Lauke drabstė atsakančiai. Gabalais sniegas lipdė akis ir antpečius. Mažais būreliais įleidžiama gerbėjų masė skandavo kažką apie prilyginimą šąlantiems šunims ir durų atidarymą nuo 18-os 30-imt. Nežinau, kaip ten buvo su durimis, bet Teatro arena tikrai pasišiko. Kad ir dėl to, kad paėmė litą už pakabą ir leido pasidžiaugti šikinykais, kuriame tualetinio popieriaus nė kvapo jau nelikę.
Čia, užbėgant įvykiams už akių, reikia prisipažinti, kad į vakaro pabaigą prietelius, gerai įkalęs ant drąsos, suskėlė tokį bajerį, kad geriau aš patylėčiau su savo nuomone, nes amžinai suknisu gerą įspūdį ir apie koncus sakau, kad buvo šūdas. Dar retoriškai paklausė, ar man koks koncas buvo išvis kada nors zaibys ir kažką apie tai, jog ateity būtų smagu, jog bendrai lankomuose festivaliuose apsiribočiau kempingo teritorija. Aš jį visai suprantu, bet pamintijau, kas gi, jei ne aš, ims ir išrėš visą tiesą ne pagražinant, o pabjaurinant? Neradau tokios asobos, tad tenka vėl imtis pačiam.
Žodžiu, buvo viskas su Земфира taip: Toliau skaityti [kaip man atrodė:] ZEMFIRA @ Teatro arena; 2013-03-03
Duok, Dieve, daugiau tokių įrašų. Chikiss – kolektyvas iš Rusijos, Sankt Peterburgo, puikiai tinka vienoje lentynoje su neseniai minėtais
Jau geras dvi savaites galvoje sukosi Zemfiros vardas, bet… Visai ne dėl jos. Tačiau apie tau jau rytoj, o kol kas…