Labiau paaugliškai auditorijai skirti „Vasaros karaliai” („The Kings of Summer”) prasideda su įprastomis paauglių problemomis: nesėkminga meilė, alergija tėvų auklėjimui, jausmas, jog niekas nesupranta, nenugesinamas noras ištrūkti iš namų arešto į vakarėlį ir pan., bet paprasta situacija intrigos pagreitį įgauna kai trys berniūkščiai nusprendžia pabėgti iš namų į mišką ir pagyventi laisvės apsupty. Nuo to momento trijų „miškinių” ir jų tėvų gyvenimas įgauna didesnį įdomumą.

Vizualiai nuostabiai susuktai juostai kiek trūksta įtikimumo, ypač suaugusiųjų siužeto linijoje, kuri labiau primena banalią situacijų komediją. O ir greit dvidešimtmetį švęsiančio Gabrielo Basso stotas nelabai nedera penkiolikamečio vaidmeniui.

Linksmiausias „Vasaros karalių” personažas – lyties tapatumo problemų kamuojamas Lotynų Amerikos kraujo turintis Biaggio, vaidinamas Moises Arias’o. Jis praturtina  savo charizma aktorių komandą lyg Zachas Galifianakis eilinį „Bernvakario” tęsinį.

„Vasaros karaliai” primena „The Way Way Back”: turi šiek tiek dramos, šiek tiek komedijos, daug šiltų, akį atgaivinančių gamtos vaizdų, nuostabų garso takelį, gyvą režisūrą ir žavintį kameristo darbo rezultatą. Šie veiksniai pusantros valandos juostą šeimai leis praleisti lengvai ir nuotaikingai.

httpv://www.youtube.com/watch?v=vWZwfixftlA