Niekuo ypatingu neypatingas indie folk/pop albumas, kurį visgi perklausyti porą kartų labai smagu. Turi jis savo nuotaiką, gal nelabai atitinkančią pavadinimą „Last Night On Earth”, bet arti to. Įspūdis, kad maža grupelė dainių atlieka savo garsinius ritualus išdžiūvusio ežero dugne šviečiant mėnesienai. Charlie Fink vokalas su kai kuriuose gabaluose pasirodančiu pritariamuoju gospeliniu choru dera kaip niekad, o nesudėtinga muzika skleidžiamai poezijai visiškai nekliudo.
httpv://www.youtube.com/watch?v=fbGUEelmzxo
httpv://www.youtube.com/watch?v=bDudIT93m_s
httpv://www.youtube.com/watch?v=1XHR2y9CAuk
http://www.myspace.com/noahandthewhale
šitas albumas nustebino daugelį, ir ne iš gerosios pusės. o man tai čia vienas geresnių įrašų šiemet kol kas. pakylėjanti, kviečianti plot katučių ir dainuot kartu, labai pop, bet labai teisinga pop muzika.
Palyginus su paskutiniuoju ir tokiais stebuklais kaip Blue Skies, tai didelis žingsnis atgal..nemažas nusivylimas
butent.Vieniems zingsnis atgal,kitiems pirmyn.Man irgi truputi atgal.Na o su pries tai buvusiu tai nera net ko lyginti.kaip kam,ko reikia.vieniems katuciu,kitiems gilios depresijos.
jeigu ką, tai „The First Days of Spring” man taip pat labai patiko, bet aš žiūriu kitaip – žingsnį galima daryti ne tik pirmyn ar atgal, bet ir į šoną.