Jaučiuosi kiek nepatogiai rašydamas apie Kailę, lyg maisto gurmanas, nutvertas bekemšantis virtą dešrą, bet velnias nematė. Gi buvo laikas, kai Minogue gyvi pasirodymai buvo ne ką mažiau patrauklūs nei Madonnos, apie kurią paskutiniu metu bent girdėti kažkas (tai prie kryžiaus kalasi, tai stripaką šoka), o kuo australė savo pasirodymuose stebina savo gerbėjus neteko girdėti. Specialiai ir netikrinau, tačiau „The Abbey Road Sessions” yra įrašas, kurį klausau su didžiausiu malonumu. Iš tikro po n ‘bestų”, albumų, singlų, dvd ir puikaus pasirodymo Carax’o filme „Šventieji motorai” pop dievaitė padarė paprastą dalykėlį – įrašė ne naują bumčiką, o 25-mečio muzikavimo proga gerbėjams padovanojo senų gabalų rinkinuką, kuriame viskas gyva, plius pilnas styginių orkestras ir rezultatas netikėtai gavosi labai kabinantis.

Toks lengvas, gražus, saldus, jau girdėtais tekstais, tačiau visai kitokiame amplua, kuris gali įtikti ir įnoringesniam klausytojui. Kylie nestebina vokaliniais sugebėjimais, tačiau backai ją reikiamai papildo, neužgožia, o styginiai prideda subtilaus melodingumo ir gyvumo. Valsais ir baladėmis virto bumčikai „All the Lovers”, „I Believe in You”, „I Should Be So Lucky” ir kiti. Romantiška. Bet ne viskas taip zanūdiška: „The Locomotion” pašokdina lengvučiu ritmingesniu rokeliu, kokio galėtų čia būti ir daugiau (galėjo pasikviesti Marką Ronsoną), nes į antrą pusę miegutis jau pradeda nuo lyrikos imti sapnas.

httpv://www.youtube.com/watch?v=2kgXeKBq17E

Vienok tai puikus pavyzdys kitoms gęstančioms pop pažiboms (Madonnai, Britnei, Erasure ir pan.), nors, jei nuoširdžiai, tai norėčiau, kad tokį įrašą būtų palikę Modern Talking ir C.C.Catch (Bad Boys Blue bijau, kad dar gali tuo pasinaudoti) :)