Leidykla pristatydama šią knygą, akcentuoja paraleles su Charlesu Bukowskiu, kuriam J.Fante padarė milžinišką įtaką. Taip, rašymo stilius veik analogiškas, tačiau Fante pasakojama istorija neturi Bukowskiui būdingo alkoholinio šleifo, greičiau priešingai – pagrindinis veikėjas, Arturas Bandinis, nelinkęs svaigintis ir neskatina to daryti kitiems.
Pagrindinis „Paklausk dulkių“ herojus, Arturas Bandinis, dar jaunas, kupinas ambicijų, atlapaširdis, šiek tiek naivus jaunas vyriokas, gyvenantis viešbutyje ir svajojantis tapti garsiu rašytoju, kas turėtų padėti išbristi iš skurdo ir įgyti padėtį visuomenėje.
„Štai aš, vyručiai. Pažvelkite į didį rašytoją. Atkreipkite dėmesį į mano akis, vyručiai. Pažvelkite į didį rašytoją. Tai didžio rašytojo akys. Atkreipkite dėmesį į mano smakrą, vyručiai. Tai didžio rašytojo smakras.“
Toks tas Bandinis (man nuolat besirimuojantis su Pimpalinis), atkakliai einantis išsikelto tikslo link ir tikintis savimi. Ir visai kitokia jo meilė Kamila, meksikietukė padavėja, su kuria Bandinis susisaisto daugiau savo sąmonėje nei realybėje. Du, nenusileidžiantys savo kvailiems išdidumo principams žmonės bando kurti santykius, kurie ima panašėti į scenas matytas rusų multike „Gervė ir garnys“: tai vienas įsižeidęs neatleidžia kitam už menkniekį, nors kitas atsiprašo, tai kitas neatleidžia, kad pirmasis neatleido atsiprašant. Ir taip užburtas ratas, kuris baigiasi gana netikėtai keistai, liūdnai, neišgrynintai…
Viena, kuo romanas išsiskiria iš krūvos šiuolaikinių bestselerių („Paklausk dulkių“ parašytas 1939 m.), tai nuoširdumu ir atvirumu. Autorius apnuogina savo sielą išgalvoto veikėjo mintimis, jis nebijo pasirodyti nevyriškas, negalintis patenkinti moters iš per didelio susijaudinimo, raudantis iš palaimos, kad nors vienam vaikui patiko jo kūryba, dėl vyriško išdidumo bijantis prisipažinti mylintis moterį etc.
Paprastas, bet ne prastas rašymo stilius, puikiai ir gana šaržuotai atskleisti veikėjų psichologiniai portretai, holivudinė istorija neleidžia „Paklausk dulkių“ pavadinti šedevru, bet vietomis liūdnas, vietomis juokingas pusiau autobiografinis romanas apie pradedančiojo rašytojo skurdų gyvenimą, kurioziškas gyvenimo situacijas, kovą už būvį ir nenusisekusią meilę leis atsipalaiduoti prieš miegą.
p.s. Bukowskio pratarmę galite pasiskaityti čia.
Informacija apie knygą: romanas / 2008 / 978-9955-640-73-8 / 216 psl.
kietais viršeliais/ Iš anglų kalbos vertė Saulius Repečka/ dizainas: Tomas Mrazauskas
Na tikrai rašymo stilius ir sakinių spalvingumas pas Fante tikrai sodresnis. Na, jei pirma perskaitysi Fante, o paskui Bukowski tikrai nepagalvosi kad jie panašūs.
Gal tik tema apie rašytojų bandymą prasimušti į pripažinimą.
Mačiau gabalėlį filmo pagal šią knygą:) Gal kada nors prisikasiu ir iki knygos. bet čia tik gal:)