Tokiom dienom sunku burnot dėl mums rodomų filmų – šiandien ekrane startuoja du svarbiausiems „Oskarams” nominuoti darbai: „Lūšnyno milijonierius” ir „Frostas prieš Niksoną”.

„Lušnyno milijonierius” man papuola į mistinę kategoriją – permetęs akimis kelis fragmentus pasilikau malonumą kino teatrui (sveikinimai FC vieną geriausių metų filmų nukišusiems į mažytę salę nr.8), ką rekomenduoju padaryti ir jums. Tiesiog matai, kad geras darbas ir viskas.

„Frostas prieš Niksoną” taiko į tas pačias svarbiąsias „Oskaro” statulėles (geriausias filmas, režisierius, adaptuotas scenarijus) tik, kas džiugina, dar gviešiasi ir už geriausią vyro vaidmenį. Kai kvepia vyrų duele, norisi tikėtis, kad vaidyba bus aukščiausiam lygmeny. Jeigu krizė nenustekens, reiks pažiūrėt.

Na ir pabaigai – „PENKTADIENIS, 13-OJI”. Pasaulinė premjera rytoj, tad jokių išankstinių prognozių. Su nostalgija prisimenu kokiais 1986 matytas pirmąsios šios idėjos ekranizacijas, bet, ačiū dievui, skonis kai tau 8 ir 28 smarkiai keičiasi.

Aprašymai/ traileriai:

LŪŠNYNŲ MILIJONIERIUS / Slumdog Millionaire

(Rež. Danny Boyle)
httpvh://www.youtube.com/watch?v=AIzbwV7on6Q

Kas pirmiausiai ateina į galvą paminėjus Indiją? Motina Teresė, skurdas, kastų sistema ir griežtos tradicijos, bet tuo pačiu metu vaizduotėje iškyla ir visiškai priešingi vaizdai: prabangūs milijonierių rūmai, besiplečianti švietimo programa, sparčiai kylantis naujasis pasaulinio lygio informacinių technologijų centras… Taip, Indija – kontrastų šalis, kurioje gali prie turtuolio vartų pamatyti besišlapinantį elgetą. Filme „Lūšnynų milijonierius“ aštuoniolikmečio vaikino lūpomis pasakojama apie tikrąją Indiją – šalį, kurioje įmanoma viskas.

Aštuoniolikmetis Džamalis Malikas (akt. Dev Patel) dalyvauja indiškoje „Kas nori tapti milijonieriumi?“ žaidimo versijoje. Nuo didžiojo prizo jį skiria tik vienas klausimas, į kurį jis privalo atsakyti teisingai. Sulaikiusi kvapą žaidimą stebi visa Indija. Tačiau kai kuriems žiūrovams (ir ne tik jiems) kyla klausimas, kaip Džamaliui, kuris pats prisipažino, jog nėra proto bokštas, o be to užaugo Mumbajaus lūšnynuose, kur išsilavinimas yra tokia retenybė kaip lietus Sacharoj, pavyko tiek daug pasiekti. Juk atsakinėdami į klausimus suklupo ne vienas kur kas labiau išsilavinęs ir protingesnis dalyvis.

Ar Džamalis sukčiauja? O gal jam tiesiog pasisekė, kad žaidimo vedantieji užduoda klausimus, kurių atsakymus jis žino? Džamalis sukelia nemažai įtarimų ir jis galiausiai atsiduria už grotų. Vaikinas norėdamas įrodyti, jog yra nekaltas, ima pasakoti savo gyvenimo istoriją. Neįtikėtiną ir nepaprastą istoriją, kuri atvedė jį į televizijos žaidimą, o vėliau ir į apklausų kambarį.

Džamalis anksti liko našlaičiu. Jį užaugino vyresnis brolis Salimas (akt. Madhur Mittal), kuris buvo jo sergėtojas, gynėjas ir – drauge – varžovas. Prieš Džamalio (ir mūsų) akis plaukia skurdžios ir alkanos vaikystės prisiminimai, pirmieji susidūrimai su gatvės gaujomis, mylimos draugės – taip pat našlaitės – Latikos (akt. Freida Pinto), kurios vėliau neteko, veidas… Kiekvienas Džamalio prisiminimas atskleidžia atsakymus į klausimus, kuriuos vaikinas išgirdo žaidime „Kas nori tapti milijonieriumi?“, o tuo pačiu ir atsakymą, į visus kankinusį klausimą: kaip Džamalis atsidūrė ten, kur patekti lyg ir neturėjo.

Tačiau lieka neatsakytas dar vienas klausimas: ką jaunuolis, kuriam atrodo visai nerūpi milijonai, kuriuos jis gali laimėti, veikia televizijos žaidime?

Atsakymą į šį klausimą sužinosite pažiūrėję kino filmą „Lūšnynų milijonierius“. Tai jautrus ir atviras pasakojimas apie tai, ką sužinome ir išmokstame gyvenimo mokykloje, kurioje teisingai išspręstas matematikos uždavinys beveik nieko nereiškia, o atsakymus surasti dažniausiai tenka savarankiškai.

Filmas Lietuvos k/t repertuare ->

FROSTAS PRIEŠ NIKSONĄ / Frost/Nixon

(Rež. Ron Howard)
httpvh://www.youtube.com/watch?v=Ibxs_2nDXUc

1977-ieji metai. Nuo Votergeito skandalo ir Ričardo Niksono (jį vaidina Frankas Langella) priverstinio atsistatydinimo iš Jungtinių Valstijų prezidento posto jau prabėgo treji metai. Tačiau tie įvykiai ir pačios įvairiausios sąmokslo teorijos dar buvo stebėtinai gyvos žmonių lūpose ir širdyse.

Pats Niksonas po atsistatydinimo apie šiuos įvykius praktiškai nekalbėjo, tad jo sutikimas atskleisti tiesą interviu forma tapo kone sensacija. Tuo laiminguoju, kuriam teko užduotis „iškvosti“ buvusį prezidentą, tapo britų televizijos žurnalistas Deividas Frostas (akt. Michaelas Sheenas). Numatant kilsiantį ažiotažą (vėliau paaiškėjo, kad šiuos interviu stebėjo apie 400 milijonų žmonių), iš anksto buvo susitarta dėl keleto pokalbių.

Niksono šalininkai (o galbūt ir jis pats) tikėjosi, kad su dar tik pradedančiu kilti karjeros laiptais televizijos vedėju (ir dar ne savo gimtojoje šalyje, o Amerikos televizijoje) pokalbį sau tinkama linkme pakreipti pavyks itin lengvai. Net ir patys Frosto gerbėjai bei pavaldiniai nelabai tikėjo, kad Deividas galės profesionaliai kalbėtis su buvusiu Jungtinių Valstijų prezidentu.

Televizijos studijoje įsižiebus šviesoms, 400 milijonų žmonių, laukusių sensacijos, jos ir sulaukė. Tik ne tuo pavidalu, kuriuo tikėjosi. Vietoje aštraus, konfliktiško, įtaraus, galbūt netgi į kraštutinumus linkstančio ar sensacijas atskleidžiančio interviu, žiūrovai tapo liudininkais to, kas vėliau buvo pavadinta (ir iki šiol kartais vadinama) nuoširdžiausiu dviejų žmonių pokalbiu televizijos istorijoje.

Filmas Lietuvos k/t repertuare ->

PENKTADIENIS, 13-OJI / Friday the 13th

(Rež. Marcus Nispel)
httpvh://www.youtube.com/watch?v=UZZxnLxLIt4

1980-aisiais metais visus pasaulio kinomanus sukrėtė istorija apie jaunuolių grupę, stovyklavusią prie Krištolinio ežero. Kino archyvai pasipildė viena stipriausių siaubo žanro juostų: „Penktadienis, 13-oji“.

Praėjo 28-eri metai ir režisierius Marcusas Nispelas (užsirekomendavęs „Kruvinų žudynių Teksase“ perdirbiniu) ėmėsi iš naujo atkurti ir filmą „Penktadienis, 13-oji“.

Jaunuolių grupelė sužino apie ypatingą vietą – „krištolinio ežero stovyklą“. Ši stovykla dėl keleto paslaptingų ir žiaurių nužudymų uždaryta jau 20 metų. Žingeidūs ir drąsūs (ar bent jau tokie stengdamiesi atrodyti) paaugliai nusprendžia vykti į stovyklą ir ten praleisti savaitgalį.

Nors aplinkinių vietovių gyventojai juo bent keletą kartų perspėja apie „prakeiktą vietą“, jaunimas į tai neatkreipia deramo dėmesio.

Visą pirmą įsikūrimo dieną nepatyrę jokių anomalijų ir nepastebėję nieko neįprasto, jaunuoliai visiškai atsipalaiduoja ir pasiruošia puikiai praleisti laisvalaikį.

Tačiau nusileidus saulei gera nuotaika labai greitai pavirsta siaubu…

Filmas Lietuvos k/t repertuare ->