Jeigu jūsų dar nesudomino kritikės Živilės Pipinytės aprašas „7 meno dienose”, papildomai galiu pridurti, jog čekų režisierius Jiri Menzel buvo ryškus kino korifėjaus Sauliaus Macaičio favoritas. Visur, kur tik sugebėdavo, maestro minėjo ir šedevrais vadino jo „Specialiosios priežiūros traukinius” (rodė Meno avilys vasarą po atviru dangumi Mokytojų namų kiemelyje), „Vieversius ant siūlų”. Galima tik viltis, kad kritikas suspėjo dar pamatyti ir naujausią mylimo autoriaus filmą…
Jiri Menzel „nusileidžia” daugiau išgarsėjusiam pasaulyje bendraamžiui tautiečiui Miloš Forman, vienodai su juo nukentėjusiam per 1968 m. Prahos pavasarį (SSRS armija įsiveržė į sukilusią Prahą), tik tuo, kad po represijų neišvyko į Holivudą ir neturėjo laimės sukurti savąjį „Skrydį virš gegutės lizdo”. Aišku, J.Menzel sukūrė ir mažiau išgarsėjusių filmų, bet nereiškia, jog jie žymiai silpnesni. Tokia yra ir intelektuali komedija „Aš aptarnavau Anglijos karalių”.
[youtube i1nhsW0u978]
Nuo pirmų minučių, žiūrovas įkeliamas į atpažįstamai specifinio liaudiško humoro vagą. Humoro, labai besiskiriančio nuo ekscentriško prancūzų, arkliško amerikiečių, banaloko lenkų, kartais vulgaroko rusų humoro. Tiesa, čekų šposai, kaip artimesni slaviškai kultūrai, kiek daugiau panašūs į paskutinias dvi paminėtas „rūšis”, tačiau savuoju išlaikymu, nenusipiginimo juokinimui dėl juokinimo, pakyla aukščiau jų. Jeigu tai daro toks talentas kaip Jiri Menzel…
Patikėkite, filmą įdomu žiūrėti ne vien dėl konteksto „kas gi toliau vyks su herojumi”, bet dar daugiau dėl betarpiško stiliaus, liaudiškų nuotaikų. Geros ir istorinės pamokos pateikiamos filme. Ir jei iki šiol nesugundžiau pamatyti „Aš aptarnavau Anglijos karalių”, tai paporinsiu, jog negalėčiau nurodyti, kuriame filme neseniai mačiau taip gražiai pristatomas jaunas Čekijos gražuoles! Negali atitraukti akių nuo talentingai nufilmuotų jų veidukų, kūno linijų. Filme jas prisimena jau pasenęs pagrindinis herojus (norisi ir ne vien prisiminimuose jam pabendrauti), ir čia pat kitoje, pagrindinėje filmo linijoje, rodomas jis, kai buvo jaunas. (Tik vargu ar sėkmingas sprendimas imti nepanašius aktorius suvaidinti tuos personažus). Graži ir vokietaitė Julia Jentsh, suvaidinusį lemiamą vaidmenį pagrindinio veikėjo čekų kelnerio gyvenimo likime. Ogi Julia Jentsh, tai aktorė, gavusi Berlyno kino festivalyje geriausios aktorės prizą už tragišką vaidmenį filme „Sophie Sholl”, kuris patiko Kino Pavasaris 2006 m. žiūrovams.
Manau, kad pasakiau viską. Paprasčiausiai reikia pasinerti į filme pasakojamą gyvenimo istoriją ir mėgautis ja. Geriausia – kino teatre.
Tiesiog kerintis filmas. Savo pobūdžiu, legvu komediniu žanru. Apskritai ironiškas, tiek tikroviškas, tiek fantazijos motyvų turintis filmas, bet mintys perteiktos taip subtiliai ir ramiai, kad po seanso tiesiog išeini pakylėtas ir bent tam vakarui žvelgi į gyvenimą be priekaištų. Ačiū Jiri Menzel.
Žmonės! Ne Bohumila, o Bohumilas. Hrabalas. HRABALAS. Ne Grabalas… Hrabalo magiška proza čia yra esmė. Hrabalas parašė „Obsluhoval jsem anglickeho krale” („Aš aptarnavau Anglijos karalių”) ir „Ostre sledovane vlaky” (“Specialiosios priežiūros traukiniai” – keistokas vertimas). Rašyt tokią recenziją ir iš esmės nepaminėt Hrabalo… tas pats kaip rašyt apie „Romeo ir Džuljetą” ir nepaminėti Šekspyro, o tik Leondarą di Caprio…
redaktoriau, matau, gavote darbo darbe ir neatliekate savo tiesioginiu pareigu nedarbe :P o Grabalas gal todel kad g.? nes nu ir g.andradieniai, o ne antradieniai ir tuo labiau hantradieniai :) Mariau, aciu uz pastabas.
Atsiprašau dėl klaidų per skubėjimą.
Tačiau kritikui, pergyvenančiam dėl menko literatūrinės medžiagos atspindžio pristatyme, siūlau atkreipti dėmesį į pirmą sakinį – profesionalės Živilės Pipinytės straipsnyje, manau, klaidų nėra. Ir rašytojas deramai išaukštintas.
Tenka priminti, jog koks nuostabus bebūtų literatūrinis pagrindas, tai autromatiškai neužtikrina gero jo ekranizavimo. Būtent rašytojas pasitikėjo tik Jiri Menzeliu. Ir jo meistrystę ignoruoti filmo atžvilgiu niekaip neišeina…
Kadangi šis puikus filmas buvo trumpai rodytas FC sistemoje, būtina atkreipti dėmesį dėl seansų SKALVIJOJE:
02.04 18.00 val.
02.06 21.00 val.
aciu, arunai, kad priminei. beje, anot skalvijos, sio filmo seansai bus dar ir:
02.08 18.15 val.
02.11 18.40 val.
02.12 20.50 val.
02.13 15.00 val.
beje, vyksta sio rezisieriaus (Jiri Menzel) retrospektyva, gal ka parekomenduotum?
Ką jau ten rekomenduosi – JIRI MENZEL toks autorius, kuris rekomendacijų nereikalauja. Netgi „nelimpa” pagiriamieji žodžiai tokiems klasiškiems kūrėjams, kaip Menzel. Iš trijų rodomų filmų daugiausia man įkrito KAIMELI, TU MANO CENTRINIS. Kažkada žiūrėjau ir kaifavau…
Nesu tikras, ar mačiau kitus du (prieš gerus metus jie rodyti per LTV. Daugiausia vis minimi kiti Menzel filmai – „Vieversiai ant siūlų” „Ypatingieji traukiniai” bei „Blondinės meilė”), bet nekelia nė mažiausios abejonės, jog geri (vienas jų netgi vėl pagal BOHUMILĄ HRABALĄ).
Kaimeli, tu mano centrinis
„Vesnicko ma strediskova”
Rež. Jiri Menzel
Vaid. Janos Ban, Marian Labuda, Rudolf Hrušinsky, Libuše Šafrankova
(komedija, Čekija, 1985, rusų k., liet. subt., 1.30)
9 d. – 19.10,
11 d. – 15 val. („Seansas senjorams”)
Filmo istorija rutuliojasi kaime. Čia gyvenančiam sunkvežimio vairuotojui Marijanui Labudai tenka dirbti kartu su keistuoliu Janošu Benu. Dauguma kaimo gyventojų Beną globoja ir slepia jo padaromas kvailystes. Tačiau kartą Labudai kantrybė baigiasi ir jis ima reikalauti naujo partnerio. Kai Benas išsiunčiamas į Prahą, kaimelis suvokia, koks svarbus visiems buvo šis keistas vyras. Atgailaujantis Labuda vyksta į Prahą.
Senųjų laikų pabaiga
„Konec starych času”
Rež. Jiri Menzel
Vaid. Josef Abrham, Marian Labuda, Jaromir Hanzlik, Rudolf Hrušinsky
(komiška drama, Čekija, 1989, rusų k., liet. subt., 1.38)
12 d. – 16.50,
14 d. – 18 val.
Čekoslovakija, 1918-ieji. Ką tik įkurta Nacionalinė asamblėja paskiria naują Kratochvilų pilies administratorių Stoklasa. Jis turi aristokratiško kraujo, todėl kėsinasi nupirkti pilį. Norėdamas padaryti gerą įspūdį kaimynams ir vietiniams politikimas, Stoklasa pakviečia visus į medžioklę, po kurios visų laukia iškilminga puota. Pilyje apsilanko ir nekviestas svečias, kuris prisistato kunigaikščio Aleksejaus vardu. Šeimininkas įtaria jį esant sukčiumi.
Senais gerais laikais
„Postriziny”
Rež. Jiri Menzel
Vaid. Magda Vasaryova, Jirí Schmitzer, Jaromir Hanzlík, Rudolf Hrusinsky;
(komedija, Čekija, 1981, rusų k., liet. subt.,1.33)
10 d. – 21 val. („Kino klasikos vakaras”),
13 d. – 17.15
Filmas sukurtas pagal Bohumilo Hrabalo to paties pavadinimo autobiografinį romaną. Veiksmas rutuliojasi XX a. pradžioje viename provincijos miestelyje. Čia klesti alaus gamykla, kuriai vadovauja padorus žmogus Francinas. Jo gražuolė žmona Mariska, mėgindama nors kaip išlieti savo trykštančią energiją, sutelkia ją į nuostabių valgių gaminimą. Kartą į miestelį atvyksta plepusis Francino brolis Pepinas. Savo nenuspėjamu elgesiu, keistais išsigalvojimais Pepinas nuolat šokiruoja miestelio gyventojus. Mariska įsitraukia į jo šėliojimus. Tačiau Francino tai visai nedžiugina.