Taip viską matė Paulius:
Šiandien „Druskininkų teatro festivalio” rėmuose pavyko pamatyti Gruzinų pirštų teatro „Gruzinskijie palchiki” spektaklį „The Wall”. Nors nesu tikras ar jį reikia reklamuot, nes salėje telpa gal koks 100-150 žmonių, bet… „The Wall” dar bus kartojamas šį šeštadienį, o sekmadienį kartos teatro vizitine kortele vadinamą „Extravaganza”. Nekalbant apie tai ar pastangos (250km pirmyn-atgal vilniečiams) vertos reginio, tai, ką mačiau man paliko gerą įspūdį.
„The Wall” – tai tas pats „Pink Floyd” kultinis kūrinys, kurio meninę interpretaciją daugeliui turbūt jau teko matyti Alano Parkerio dėka. Deja (ar ne..?), šiame mikliųjų pirštų šou nesistengiama atkartoti originaliąją istoriją, tad lyginti nėra ką. Tačiau tuo pačiu atsiveria galimybė tiesiog grožėtis reginiu – neslėpsiu, į Druskininkus veržiausi ne muzikos, bet pamatyti kitokią išraiškos formą – pirštų teatrą. Ar klykiau iš pasitenkinimo? – Ne, bet gruzinai savo mažas improvizacijas įvilko į 50 minučių, per kurias ne tik nespėjo nusibosti, bet net ir paliko vietos norui pamatyti kažką daugiau („Extravaganza”, Pauliau, „Extravaganza”).
Kaip sufleruoja gerokai po spektaklio įsijungusi racionalioji asmenybės pusė, gruzinų „The Wall” – tai istorija apie du mylinčius žmones ir sieną tarp jų. Dainuojantis blynas (nežinau kaip kitaip pavadint kone pagrindinį herojų) lyg simboliškai įkūnija nuolat kažkur esančią jėgą, bandančia sutrukdyti jiems. Beje, reikia pastebėti, kad spektaklyje dalyvauja ne tik pirštai, bet ir žmonės (jų iš šešėlio į šviesą iškylantys veidai – gan įspūdingas momentas; įspūdį palieka ir scena, kai jie guli priešingose sienos pusėse, o ant jų, Blynui dainuojant, mažieji pirštai-žmogeliukai šoką savo „tribal” šokį). Ir nors spektaklio istorija nutolsta nuo originalo, muzika ir bendra atmosfera, mintis neleidžia pagalvoti, jog žiūri eilinį nieko unikalaus nesukuriančių vidutinybių kičą. Kad ir Blynas vienu momentu pakimbantis ore ir apsiverčiantis – tuo metu jo galva apačioje, o galūnės-pirštai – viršuje. Netrukus lieka vienas nedviprasmiškas pirštas (fuck you) – štai jums ir „subtili” maišto idėja. Šiaip yra įspūdingų plastikos elementų, kurie atrodo šviežiai ir patraukliai net 50-ą spektaklio minutę. Kaip antai Blynas mušantis koją rimtą skambant „Another Brick In The Wall” arba dviejų įsimylėjelių kūnai, kurie erdvėje sklando lyg žuvys vandenyje – gražus efektas.
Nežinau, ką sakyti kitų miestų svečiams, bet esantiems Druskininkuose – nueikite ir pamatykite. Beje, nujaučiu, kad „Extravaganza” būtų dar mielesnis akiai. Ten juk jau kita atmosfera, nuotaika – vaidinantys pirštai jau savaime kuria tam tikrą komiškumo jausmą, tad per „The Wall” dažnas šypteldavo toje vietoje, kurioje pagal turinį šypsotis tikrai nebūdavo ko. Kalinka ir kiti „Extravaganzos” šokiai – lyg sukurti pirštų teatrui.
Bilietai – www.tiketa.lt
Šokiai – www.fingers-theatre.net
Taip pasirodė Jurgai:
Pirštų galiukais po Druskininkų teatro festivalį
Nemėgstu vasaros, nes vos jai prasidėjus, po devyniais užraktais užveriamos mano mylimiausių kultūrinių įstaigų durys. Kas karta joms užsidarius, vis bandau sau logiškai atsakyti į tą patį klausimą – kodėl valstybiniams teatrams priklauso net trys mėnesiai atostogų?! Kurie mane, sąžiningą mokesčių mokėtoją priverčia kone 100, ilgų kaip šimtmečiai dienų kęsti kultūrinį troškulį, ir mano mylimą miestą, vasaros metu paverčia dvasine dykviete..?! (Nepykti melomanai, bet kiek galima teatromanei klampoti po tuos Jūsų festivalius be guminių batų, ir kiek galima kiekvieną vasarą klausytis tų pačių klavyrų po Kristupo skliautais J ) O į Avinjonus vis dar savo vagono laukiam ir tikim, kad jis būtinai atvyks..
Visas Lietuvos kultūrinis gyvenimas paskui nuvargusius savo piliečius keliasi į pušynais ir šokoladiniais vafliais kvepiančius vasaros traukos centrus..
Ką darysi, nebeiškentę – reabilituoti sielą nukamuotą teatriniais ilgesiais, tais pačiais dulkėtais keliais, išrūkome ir mes – į kurortą. Ieškoti TEATRO!
Antrus metus rengiamas Druskininkų teatro festivalis, kurorto svečiams ir gyventojams šiemet pateikė kur kas įvairesnę ir gausesnę programą (net pusšimtis renginių!), neapsiribojančią vien teatro pasirodymais, tarp jų galima rasti ir muzikinių: „Tele bim bam gatvė“ koncertą šeimai, arba Manto Jankavičiaus gyvą koncertą „Tabami Goes ROBBIE WILLIAMS”. Bet labiau už viską teatro mėgėjų akį džiugina gan platus įvairaus žanro: teatro, teatralizuoto šokio spektaklių pasirinkimas įvairiem pomėgiam ir skoniui. Šiemet festivalio organizatoriai pakvietė ir keletą svečių iš užsienio: vaizduotės, šviesos ir judesio teatrą „Image“ iš Prahos, teatro trupę „Kitoks teatras“ iš Kaliningrado, bei garsųjį Gruzijos „Pirštų teatrą“ iš Tblisio.
Peržvelgus lietuviškų spektaklių programą kuri rodoma visą vasarą, galima pastebėti ir pasidžiaugti tuo, kad yra įtraukta į repertuarą beveik iš visų privačių ir valstybinių teatrų bent po vieną spektaklį. Žinoma pačius reikliausius teatro gurmanus šiek tiek nuliūdino tai, kad šiais metais kurorto teatro scenose nebus galimybės išvysti nei vieno iš Lietuvos teatro grandų E. Nekrošiaus ir O.Koršunovo spektaklių, priešingai nei pernai. Apskritai, jaučiasi, kad didžiuma repertuaro labiau formuotas paprastesnis, pritaikytas plačiajai auditorijai, norinčiai atostogų metų neapsikrauti sunkiu intelektualiniu produktu, o labiau pasilinksminti „Laukinėje moteryje“ arba kituose komedijinio žanro spektakliuose. Nors yra įtraukta į programą ir keletas eksperimentinio teatro spektaklių.
260 km (į abu galus) šiandien pasiryžom įveikti dėl galimybės susipažinti su dar Lietuvoje nematytu, įdomią teatro formą pasirinkusius, garsiuoju Gruzinų „Pirštų teatru“. Ir nors niekada, net vaikystyje nemėgau lėlių teatro, su kuriuo šis turėjo būti kažkiek giminingas – efekto užteko, kad liktum sužavėtas mikliųjų pirščiukų gestikuliacijos pagalba sukurta dar viena „Pink Floyd” koncerto versija.
Naujajame „Pirštų teatro” ir režisieriaus Kupreišvilio pastatyme “Siena” dominuoja meilė. Spektaklyje skamba albumo dainos ir jokių komentarų ar dialogų. Mažos galvutės, kurios pritvirtintos ant pirštų ir didžiulis, veidmainiškas blogio veidas. Režisierius meistriškai naudoja pantomimos ir lėlių teatro elementus, kurių sąveikoje gimsta neįtikėtinai išraiškinga teatro forma. Stebiesi rankų, pirštų plastiškumu, miklumu, išraiškinugumu kurie daro stebuklus butaforinės sienos rėmuose. Čia jie svajingi, skrajojantys ir įsimylėję, o čia – “traukiantys” visomis savo mikroskopinėmis gerklėmis roką. Ir tai pasirodo realu! Žavu! „Nuolat kartoju savo aktoriams, kad žmogus, teisingai disponuojantis energetika ir kelių pirštų krustelėjimu gali tverti stebuklus“, – sako B. Kupreišvili. .
Salė buvo pasirinkta gan kamerinė ir specialiai pritaikyta mažai (na gal iki 100 žmonių) auditorijai. Piršteliai “vaidino” tikrų prožektorių šviesoje ir pakankamai padoriame aukštyje, kad viskas būtų matoma net ir sėdint galinėse dešimtose eilėse.. Spektaklio trukmė pats tas tokiam žanrui – 50 min. Nespėja prailgti, o ir kartu išlaiko dėmesį bei įspūdį iki paskutinių spektaklio minučių.
Tai gi, jei kas savaitgalį planuojate nešti savo nuvargusius kūnus į mineralinių vandenų kurortą, dar turite galimybę pamatyti ir kitą šios trupės spektaklį, parodijų šou „EXTRAVAGANZA“. Girdėjom, kad per šiuos pasirodymus bus ypatingai karšta. Ir sirtakius tryps, ir sijonus kilnos kankanus šokant – miklieji pirštukai.
Likę pasirodymai numatyti: rugpjūčio 3d. (penktadienis) ir 5d. (sekmadienis) d. 19 val. Tbilisio „Pirštų teatras“ (Gruzija)
Likusią šio mėnesio festivalo programą galite rasti čia:
http://www.okt.lt/index.php3?menu_id=1〈=l&parent=1&sid=1617
Su kuo cia pakalbet, kad atveztu man parodytu sita dalyka i sostine? :)
Beje, foto daugiau nebus? Nejau ir cia apsileidai?
as i spektaklius fotoaparato nesinesioju. aciu dievui, kiti irgi – pasmaugciau savo rankom ir net nebuciau suimtas.
O tai cia is spaudos ar is kur?
is adreso teksto apacioje ;)
Tai va, Jurga, ne veltui nuolat karrtoju, jog neverta uzisklesti poroje sriciu (sakykim, literatūra ir teatras) ir virkauti del „ilgo sausros” periodo. Muzikos (koncertų) srauto tikrai ne permažai, ypač įvertinant, jog kai kurie brangūs, tai ir gerai kai nėra kas savaitę. Nekalbu jau apie kiną, kuris kiek pailsėjęs birželį, liepą-rugpjūtį išmeta labai „žiūrimų produktų” kavalkadą…
O trijų mėnesių atostogos teatre egzistuoja nuo „neatmenamų laikų”, kuriuose nepriklausomybės laikas, tikrai nieko nepakeitė. Ir nusistatymas toks, manau, ne vien todėl, kad prognozuojama, jog didelė dalis potencialių žiūrovų atostogauja, ir liks neužpildytos vietos, bet ir tame, jog teatrai vis dar labai priklausomi nuo Kultūros ministerijos finansinių injekcijų (bilietai, gi, santykinai pigūs). Taigi, žymiai racionaliau tą injekciją naudoti 9 menesius, o ne dvylika…
Be to, juk ir neatostogaujama tuos 3 menesius – užtektinai „dirbama” Palangos, Druskininkų, Birštono salytėse. Bandoma ten sukviesti atostogautojus…
Arunai, tai as ir sakau, kad man jau pabodo vien muzikintis sia vasara, kad as pasiilgstu savo mylimo teatro, kurio sostineje vasara nelieka nei kvapo.. ;)
Pamatyti „kitonošką” teatrą, netradicines raiškos priemones visada įdomu. Jei originalu – ilgam išlieka atmintyje.
Atrodo, ir jūs nebuvote čekų teatro spektakliuose:
Liepos 13 – 14 d. (penkt.-šešt.), 20 val.
„Image“ teatras, Praha, Čekija
Įspūdingas vaizduotės, šviesos ir judesio šou THE BEST OF IMAGE
„Nemuno” sanatorijos salėje (T. Kosciuškos g. 6), bilietų kaina: 30 Lt
Kiek teko pasižiūrėti reportažo per Panoramą, ten buvo įdomu. Nesistebėčiau, jog net geriau nei pas gruzinus…
arunai, ir as, ir jurga esame susikrimte, kad „ten” nebuvome, bet.. nepanasu, kas pabuvosim – gi matai, jog datos tai liepos menesio.
Buvau The Wall. Super! Labai patiko.
Prieš 22 val. LTV 2 (Kartojamoje Panoramoje) bus parodytas gan išsamus pasakojimas apie teatrą, interviu su režisieriumi ir kaip Panoramai – ilgos ištraukos iš kito spektaklio, kuris čia neaprašytas…
Tik norejau pasakyti Jurgai, kad Druskininkų teatro festivalis rengiamas trečius metus :)
Karolinai – planuojame juos dar kartelį atvežti ir prasukti per Lietuvą. Nuotraukų, jeigu reikia, galima kreiptis į mane. adapaukstyte@gmail.com
beje, ada, „atvažiuok, atvažiuok..”, o ketvirtadienį tavęs druskininkuose nė kvapo nebuvo :) man regis, net oskariuką mačiau, bet.. tik tiek :)
Turiu tokį gana oficialų darbą savaitės dienom :) Penktadienį vakare jau buvau Druskininkuose ir tavęs jau nebepamačiau. Tai teko ganyti akis i gruzinus. Jo, ir Oskaras buvo. Pradės naują darbą Druskose kitą savaitę.
tai mesk jį! žinai, man kuo toliau, tuo sunkiau įsivaizduoti, kad aš po ilgųjų savo atostogų sugebėsiu grįžti į normalų darbą. ne tai, kad nenorėčiau, bet.. man dabar taip gera :)
Na va, kaip gerai.Nereikėjo ir į Druskininkus važiuot, kad pamatytum „pirštukus”…
Ada, mia culpa :) tikrai nezinojau, kad JAU trecius, buvau isitikinus, kad tik pernai pradejot rengti.. Matyt pirmais labai tyliai rodet :) be to net OKT puslapyje niekur neradau istorijos, o atskiro festivalio puslapio berods ir nera..
O siaip idomu ka Druskininkuose gali dirbti OK. Gi teatro trupes Druskininkai neturi :) ar cia filma prades sukti?
Bet repetuoti tai kurortinėje vietoje taigi visiems smagu – ir režisieriui, ir aktoriams… ;)
nu bet sakau gal jau visgi imasi naujos srities, jei jau kitais metais zada premjera: http://whatson.delfi.lt/news/film/article.php?id=13911933
Fainas tas O. K.
Žiū, Jurga atsidurs repertuariniame kino seanse. Ko nebūna pastaruoju metu…
Arunai, labai klystate. Repertuariniame kino seanse paskutini karta buvau pries lygiai pora savaiciu. Vienas mazuliukas berniukas vedesi i Transformerius :D Dabar jau zinau kad blogietis yra Megatronas, o gerietis Optimusas Preimas :))
Dabar pasakykite, kad uztraukiau geda Jusu kinomaniskai draugijai (v) nes jame tikrai netgi kelis kartus nuosirdziai pasijuokiau is sarkastiskai pateikto amerikonizmo..
Dabar laukiu kol koks vyresnis berniukas nusives i simpsonus :))
užtraukei (argi gaila pasakyt, jeigu žmogus prašo?).
Gaila, kad tenka eiti į prasčiausius filmus repertuare. Po to atrodo, jog „nenormalus” kiekis per FESTIVALĮ gali kompensuoti praradimus. Nieko panašaus – tikrai per FESTIVALĮ prisipumpuojama daug niekaliukų. Ir neatrodo, jog praleisti kur kas geresnį kiną repertuare ir kamšyti vienetiniais seansais vidutinių filmų žiūrėjimų per festivalį yra geras pasirinkimas.
Žodžiu kur kas geriau pamatyti kokį nors GOJĄ repertuare retkarčiais, negu pirkti kokius 18-a abonementų į festivalį ir negauti nė pusės iš jų gero KINO. Tą ir norėjau pasakyti savo pastaba…
Arunai, o bož moj.. gi nueinu aš ir i tuos normAlius filmus..
pažiuriu juos veliau negu visi ir dazniausia jau kokioje Skalvijoje, bet NUEINU arba parsisiunciu.. Kad nerašineju po Jusu apžvalgomis paveluotu ir niekam jau neidomiu ispudziu, tai nereiškia kad nepamatau tu filmu.
Ir dar karta aiskinu, kad Transformeriai nebubo mano išrinktas filmas, bet džiaugiuosi, kad i ji nuejau kažko nutempta, nes taip ir nesužinočiau gyvenime, ka rodo tose kitose NE arthausinio kino salese.. nenusnobekim vienu zodziu.. kartais reikalinga visko, kad jaustumee gyvenime pusiausvyra. Suzinotumete/pamatytumete kokiam renginyje vakar buvau – tikriausia visai manes issizadetumete :D todel geriau nesakysiu..
Pirmas Druskininkų teatro festivalis praėjo labai sėkmingai. Jo metu OK irgi repetavo spektaklį „vaidinant auką”. Kai neturi salės nei repeticijoms, nei vaidybai – visur prisitaikai.
„Vaidinant auką” – puikus spektaklis.
Gyvenimas per trumpas, kad „PAMATYTUM VISKĄ”. Gal būt ESMINGAI įvertinti Lietuvos pop žvaigždę RADŽI, dera pabūvoti jo koncerte ir tada turėti teisę kalbėti. Bet sunkiai rastume gerbtiną asmenybę, kuri pritartų tokiai logikai. Gyvenimas trumpas…
„Užkibau” dėl to, kad nelaimingi TRANSFORMERIAI turėtų neišdilti iš mano atminties. Filmas, deja, tapo paskutiniu EKSPRESS apžvalgos šaltiniu SAULIUI MACAIČIUI. Kas mėgsta šeštadienį anksčiau peržvelgti spaudą, galėjo LR priede SOSTINĖ perskaityti jo nuomonę apie filmą. Ten jis mandagiai ir be pajuokos nurodė, jog derėtų iš tolo apeiti jo seansus…
Kaip visuotinai teigė beveik 100 piktųjų „blogiukų” populiariuosiuose DELFI komentaruose, po keliomis valandomis vėliau svetainėje paskelbtoje žinioje, kad kritiko nebėra, SAULIAUS MACAIČIO pareikšta nuomone galėjai 98% suprasti eiti į filmą, ar ne. Man toks reiškinys (fantastiška DELFI komentatorių transformacija į supratingas asabas) buvo didžiausias įmanomas kritiko įvertinimas…
Todėl ir man įsimintinais tapo TRANSFORMERIAI.
Šiaip, jei reikalinga derintis (pvz. negalima vieno palikti salėje ir perėjus per gatvę kavinėje paskaityti per tą laiką), tai nieko nesakau – tenka tame TRUMPAME GYVENIME dažnai „aukotis dėl kolektyvinių ar asmeninių” interesų…
Lietuvoje gastroliuos pirštų teatras iš Gruzijos:
http://whatson.delfi.lt/news/culture/article.php?id=15931358