Yra, buvo, buvoja muzika prie kurios nuolat grįžtu. Tokia, rodos, neypatinga, bet kaskart pateikianti dar nematytų spalvų. Oba, galvoju, kaip aš šito praeitą/užužpraeitą kartą neužklausiau? Nagi, nagi… taip ir knebinėju albumą po pusmetį, bet ir tada dar nedingsta jausmas, kad jame slypi krūva neatrasto. O tokie požymiai turėtų būti tikrai kokybiško ir nevienadienio albumo.

Šįkart taip pragmatiškai filosofuoju apie jau nuo vasario mėnesio neužmetamą Fredrik albumą „Trilogi“. Albumas čia toks sąlyginis, gi iš tikro tai į vieną sujungti trys neįmanomai reti ep, bet kadangi anie tokie jau reti, projektas  nusprendė išleisti 3 in 1.

Fredrik – duetas iš Švedijos, Fredrik Hultin ir Ola Lindefelt, iš nuotraukų ir kuriamos nuotaikos žiauriai primenantys norvegiškuosius Kings of Convenience, kas yra šiandienos lyginimo skalėje gana teigiamas  reiškinys.

Prieš tai vaikinai pasaulį žavėjo grupėje The Lovekevins (vėliau pakeitusioje pavadinimą į The LK), iš kurių stovyklos jau pora metų nieko naujo nesigirdi, o šiemet jau po pavadinimu Fredrik išleido antrąjį albumą. Beje The LK muzikoje net neverta ieškoti kažko panašaus į Fredrik skambesį.

Pirmasis dueto darbas „Na Na Ni“ manęs visiškai neužkabino, nors kai kas jį įsirašė į 2008-ųjų geriausiųjų sąrašą. O „Trilogi“ tiesiog apžavėjo iš pirmojo karto. Penkiasdešimties minučių konceptualus albumas panardina į tamsius, paslaptingus tunelius, kur šiurena šmėklos, o paklydėlės sielos dainuodamos atveria savo širdį. Iš pirmo klausymo albumas pasirodė gana minimalistinis muzikos atžvilgiu. Bet kaip minėjau, kuo toliau, tuo daugiau atrandu sluoksnių ir pasluoksnių. Narplioti tuos sluoksnius gana nedėkingas darbas, bet visumą galima pavadinti stulbinančiai vieninga, lyriška ir išbaigta. Čia nerasite „pliko“ muzikavimo akustinėmis gitaromis kaip pas KoC (gink dieve, nenoriu anų numenkinti, tiesiog išskiriu nepanašumus), Fredrik stebina savo hm … minimalistiniu pilnumu: pagrindinės linijos lyg aiškios, bet už jų slypi kažkas neapčiuopiamo. Eksperimentinis elektroninis mušamųjų fonas, pagardinamas tai grubia elektrine, tai akustine gitara, kuria grojama lyg arfa, tai smuiku, tai triūba, tai biesai žino kuo. O, kai prie pirmo plano lengvo vyriško vokalo prisideda visos armijos vaiduoklių folkiškas pritarimas, gaunasi kažkas panašaus į trolių/laumių liaudies sakmes-lopšines, pavadintas švediškai, bet sekamas angliškai. Tiesa, net po keliasdešimt perklausų dar nepriėjau iki kūrinių teksto analizavimo, manau, kad ir neprieisiu, nes tokiai muzikai nėra skirtumo, apie ką dainuoja.

httpv://www.youtube.com/watch?v=zOYt4sQm7K8

Fredrik – Vinterbarn

httpv://www.youtube.com/watch?v=aw60raqaaEU

Fredrik – Milo

httpv://www.youtube.com/watch?v=P0AO8vHL1gY

Fredrik – Viskra

„Trilogi“ – toks mažas nevienadienis šedevras, kokių šiais laikais ypač trūksta. Universalus, tinkantis ir fonui, ir atidžiam, dėmesingam klausymui.
Bijau, kad tai bus šių metų pats pats.

http://www.frdrk.org
http://www.myspace.com/fredriktheband