Nenumaldomai artėjant vasarai, aš jau turiu šiųmetinį šokių aikštelių favoritą – Does It Offend You, Yeah? (DIOYY?). Pernai kojas kilnoję prancūzai Justice ir vokiečiai Digitalism perdavė estafetę anglams.
DIOYY? skamba lyg bendras jau minėtų Justice ir Digitalsim projektas, tik dar reikia pridėti DFA 1979 gitarinį pjaustymą ir vokalinį aštrumą bei Daft Punk robotišką jausmingumą. To pakanka, kad „You Have No Idea What You’re Getting Yourself Into“ būtų stilistinėje klasėje priskirtas labiau prie taip linksniuojamų „new-raverių“, nei prie paprastos klubinės elektronikos. Ir tame yra tiesos: ši šėlsmo muzika turi kietą elektroninės muzikos pagrindą, klubines aranžuotes, paprastą bet ne prastą tekstinį takelį, indie rokišką gitarinį pagardinimą, senų gerų The Prodigy laikų nuotaiką, jokio minimalo, o tik visko daug daug daug. Bet tas „daug“ neišsivysto į kakofoniją, o daužo paširdžius ritmingai ir be gailesčio.
Siautulinga „You Have No Idea What You’re Getting Yourself Into“ pradžia su instrumentine įžanga ir agoniška NINų palikimo kupina „With A Heavy Heart“ leidžia suprasti, iš kur Muse įgavo noro bendradarbiauti su DIOYY?; į „We Are Rockstars“ ir „Weird Science“ britai sukišo geriausią, ką turi abu prancūzai: Justice ir Daft Punk; „Dawn of the Dead“ ir „Being Bad Feels Pretty Good“ skamba netgi popsiškai, lyg tai būtų visai kita grupė (lyg kokie nauji indie poperių Block Party ar Klaxons šmotai); o pianininis „Attack Of The 60 ft Lesbian Octopus“ išsišoka lyg pasityčiojimas iš vaikiškojo Marco Benevento „The Real Morning Party“.
Man patinka konkretūs albumai. Tokie, kur nėra visokių nereikalingų bonusų ar dvidešimt gabalų, iš kurių klausomi tik pusė. Dešimt DIOYY? kūrinių nemažinant tempo prasideda ir baigiasi nepastebėtai, nes trunka ne ilgiau nei 40 minučių. Taigi, kietas albumas su minkštais nukrypimais jau laukia ir Jūsų.
[youtube X6_ubiAzoSk]
[youtube 05u2bU2mNNo]
http://www.doesitoffendyou.com/
http://www.myspace.com/doesitoffendyou
klausyt čia:
pigiausia pirkt čia
visų pirma paaiškinsiu, jog man nepatiko Digitalism, anei Justice. nu gal tik Daft Punk momentais. tai gal daugiau nieko ir nesakyt?.. :) ai va, pacituosiu tuos, kurių nuomonę labiausiai palaikau: „Newcomer electro-rockers produce a hyperactive, ear-decimating album that screams with heavy synth and rhythms, but dies with a lack of inspiration and creativity” (Hot Press), „The only offensive thing about this English electro-rock outfit’s debut is how blatantly they rip off Justice ripping off Daft Punk” (Spin) ir galiausiai: „They asked, so we’ll tell. Does it offend me? No. Does it bore me? Yes.” (musicOMH.com).
kitaip tariant, istryniau po keleto dainu :P
kaip kas besakytų, tai yra muzika, kuri skirta pasitūsinimui, o ne klausymui, verkimui ar muzikiniam narpliojimui, ir ji yra labai tam tinkama. liu, turėk savo nuomonę, ne kitų. Net tada, kai ji sutampa. ;)