Kino teatruose: Imtynininkas / The Wrestler. Rež. Darren Aronofsky.

Visada atsiras žmonių, kurie filmus, kuriuose nuskęsta didelis laivas vadins „Titaniko” kopija, rodoma mafija – „Krikštatėvio”, o „Imtyninkas” šioje sekoje gaus gerokai mažiau vykusį palydovą – „Rocky”. Panašumų tarp jų tiek pat, kiek tarp Barako Obamos ir Dalios Grybauskaitės, bet lyginimas nė kiek nemaišo, net atvirkščiai – leidžia pamatyti, kuo virsta paprasta istorija talentingose rankose. „Imtynininke” jos kelios.

Visų pirma, Darren Aronofsky. Po „π”, „Requiem for a Dream” ir „The Fountain”, „Imtynininkas” atrodo lyg David Lynch „The Straight Story”, t.y. sugrįžimas prie pagrindų – istorijos pasakojimo. Jokių haliucinacijų, fantazijų – tik paprasta iki kaulų čiulpų išgryninta meilės, vienatvės ir laimės istorija.

Kitos rankos – pagrindinio aktoriaus Mickey Rourke. Gyvenime jos talžė daug ką, pradedant žurnalistais, ne vietoje ir ne laiku pasitaikiusiais praeiviais ir baigiant žmona. Vienu metu, pajutęs gyvenime krizę Mickey persimetė iš vaidybos į profesionalų boksą, bet tai jo neišgelbėjo nuo tuo pačiu plūstelėjusios alkoholio ir narkotikų bangos. Nuo sekso simbolio ir vieno geidžiamiausių aktorių, Mickey nusirito iki to, kad su šuniu teko kraustytis į vieno kambario butą, rizikuoti sveikata bokso ringe (gydytojai vieną dieną pasakė: dar vienas geras smūgis ir prarasi atminį), jog turėtų už ką nusipirkti maisto, o iš viso to š**o po truputį išsikrapštė psichoterapeuto, kuris sutiko jį konsultuoti nemokamai, pagalbos dėka. Bendra praeitis su filmo herojumi Rendžiu “Avinu” Robinsonu akivaizdžiai prisideda prie tobulo vaidmens, kuris šviesmečiais lenkia „Oskarų” kovoje nugalėjusį, gėjų teisių aktyvistą Harvey Milką suvaidinusį, Sean Penn ir tai, ką matai ekrane savo emociniu tikrumu dažnai nokautuoja tiek, kad susigūžti. Gali būti matęs visus kriokiančius ir per kraujus verkiančius „Rocky” finalus, bet niekada, niekada nematei, kaip iš nuo sumušimų kone suakmenėjusio veido išsiskiria ašara. Kažkam, galbūt, pasirodys, jog filmas savo sentimentaliom Rendžio bandymo susitaikyti su dukra, užmegzti artimesnius santykius su striptizo šokėja istorijom krypsta į Holivudo lankas, bet juk tai ir yra filmo ašis – tu esi tuo, kuo esi ir laimingas gali būti tik būdamas su tais, kurie tave vertina. Visos tos sentimentalios linijos sudeliotos puikiai ir galų savo DNR neša tik vieną žinutę: gyvenimas yra š. Š., čia, o ne Holivudas.

Dar pridėčiau, kad nepastebimai nepriekaištingas Marisa Tomei antraplanis vaidmuo nusipelnė bent pretenduot į „Oskarą” ir, kad be galo džiaugiuos iki „Kino pavasario” nepažiūrėjęs šio filmo piratiniam formate – po festivalio jis man įstrigo, kaip vienas iš 10 geriausių filmų. Tiems, kas nematė, pasisekė, nes filmą ACME Smart pristatė į kino teatrų reguliarųjį repertuarą, o vėliau išleis ir DVD.

httpvh://www.youtube.com/watch?v=PkavIJVxy84

NUORODOS:

Kur? Kada? ->

fb-share-icon

57 komentarai apie “Kino teatruose: Imtynininkas / The Wrestler. Rež. Darren Aronofsky.”

  1. Man patinka čia tik dabar pritarti/ nepritarti. Tiek minčių/tezių pateikta, kad tik tai belieka ;) :)

    Pritariu, ką atsakei Romui.

    Užsklandas vertinu kaip įdomų sumanymą. Neorealiztų filmuose to nėra. Bet yra ANALOGIŠKOS ekrano herojaus problemos ir būsena, todėl pritariu Lukui dėl netiesioginio panašumo.
    Pritariu, kaip Paulius suveda skirtumus tarp Milijonieriaus ir Rocky. Filmai pagal darbo klasę, man nelygintini…

  2. dėl Rokio nors viskas aišku, bet jus nesusišnekat ir man rodos patys tai suprantat. Kaip jau ir minėjau, universitete protingiau kalbama tokiom temom, deja. Aš irgi paskutinį kartą šioje diskusijoje atsakau tiesiai Pauliui apie Tahoe ežero užsklandų prasmę. Bet prieš tai padarau pastebėjimą, kad gerą kiną suprantu kaip meno rūšį ir dėl to man nekyla abejonių ir nesiunčiu jo Šmcan. Dėl užsklandų paaiškinimas turi prasidėti nuo techninio lygmens. Diskusijos: montažas turi kurti reikšmes (Eizenšteinas pasakė „taip”) VS montažas nėra svarbiausias kino kalbos elementas, o svarbiausia kadrus sumontuoti be autoriaus reikšminio įsikišimo tarytum labiau atspindint nufilmuotą realybę beigi pagaunant prasmę ilgam plane/realistiškoje mizanscenoje/vaidyboje (Bazinas sako „taip”). Dabar pagalvokit apie Tahoe Ežerą ir koks sprendimas čia yra pasirinktas. Gyliau nenoriu lįsti, bet ne todėl, kad neturėčiau argumentų, deja, neturiu šian laiko. gražios dienos

  3. Dėl Rocky mes tiesiog nešnekam. Ši tema skirta ne jam ir jeigu kas nori padiskutuoti ta tema, tai tegu pirmas pasižarsto argumentais į kuriuos reiktų atsakyti. Nes, sakau, gaišti valandą laiko įrodinėjant, jog nesu kupranugaris man atrodo tuščia. Jeigu atsakinėčiau į kiekvieno žmogaus repliką iš serijos „tu klysti”, „tu kvailys”, „tu nemoki argumentuoti” (ką reiktų pradžiai įrodyti) kilometro ilgumo reportažais, pats neatrodyčiau, kaip žmogus krimtęs proto universitetuose.

  4. ble jiauciu cia hujys nes Roky kopina uruodai tik dar gerai tiek kad cia ne boksas nx

  5. nu va, o mes, profanai sarlatanai diletantai, vadinom misteri rocky netikusiu aktoriumi ir rezisieriumi. pasirodo, nesusipratimas :) dar patiko isvedimas, neva venecijos festo pagerbimas buvo rocky svajone, o visad maniau, kad ringas ringas ir dar karta ringas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.