštuonios, tačiau Toliau skaityti CHIKISS – Медленно [Soyuz; 2010] →

Artscape pristato: “Jean Louis” trio [Balandžio 20 d.] + kvietimas 2.

Nors “Vilnius – Europos kultūros sostinė” metai baigėsi, ilgalaikis tarpdisciplininis projektas Artscape, persikėlęs į 2010-uosius, toliau tęsia Europos kultūros sostinių pristatymą. Balandžio 20 dieną 20.00 val. jis kviečia į menų laboratoriją “Mulen Ružas” (V.Mykolaičio-Putino 5), kur skambės prancūzų džiazas, pristatomas jauno, energingo trio “Jean Louis”.

Jau keletą metų tarp ryškiausių Paryžiaus grupių minimas jaunasis trio “Jean Louis” savąja kūryba įrodinėja, kokia kerinti ir intriguojanti gali būti džiazo, roko, postpunko ir eksperimentinės muzikos jungtis. Ypač jei ji prisodrinta netikėtais atradimais – kad ir gitaros tembru suskambančiu trimitu ar nelauktais stilistiniais posūkiais. Savitą užburiantį ir nepaprastai organišką stilistinį mišinį kuria trys “Jean Louis” nariai: trimitininkas Aymeric Avice, naujus tembrus atrandantis ne tik įvairiais elektroniniais priedais papildytu įprastu trimitu, tačiau sykiais pasitelkiantis ir gerokai retesnį džiazo scenose jo giminaitį slankiklinį trimitą, o taip pat istorinius pučiamųjų instrumentų pirmtakus – jūros kriaukles. Jo įvairialypiam pučiamųjų arsenalui puikią draugiją sudaro kibus ir energingas Joachim Florent kontrabosas bei Francesco Pastacaldi mušamieji. Toliau skaityti Artscape pristato: “Jean Louis” trio [Balandžio 20 d.] + kvietimas 2. →

Ore Grotuvas pristato: Instrumentinė – Poetinė Shyzza [04 15, Pogo].

Ore Grotuvo klejonės po lietuviškos alternatyvios muzikos stilių paribius tęsiasi. Galvas prisodrinę lengvai manifestaciniais pirmojo DJ ir Tytia Mina Teremina garsais, bei šiek tiek rokinio parako gavę antrojo koncerto metu, į trečiąjį Grotuvo seansą rinksimės klausyti žodžių, įvilktų į netradicinį, psichodelinį atspalvį turintį rūbą.

Šį ketvirtadienį (04 15)21 val. pristatysime itin novatoriškai mąstančių menininkų iš Kauno ir Vilniaus projektus. Scenoje pasirodys nepriklausomas menininkas, performeris, saksofonistas Gražvydas Kardokas, debiutuos brolių Koreniukų, valdančių netradicinius instrumentus – žaidimų konsoles „Nintendo DS“ bei sintezatorius nešiojamame kompiuteryje, o lūpinę armonikėlę paverčiančių itin šiuolaikiškų ir skrajojančių garsų skleidėja – duetas „Radijo Gaublys“, bei moteriško šarmo ir charizmos įneš poetės eksperimentatorės Vaivos Grainytės psichodelinis projektas „Regina“, praėjęs daug variacijų ir iš anksčiau žinomas kaip „Žibantis Tunas“ ar „Erkės Brolis“.
Netikėtai prie šio ypatingo vakaro atmosferos prisidėti nusprendė jaunų menininkų projektas „Thorn Apple”, atliekantis meditational/minimal/acoustic trance kompozicijas. Kvarteto sudėtyje vaidensis ne viename projekte besisukantys muzikantai: Mindaugas Juknys, Donatas Bielunskis, Mantas Zemleckas ir Kamilė Gudmonaitė . Garsų gimimui bus panaudota galybė instrumentų – nuo butelių, perkusinio griaustinio iki melodikos ir kompiuterio. Toliau skaityti Ore Grotuvas pristato: Instrumentinė – Poetinė Shyzza [04 15, Pogo]. →

BELIKA – Dead Cat (Мёртвая кошка) [Witchhammer Records, 2010]

Kol kas internete praktiškai nėra jokios statistinės informacijos apie Belika, net MySpace grupė ar projektas neturi, o LastFM pateikta informacija prilygsta gražiai pasakai. Viena lyg aišku, kad tai prasidėjo Rusijoje, ir jau peržengė jos sienas. Reikia pasakyti, kad Belika grožiui pajusti, iš dalies, reikalinga suprasti rusų kalbą, nors tokie atmosferiniai kūriniai kaip „Сны“, „Мыши“ ir „Сестра“ savo jausmingumu turėtų apžavėti ir teksto nesuprantantį klausytoją.

Minėti trys kūriniai, ypač „Сны“ pasižymi minimalistiniu elektroniniu skambesiu (toks dark ambient, dream pop mišinukas), kurį lydi, nesumeluosiu, balsas iš dangaus ir gotiški tekstai. Toks įspūdis, kad panašių nuotaikų galima pasisemti tik Stiveno Kingo romanų ekranizacijose, kur naktį be vėjo pradeda pačios suptis sūpuoklės ar kai pabaisos suokia nekaltiems vaikučiams gražiausias lopšines, bet šiurpuliukai po kūną laksto nesustodami. Ką kalbėti apie „vaikišką“ dainelę „Мёртвая кошка“, kur tekstas Toliau skaityti BELIKA – Dead Cat (Мёртвая кошка) [Witchhammer Records, 2010] →