Ne, čia ne skęstančiojo šiaudų paieškos. Čia toks elementarus tekstukas su pasvaičiojimais apie dažnai girdimą ir pačiam kylantį klausimą “Kodėl niekas neparduoda lietuviškai išleisto “Uliso” pirmosios knygos?” ir kitą – “kiek tu už tai pasiruošęs mokėti?”.
Štai Vilniaus universiteto ekspertai M.Mažvydo “Katekizmą” įvertino 17 milijonų litų, bet čia jau atsakanti seniena, kurios jokiame antikvariate nerasi, o mane labiau domina įrišimai, kuriuos laikas ir saulė dar nespėjo paversti dulkėmis. Pavyzdžiui, pernai Ernesto Parulskio bandomi prakišti Sabonio memuarai su keiksmažodine dedikacija Kurtinaičiui. Tiesa, tokia knyga neegzistuoja, bet atsirado sutikusių mokėti štukę litų. O tai maždaug dvidešimt trisdešimt kartų daugiau, nei sutikčiau pats pakloti už kitas ieškomas, nemetaforines, knygeles, kurios prieš kiek tai metų dingo ne tik nuo knygynų prekystalių, bet ir šiandien pridygusiuose buktynuose prastūminėjamos iš po prekystalių.
Kai yra paklausa, bet nerandama pasiūla, tai atrodo visiškai normalu ir racionalu. Net nestebina pasiūlymai gimtadienio proga paimti “po visam” tokią knygą iš bibliotekos ir sumokėti, kiek ten paprašys už pradanginimą. Pažįstu taip darančių. Tiesa, ne dėl kitų – dėl savęs.
Tokių deficitinių lietuviškai išleistų knygelių galima suskaičiuoti ne tiek mažai. Paminėsiu tas, su kuriomis pačiam teko susidurti: kasdien sekant skalbimus internete, apklausiant visus bukinistus, kaimelių knygynus ir pažįstamų pažįstamus. Kai ką jau pavyko gauti, bet yra dar ir ieškomų. Pavyzdžiai:
Alfonso Eidinto istorinis romanas “Ieškok Maskvos sfinkso” (gauta už 30 Lt);
Michel Foucault veikalai: “Seksualumo istorija” (gauta už 30 Lt), “Disciplinuoti ir bausti, kalėjimo gimimas”, “Diskurso tvarka”;
Gleno Cooko fantastinio ciklo “Juodoji gvardija” knygos, pradedant “Šėšėlių žaidimai”, “Sidabrinis smaigas” (gauta ir tapo nebe deficitu, kai atsirado elektroninis variantas).
Umberto Eco negrožiniai leidiniai: “Atviras kūrinys: forma ir neapibrėžtumas šiuolaikinėje poetikoje” bei “Menas ir grožis viduramžių estetikoje”;
J. L. Borgeso “Smėlio knyga” (sako, kad šią dar galima rasti leidyklos knygynėlyje), “Fikcijos”.
Džono Steinbeko „Rūstybės kekės” (gauta už 50 Lt).
Herkus Kunčius „Mano kova bambino”
Tikiu, kad kiekvienas skaitytojas turi savų ieškomųjų. Tikiu, kad yra tokių neskaitytojų, kurie turi lentynose kitų taip geidžiamų puslapių ir net neįtaria, kad jie kažko verti. Tarp tokių papuola ir ta, jau visų nuvalkiota, XX amžiaus modernizmo viršūnė – Jameso Joyce’o “Ulisas”. Nuvalkiota apžvalgose, anotacijose, palyginimuose, kitų moksliniuose veikaluose ir grožiniuose kūriniuose, bet lietuviškai sunkiai įgyjama.
Turiu omenyje pirmąją romano dalį, su kuria situacija yra labiau nei paradoksiška. Gi leidykla (LRS) sakosi, kad išleido tiek pirmąją, tiek antrąją dalį vienodu 4000 egzempliorių tiražu. Pirmosios knygos su žiburiu nerasi, o antroji naujutėlaitėmis krūvomis pūpso knygynuose, buktynuose, mano ir dar eilės pažįstamų lentynoje. “Taigi pirmosios dalies pirkėjai kažkur dingo ir antros nebeperka net ir nupigintos”,- sako leidyklos atstovė.
Netikiu, kad kažkas nupirko tūkstantį pirmųjų “Ulisų” ir sudegino kaip prieš šimtmetį. Manau, guli tos pirmosios pusės niekam nereikalingos kažkieno lentynose taip, kaip kitur guli bevertė antroji pusė. Šis tekstas iš esmės ir skirtas tam, kad padėtų joms susitikti. Kad ir čia, arba, pavyzdžiui, www.sena.lt.
O čia pateiksiu neredaguotą, netrumpintą Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos prekybos vadovės Mildos Kičaitės atsakymą į klausimą “na, kodėl gi taip?”:
Na taip, opus klausimas ši knyga… Turime minčių apie perleidimą, bet turbūt ne artimiausiu metu. Labai paprastos ir racionalios priežastys atvirai:
net ir deficitinė knyga perleista kainuotų brangiai, taigi išlieka rizika dėl pardavimų (ką parodė ir antrasis tomas, kurio turime dar daaauug, nors tiražai pirmos ir antros dalies buvo vienodi; taigi pirmosios dalies pirkėjai kažkur dingo ir antros nebeperka net ir nupigintos).
Iš praktikos yra daug ir kitų pavyzdžių apie „deficitines” knygas: pardavinėjome paskutinius „Tūlos“ egzempliorius už 1 ar 2 litus. Žinoma, išpardavėme. Labai visiems reikėjo, todėl perleido Tyto alba, o aš pati gal prieš porą metų nusipirkau jų leidimą knygyne išpardavime už 5 Lt… Tai toms deficitinėms knygoms, panašu, kad irgi galioja kažkokios kainų lubos, ir akivaizdu, kad ne visada padengiančios bent jau savikainą…
Perleidimas reikalauja didelių apyvartinių lėšų.
Svarstome – jeigu perleisime, bandytume parduoti komplektu abi dalis, tačiau vėlgi rizikinga, gal atkris dalis pirkėjų, kurie turi nusipirkę tik antrą dalį. Reikia išspręsti klausimą, kaip „prikabinti” prie pardavimų ir antrą dalį.
Būtų puiku bent kiek atnaujinti ir pagerinti vertimą, o tas vėlgi yra pinigai ir auganti knygos savikaina…
Taigi, svarstome apie tai, tik kol kas nesiryžtame, nes pradėjus realiai svarstyti išlenda daug kabliukų ir baimių. Visgi aš pati esu už ir tikiuosi, kad kada nors pavyks išjudinti šitą reikalą sėkmingai.
Tai va toks ir atsakymas :)
Skaitau atsakymą ir tuo pačiu svarstau, kodėl (kad ir ta pati LRS) randa lėšų prabangiai išleisti skaitalą apie slaptas draugijas (kuris, labai įdomu, po kokia eilute gula leidyklos misijoje, nejau po “kūriniai, kurie yra paveikę literatūros raidą ir formuoja jos kryptis dabar”?), o lėšų vienai geriausiai pasaulio knygai perleisti neranda.
Nerandu atsakymo.
ps. Galbūt kažkokį postūmį šiame reikale padarys faktas, kad nuo 2012-ųjų J.Joyce’o palikimo publikavimas tapo nebesaugomas įstatymo.
Sveiki, pas mane guli „Ulisas” du kartus perskaitytas ir kačių apkandžiotas, bet sumoje būklė gera. Net ir nepagalvojau, kad ši knyga yra deficitas. Tad jei kas norėtų pirkt, mielai parduočiau. Siūlykite kainas.
Perku už 50lt, jei tik kaina tenkina :)
Kadangi tiek daug norinčių, tai siūlau 10 Lt už kačių apkandžiotą egzempliorių :) Prieš perkant, aišku norėtųsi pamatyt kiek smarkiai jis apkandžiotas :)
Neapsimoka :), tikėjausi susikrauti didesnį kapitalą iš šios knygos. Palauksiu, galbūt katės išmoks skaityti ir panorės ją perskaityti.
o uŽ kiek parduotum? už 15Lt? :)
Teisybės dėlei tikėjausi bent jau kokių 50 lt, apsidžiaugiau, galvoju, nors vieną kartą man pasisekė, pats to nesuvokdamas sėdžiu ant pinigų maišto, o čia pliaukš per veidą červonsu ir vėl negailestinga realybė. Neparduosiu, geriau nuskanuosiu ir Linkomaniją įdėsiu :)
Jei būtų neapkandžiota, tai mokėčiau ir visą 100 Lt :)) bet už egzempliorių su dantukų paliktom skylutem, geriausiu atveju būtų galima kokia 20 Lt atbašliuoti :)
Jei daug norinčių yra, gali išnuomoti už 5 lt paskaityti. Gal ir susikrausi 50lt :))
Norintys TIK paskaityt, knygas iš bibliotekos už dyką skolinasi ;)
Tokios knygos negalima parduoti! ;]
J. Joyce’as – puikus.
O kadangi manasis „Ulisas” dovanotas.. tai lai lentynoje išdidžiai testovi.
ZVERIE!
Perku Tavo Uliso pirmą dalį už 50 lt!
Tik jei gali, atsiųsk nuotrauką į arturas.vys@gmail.com, kaip atrodo tie „apkandžiojimai” :)
LABAI LAUKSIU!!!!
damn, išmečiau prieš kiek tais metų Foucault :)
o dėl „uliso”… ar ne paprasčiau amazone nusipirkti originalo kalba?
Arba nusipirkti iš bookdepository.co.uk (gera alternatyva amazon’ui, kadangi siuntimas nemokamas). Radau paperback vos už 3.99 euro. :] Pati kol kas nesiryžtu siųstis, turbūt be reikalo prisiskaičiau komentarų, kad labai sunkiai skaitosi.. :/
tame ir Uliso unikalumas, kad ten lietuviškai ne kažką įkerti, tai kur čia originalą imti.
jeigu nebūtum pasakęs, kad ši knyga deficitas, tai niekam jos ir nereikėtų. o dabar visiems jos prireikė :D
Matai, aš tos knygos jau du metus ieškau, tai tą pirmą Uliso dalį su mielu noru už 50 lt pirkčiau!
Pirkciau J.Joyce „Ulisas” 1 knyga. Del kainos, neabejoju, sutartume.
Paulius, tel. 8-60661448.
Neturiu, o ir nebeieskau dabar, tik man toks klausimas: pirkau uzsienio kalba – paprasta vieno tomo knyga, ne is ploniausiuju, bet nieko ir ypatingo. Kodel lietuviskos knygos tokios dideles? Ar buvo butina leisti kad ir ta pati ulisa per 2 tomus? Pastebiu su dauguma knygu, kurios pas mane guli dar leistos sovietu sajungos laikais: Dostojevskis, Orvelas ir kiti – nepriklausomos Lietuvos leidimai turi maziausiai 30 proc. daugiau puslapiu.
Manau, daug priežasčių, kurių pagrindinė – verslas. Kiek teko girdėti, nei stori viršeliai vs. minkštus, nei knygos didumas knygos savikainos žymiai neišaugina. O didesnė knyga normalu, kad turėtų kainuoti daugiau nei maža. Negi kas mokėtų už eilinį detektyvėlį 40-50 lt, jei šis būtų „Siroko” A. Kristi romanų dydžio/storio? Sakytų, kad nesąmonė. Tai padarai puošnią knygą ir stumi.
O padalijimo į kelias būna įvairių priežasčių. Ta pati minėtoji, nespėja vertėjas, redaktorius, o rinka laukia išplėstom rankom, nenori išskirti iš anksčiau pradėtos leisti serijos (tai buvo būdinga minkštų viršelių „Eridano” PFAFui – tiesiog stora tokia knyga greitai išskystų) ir pan.
Jei už kačių apkandžiotą egzempliorių siūlo 50 lt, tai kiek galima būtų tikėtis už vieno žmogaus skaitytą labai geros būklės knygą? tik lapai kiek pageltę nuo laiko, o pati knyga labai tvarkinga.
yra ir 70 lt kas siūlo
http://www.sena.lt/paieska/title/s/ulisas/sort/date/order/desc
manau, įmanoma gal net 100 gauti, bet reiktų nedelsti, nes girdėjau tokių gandų, kad žada perleisti, tada jau už tiek bus galima abu tomus nusipirkti naujo leidimo.
Sena.lt mačiau, bet man ten kažkaip ne rimta viskas atrodo.
dėl perleidimo abejočiau, nes visai neseniai skaičiau interviu su LRS atstove, kad vargu, ar finansiškai apsimokės perleisti, nes paklausa yra tik pirmam knygos tomui, o antras dar vis guli knygynuose. o leisti tik vieną tomą – nei šis, nei tas. jei sugalvos, kaip prikabinti antrą tomą prie pirmojo pardavimų, gal ir perleis… pagyvensim – pamatysim
arba gal kita leidykla ketina tai daryti.
Ką reiškia „sena.lt ne rimtai atrodo”. Kokį 80 proc. retesnių knygų būtent per tą platformą esu radęs.
Velnias, kaip greit laikas bėga. Negaliu patikėti, kad prieš du metus pardaviau šią knygą. Beje, katės knygą buvo nuskriaudusios minimaliai.