Liepą turėjome knygleidybinį atostogų štilį, o rugpjūtis knygynuose jau pasitiko pagrindinėse lentynose išdėstytais mokykliniais elementoriais. Grožiniai skaitiniai liko nustumti į antrą planą, bet jei kas ieškojo, galėjo rasti kelias geras naujienas.

Kad ir airės Anne Enright 2007 metais „Bookerį” laimėtą romaną „Šeimos sambūris”, kuriam leidykla „Mintis” negebėjo parengti išsamesnio pristatymo.

Tai romanas apie meilę ir nusivylimą, apie prieštaringą aistrą, nežabotą geismą ir tai, kaip likimas yra įrašomas ne žvaigždėse, bet kūne…

Trumpa ištrauka:

Visos didelės šeimos vienodos. Kartais matau jas vakarėliuose ar aludėse, mes apsiskelbiame, tada jau imame sielvartauti: Bilis Bostone, o Džimis Džo Joburge, laikosi gerai – pirmiausia mirusieji, tada pradingėliai, paskiausiai išprotėję.
Visada būna girtuoklis. Visada būna koks nors, prievartautas dar vaikas. Visada būna toks, kuriam neįtikėtinai sekasi, turi kelis namus skirtingose šalyse, ir kad nors į vieną jų kada ką būtų pakvietęs. Būna paslaptinga sesuo. Einama maždaug tokiomis kryptimis, žinoma, kaip kryptys, jos ir kinta. Nes mūsų šeimos apima viską ir vėlai vakare viskas darosi prasminga. Gailimės savo motinų, su kuo jos turėjo taikstytis lovoje ir virtuvėje, mes neapkenčiame jų ir dieviname, tačiau verkiame dėl jų visada – mažų mažiausiai taip darau aš… Daugiau…

—–

Kiek anksčiau, nei žadėjo „Alma littera” parengė Goerge R.R. Martin’o fantastiškojo ciklo „Ledo ir ugnies giesmė“ pirmąją knygą „Sostų žaidimai”. Tikėsimės, kad vertimas nuo to nenukentėjo ir suksime galvą, ar su šiuo reikalu pažindintis nuo serialo, ar nuo knygos.

„Žiema artėja…“ – rūstūs, negandas pranašaujantys žodžiai, įrašyti Edardo Starko, Vinterfelo lordo ir Šiaurės sergėtojo šeimos herbe. Septynios karalystės, prieš tris šimtus metų krauju ir ugnimi suvienytos drakonų karaliaus Eigono Užkariautojo, išgyvena apgaulingos ramybės laikus. Drakonai mirė, o kartu su jais sunyko ir galinga ilgamečių karalių Targeirinų giminė. Dabar Geležinį sostą – Septynių karalysčių valdžios simbolį –užgrobęs karalius Robertas Barateonas. Ir jis atvyksta į Vinterfelą prašyti Edardo Starko, vaikystės draugo ir maišto kovų bendražygio, tapti karaliaus patarėju.

Daugiau…

—–

„Baltos lankos” pristato fantastišką Zadie Smith debiutą „Balti dantys” (dar turime jos lietuviškai „On Beauty”, kažkodėl išverstą „Paklydimai”). Daugybe premijų ir kritikų liaupsėmis apipiltas romanas parašytas kai autorei buvo tik dvidešimt ketveri įrodo, jog įeiti į literatūros istoriją galima ir savo pirmuoju romanu. Būtinai reiks patikrinti.

8-ojo dešimtmečio Londone du geriausi draugai – taip ir negavę progos pakovoti Antrojo pasaulinio karo veteranai britas Arčis Džounsas ir musulmonas bengalas Samadas Ikbalis – bando įšokti į nuvažiuojantį gyvenimo traukinį. Antrąjį šansą Arčiui suteikia vedybos su stulbinamai gražia, perpus jaunesne jamaikiete Klara. Tik štai jųdviejų duktė Airė visiškai nepateisina savo vardo (jamaikietiškai – „jokių problemų“). O iš vėlyvos Samado santuokos gimę sūnūs dvyniai griauna kiekvieną tėvo pastangą kreipti juos „teisingu“ keliu.

Draugystė, meilė, karas, trys šeimos, trys kultūros, trys kartos ir nuolat apie save primenanti praeitis – visa tai talentinga rašytojos Zadie Smith ranka suaudžia į spalvingą, šmaikštų pasakojimą.

Daugiau…

 —–

Klasikinių romanų vertimuose tikrai galima buvo pasigesti „Didžiojo Getsbio” autoriaus Franciso Scotto Fitzgeraldo kūrinių. Ir štai, „Metodika” netikėtai pradžiugina pirmuoju amerikiečio romanu „Šioje rojaus pusėje“.

Pagrindinis romano veikėjas Amoris Bleinas, dailus ir pasiturintis Prinstono studentas, visa galva įsitraukia į stilingą ir intelektualų universiteto gyvenimą, diskutuoja apie literatūrą, flirtuoja ir mėgaujasi dėmesiu. Amoris aistringas, pašėlęs, kupinas idėjų ir nuoširdžiai įsimylėjęs, bet po Pirmojo pasaulinio karo jį, grįžusį iš Europos, vis dažniau apima cinizmas ir neviltis. Netikėtai išvydęs velnią, jis ima ieškoti Dievo. Amoris Bleinas, kaip ir pats F. Scottas Fitzgeraldas, yra tikras „prarastosios kartos“ atspindys.

—–

Mados reikaluose besigaudantieji ir nesigaudantieji jau gali ieškoti Statkevičiaus mokytojo, Aleksandro Vasiljevo, šimto atsakymų į klausimus apie madą ir save. Tai suguldyta knygoje „Šiandien esu madingas”.

Beveik pustrečio šimto puslapių apimties paskutinėje jo knygoje „Šiandien esu madingas/100 atsakymų į klausimus apie madą ir save“ galima sužinoti, nuo ko prasidėjo A. Vasiljevo kolekcionavimo aistra, kokios buvo jo gyvenimo Maskvoje ir Paryžiuje peripetijos, apie sutiktus įdomius ir garsius žmones, patarimus, kaip išsiugdyti savitą stilių, pasirinkti tinkamus drabužius ir aksesuarus bei daug kitų įdomių ir naudingų dalykų.

Ištraukos.

—-

Naujos geros birželio knygos guli čia, o artimiausiu metu laukiame naujų  J. Saramago ir J.M. Coetzee  vertimų.