Jei neklystu, Andrejus Kurkovas jau antrą kartą viešėjo mūsų Knygų mugėje, bet mes iki šiol nelabai žinom, su kuo šis žmogus turi būti valgomas. Neimsiu čia atpasakoti mugėje vykusio tragikomiško interviu, o tiesiog papasakosiu apie knygą, kurią jau rekomendavau geram tuntui žmogėnų ir nebuvo nei vieno nusivylusio. Net tie, kurie paskutiniu dešimtmečiu sugebėjo įvertinti tik „D aVinčio kodą“, kėlė nykščius į viršų.

Taip, vienintelis lietuviškai išverstas Kurkovo romanas „Iškyla ant ledo (pašalinio mirtis)“ nepretenduoja į akademines literatūros aukštumas, bet jis yra genialus mums, mirtingiesiems skaitytojams.

Nestora, tikrai per laisvadienį įveikiama, knygutė pasakoja apie Kijeve gyvenantį rašytoją, Viktorą Zolotariovą. Nesiseka jam rašyti, bet širdis jo gera: savo butelyje priglaudžia liūdnos natūros pingviną Mišą iš zoologijos sodo, kuris neturi lėšų gyvūnų maistui, tai dovanoja žvėrelius visiems norintiems. O gerą žmogų fatumas myli: greit rašytojas gauna pasiūlymą rašyti dar gyvų visuomenės įžymybių ir politikų nekrologus. Nekrologinis darbas eina kaip iš pypkės, pinigai byra kaip iš gausybės rago, nors kartu su jais nubyra ir nauji rūpesčiai – nekrologų herojai operatyviai ir lyg netikėtai ima pakratyti kojas, o čia dar nepingvinas Miša atveža pagloboti savo dukrą Sonią…

Taigi, turime tokį ukrainietiškai socialistinį buitinį trilerį, kurio nuotaikos svyruoja nuo kasdieniškai absurdiško komizmo iki kriminalinio pasaulio tragizmo. Šmaikštūs dialogai, paprasto, geraširdžio žmogaus gyvenimas visokių (politinių, darbinių, turtinių) permainų sūkuryje, rusiška dvasia, juodas ir baltas humoras neleidžia pamiršti šio romano man jau keleri metai.

Kurkovo rašymo stilius veža. Be jokių įmantrybių jis kuria savotišką postsovietinę atmosferą, kur rusiška gyvenimo filosofija vietomis primena Rogožkino „nacionalinių ypatumų“ filmus, vietomis Bulgakovo siurrealizmą. Panašus, artimas dūšiai, jausmas apima skaitant Lukjanenkos fantastiką. Tik, Kurkovas ne fantastas ir ne šovinistas, o, greičiau, nacionalizmo satyrikas, kurio „Niekas taip nemyli savo tėvynės, kaip aš myliu“ gali suprasti dviprasmiškai.

Pavargusiems nuo lietuviškosios kasdienybės absurdo, ieškantiems nebanalaus siužeto ir humoro, „Iškyla ant ledo“ bus tarsi atgaiva sielai, kuri įtrauks iki pabaigos, o pabaigus kils pyktis, kad lietuviškai dar neturime Zolotariovo nuotykių tęsinio.

Ir pabaigai pora citatų:

„- Žinai,- tęsė Sergejus.- turėjau tokį bičiulį mėsininką, jis visada sakydavo: „Išgerkime už tai, kad nebūtų blogiau. Geriau jau buvo“.

„Gyvenimas – tai kelias, ir jei eini aplinkkeliais, per daug nesigilindamas, jis pasirodys ilgesnis. O ilgas kelias – tai ilgas gyvenimas. Tai kaip tik tas atvejis, kai procesas svarbiau už rezultatą, juk galutinis gyvenimo rezultatas visada vienas ir tas pats – mirtis.“

PS. knygos pradžios ištrauką galite rasti čia.

Informacija apie knygą: iš rusų kalbos vertė Aira Nekrašaitė, leidykla: Charibdė, 2002, ISBN: 9986-745-69-1, 200 p.

***

O šią knygą galite laimėti taip: parašykite savo atsakymą iki 2009-04-25 14 val. 00 min. el.paštu: knyga@g-taskas.lt į šį klausimą: Kas bendro tarp A. Kurkovo „Iškyla ant ledo” ir David Hume „Traktatas apie žmogaus prigimtį”. Teisingai atsakę papuls tarp dalyvaujančiųjų burtų traukime. Laimėtojas ir jo atsakymas bus paviešintas komentaruose.