Gil Scott-Heron albumas „I’m New Here“ gali šiemet būti tiek tarp pervertintųjų, tiek tarp neįvertintųjų. Gil Scott-Heron nėra naujokas muzikos pasaulyje: prieš 30-40 metų, užsitarnavęs „repo krikštatėvio“ ir „juodojo Bobo Dylano“ titulus, juodaodis dainius paskutinįjį dešimtmetį nardė po narkotikų/kalėjimų/gydyklų pasaulį. Tad tas pasakymas „aš čia – naujokas“ iš dalies yra teisingas.

Tituliniame kūrinyje „I’m New Here“ (pagal Billy Callahan – „Smog“ tekstą) poetiškasis dainius sako, kad visada gali apsigręžti („No matter how far wrong you’ve gone / You can always turn around“). Tikėkimės, kad šitas prašviesėjimas nebus Gil‘ui vienkartinis ir paskutinis – jis tikrai dar turi ką ištraukti ir papasakoti iš savo patirties bagažo.

httpv://www.youtube.com/watch?v=J8VOKhRr0eg

I‘m New Here

Būtent daugiau papasakoti, nei dainuoti, ką jis ir daro paskutiniame albume. Muzika, mišinys minimalaus akustinio ir elektroninio gintaravimo, šiek tiek į bliuzą ir folką, šiek tiek į trip hopą ir elektroniką, čia – toks priedėlis, pasakojimo atmosferai pabrėžti, tik jokiu būdu neatliekantis šalutinio vaidmens. Šis fonas subtiliai perteikia kiekvieno pasakojimo ritmą, liūdesio ir optimizmo santykį, leidžia pajausti, kad poetas ne tik rašo, bet ir atlieka. Poros sakinių interliudijas keičia ilgesnės gyvenimiškos istorijos. Vietomis pasakotojo vokalas perleidžiamas per kompiuterinius reverberius. Kai kur girdime pritariamuosius vokalus. Visa tai rodo, kad albumas sukaltas ne tik iš genialaus liūdesio pasakojimo, bet ir įstatytas į įdomius muzikinius rėmus, prie kurių įdėta ne ką mažiau pastangų. O galėjo gi, tiesiog, bardiškai pabrazdinti gitara ir „šekit“. Šaunuolis prodiuseris, XL Recordings savininkas, Richard Russell (M.I.A., Aluminium), kurio iniciatyva gimė „I‘m New Here“ ir kurio indėlis čia veik tapatus Gil‘o vokalui.

httpv://www.youtube.com/watch?v=OET8SVAGELA

„Me And The Devil“ + “Your Soul And Mine“

Iš pradžių pasakiau sau, kad patiktų, jog mažiau čia būtų „telling stories“, o daugiau „singing stories“, bet paskui albumas susigulėjo, tekstai įsėdo į smegenis, kiekvienas Gil Scott-Heron atodūsis rado savo vietą ir dabar jau galiu pasakyti, kad „I‘m New Here“ nėra tik vienas giliausių, nuoširdžiausių, atviriausių, nuogiausių savo tekstais. Šis albumas yra toks, koks turi būti ir jam nieko netrūksta, ir iš jo nieko nereikia išmesti. Besiskundžiantiems trumpumu (viso tik 28 min.) siūlau limituotą leidimą, kur papildomai rasite dar septynis atodūsius.

httpv://www.youtube.com/watch?v=ADoCh8HfdKM
I’ll Take Care Of You

httpv://www.youtube.com/watch?v=gbZVdj_d62M

„Where Did The Night Go”

Ką dar galima pridurti? Apie tekstus: tarp jų yra ir Robert Johnson “Me and The Devil”, ir minėtoji Smog “I’m New Here”, ir Brook Benton “I’ll Take Care of You”, juose daug liūdesio, tamsos, melancholijos, sumautos depresijos. Kaip gyvenime.

httpv://www.youtube.com/watch?v=WiuorrXsngM

New York Is Killing Me

http://www.myspace.com/revolutionwillnotbetelevised
http://gilscottheron.net/