Kuo daugiau sukausi šitoj visoj karuselėj, tuo stipriau jaučiau „The New Pornographers” kūrybos pilnatvę. Vyrukai padirbėjo iš peties, padarė viską ir iki galo, kad pakviestų mane į didelę šeimą, nuotykingai keliaujančią aplink savo garsų pasaulį per veik 50 minučių. Šeima, verta atskirų credit’ų dalybų – Neko Case, AC Newman, Nora O’Connor (prisidėjo prie Andrew Bird kūrybos), Kathryn Calder (Immaculate Machine), Dan Bejar (Destroyer, Swan Lake) ir, regis, bent dvidešimt kitų, skirtingų kiekvienoje dainoje balsų. Nuo pat albumą atidarančios tikrų tikriausios AC Newman gyvenimo istorijos, iki tokių pat turtingų vokaline ir lyrine prasme Neko Case solavimų. Drąsos „Challengers” netrūksta: paleistos nuo grandinės fleitos, maištaujančios kartu su sluoksniuotom daugia-vokalinėm linijom ir Broken Social Scene vertu orkestru. Čia pat arkadiškos ugnies liežuvius kiša styginių, klavišinių rifai, po lengvai sklandančio vyriško falseto kauke prisidengęs Newman’as, ne, palaukit, visas Newman’ų choras, įsisiūbuojantis iki ironiškų epų, kurie savo įsakmia (kone pikta!) jėga verste verčia nuo kėdės. Prancūziškos triūbos, arfos, ypatingai man patrauklus bandžo, melodionas, tiek daug gyvų instrumentų jėgos nematė nė viena ankstesnė NP daina. Kaip ir nematė prieš tai neprasižiodavusio Dan Bejar, kuris savo nenuspėjamai džiaugsmingu balsu, vargiai panašiu į kokį kitą, įsipina ne tik į dainas, bet ir kelias iš jų praturtina savom „literatūrinėm nesąmonėm”.

Vienoj lentynėlėj su The Shins, ši sklandi, šviesi, smagiai įsibegėjanti kiekviename kūrinyje kelionė man – viena gražiausių šiemet.

P.S. AC Newmanas tikras šaunuolis: ėmė ir pats aprašė kiekvieną albumo dainą >>

Bibliotekininkai gali pasidomėti NP video-biografija-interviu, kurį jie ima patys iš savęs >>

The New Pornographers – „All the things that go to make heaven and earth” (Pitchfork festivalyje)