I’m the beggar who begs forgiveness from a song.
Geri dalykai neprailgsta. Dažnai jų trukmės net pristinga, todėl tenka kartoti iš naujo. Toks man tapo dainininkės, muzikantės ir tekstų kūrėjos iš Danijos Maggie Björklund albumas „Shaken”. Vienuolika nuoširdžių kompozicijų, kuriose pati Maggie akomponuoja verkiančia pedaline havajų gitara (tikiuosi, taip verčiasi pedal steel guitar).
Didžioji albumo dalis sukurta Maggie vykstant iš/į ligoninę lankyti mirštančios mamos, tad „Shaken” atmosfera retai pakyla iki šventiškos ar nerūpestingai nuotaikingos. Greičiau visumą galima apibūdinti kaip susitaikymo su neišvengiamybe, nusiraminimo, tylaus liūdesio ir tarimo sudie artimajam išraiška. Maggie balsas nevirpa, neašaroja – už ją tai daro pirštai, braukiantys gitaros stygas, kurios skleidžiasi lyg gyvos ašaros.
https://www.youtube.com/watch?v=RpuvPAxL3H0
„Shaken” – paprastas ir jautrus įrašas, kurio išskirtinumas iš vidaus besiskleidžiančios emocijos. Net instrumentinės kompozicijos, kurių albume net penkios („Dark Side of the Heart”, „The Road to Samarkland”, „The Unlucky”, „Missing at Sea”, „Amador”) randa savo vietą, nėra beveidės, nereikalingos ir geba perteikti kūrėjos būseną.
Komercinį pliusą albumui prideda „Fro Fro Heart”, atlikta kartu su Kurt Wagner (iš Lambchop), bet ir be jo „Shaken” vertas dėmesio.
https://www.facebook.com/maggiebjorklund
Liūdna graži muzika.